Tobulinant skubiosios medicinos pagalbos paslaugų apmokėjimo tvarką, keičiamas šių paslaugų finansavimo modelis. Nuo 2024 m. sausio 1-osios didžiosioms stacionarinėms gydymo įstaigoms, teikiančioms skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis mokama ne tik už suteiktas paslaugas, bet ir kas mėnesį skiriamos papildomos lėšos. 

Lietuvos mažosioms ligoninėms, kurios jau virsta sveikatos centrais, už pacientams suteiktas skubiosios pagalbos paslaugas apmokama nuo 2023 m. rugpjūčio taikant mišrų finansavimą. Tai reiškia, kad dalis apmokėjimo yra susieta su paslaugų kiekiu, o kita dalis – fiksuota ir skiriama įvykdžius tik minimalius paslaugų apimčių reikalavimus, t. y. jei per parą skubiosios pagalbos paslaugos suteikiamos ne mažiau nei 6 pacientams. 

„Mišrų finansavimo modelį norime taikyti plačiau, todėl nuo šių metų į procesą įtraukiame ir didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyrius. Tikimės, kad daugiau nei 6 mln. siekiančios papildomos lėšos gydymo įstaigoms padės geriau kompensuoti skubiosios pagalbos paslaugų sąnaudas“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius. 

Papildomas bazinis mokėjimas bus taikomas etapais. Pirmiausia bus mokama toms stacionarinėms gydymo įstaigoms, kuriose veikia daugiaprofilines tretines sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys skubiosios medicinos pagalbos (C tipo) skyriai ir yra didžiausi pacientų srautai (ne mažiau nei 50 tūkst. gydymo atvejų per metus) bei sąnaudos. Ateityje planuojama fiksuotus papildomus priedus skirti ir kitoms gydymo įstaigoms, teikiančioms skubiosios pagalbos paslaugas.

Lėšos didžiosioms ligoninėms paskirstomos kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais įstaigų skubiosios medicinos pagalbos skyriuose suteiktų gydymo atvejų skaičių, kai buvo teikiamos PSDF lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos. 

Numatytas skirtingas mėnesinis bazinis mokėjimas, pasiekus tam tikrus rodiklius: 

• kai metinis gydymo atvejų skaičius yra lygus ar didesnis nei 100 tūkst. kas mėnesį mokama beveik 92 tūkst. eurų; 

• kai metinis gydymo atvejų skaičius yra lygus arba didesnis nei 75 tūkst., bet mažesnis nei 100 tūkst. – 75 tūkst. eurų;

• kai metinis gydymo atvejų skaičius yra lygus arba didesnis nei 50 tūkst., bet mažesnis nei 75 tūkst. – daugiau nei 58 tūkst. eurų.

• Mišraus finansavimo modeliui įgyvendinti  didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose iš viso šiais metais skirta 6,1 mln. eurų.

Ligonių kasos kviečia:

Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
Rūpimus klausimus galima pateikti arba (8 5) 232 2222.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą (424/0) 

Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė? (453/0) 

Istorija iš gyvenimo: Parkinsono ligą galima sukontroliuoti (206/0) 

Širdies ir kraujagyslių ligos. Suvaldyti įmanoma? (250/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0