vaistai.lt

Lygumų slidinėjimas: sunku rasti žmogų, kuriam tai netiktų (248/0) 

Lygumų slidinėjimas: sunku rasti žmogų, kuriam tai netiktųĮsivyravus itin žiemiškiems orams, vieni skundžiasi prastomis eismo sąlygomis ar rūpesčiais ieškant tinkamos aprangos nesušalti, kiti džiaugiasi pagaliau galintys užsiimti žiemos sportu. Per karantiną šalyje ypač išpopuliarėjęs lygumų slidinėjimas pozicijų neužleidžia ir dabar – šiai veiklai nereikia nei didelio pasirengimo, nei kalnuoto kraštovaizdžio, o ir nauda sveikatai, pasak medikų, labai didelė. Kartu pažymima, kad norint išvengti traumų ir gauti visapusišką slidinėjimo naudą, keletą taisyklių žinoti svarbu.


Nauda kiekvienam

Bene didžiausias lygumų slidinėjimo privalumas – buvimas gamtoje.

„Žiemą, esant permainingiems orams, žmonės įpratę lauke praleisti itin mažai laiko, o tai kenkia mūsų sveikatai. Grynas oras teigiamai veikia imuninę sistemą ir didina atsparumą peršalimo ligoms", – aiškina medikas. Jis priduria, kad slidinėjant dirba didžioji dalis žmogaus raumenų, tad tai – ir puiki sporto treniruotė. „Kaip ir plaukiant, bėgant ar važiuojant dviračiu, taip ir slidinėjant mokomės tinkamai kvėpuoti, treniruojame širdies ir kraujagyslių sistemą. Tai puiki lėtinių ligų prevencija", – sako medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila" sporto medicinos gydytojas Dalius Romanas Barkauskas.

Paklaustas, kokio amžiaus žmonėms ši veikla tinkamiausia, sporto medicinos gydytojas nedvejodamas atsako: „Jokio amžiaus cenzo nėra. Jeigu pastatytas ant slidžių vaikas pastovi, reiškia, šliuožti jau gali. Ir taip iki tol, kol dar paeiname". Gydytojo teigimu, tai lemia šios sporto šakos saugumas ir paprastumas. Dėl to prieš pirmąjį kartą ant slidžių esą nereikia ir ypatingo pasiruošimo. Užtenka penkių minučių apšilimo namuose: prasukti sąnarius, šiek tiek pasirąžyti, kad kūnas išsijudintų.


Atidesni turėtų būti turintys nugaros problemų

Atidesni turėtų būti nugaros problemų turintys žmonės. Pasak D. R. Barkausko, jiems ypač svarbu pasirinkti tinkamą slidinėjimo stilių. Jų yra du – klasikinis ir laisvasis, dar žinomas kaip čiuožėjo. Pirmasis yra lengvesnis, nes labiau primena natūralų žmogaus judėjimo būdą – bėgimą ar ėjimą, tik pasispiriant slidinėjimo lazda. Tuo metu šliuožiant laisvuoju (čiuožėjo) stiliumi vienu metu kontaktą su žeme turi tik viena slidė, tad žmogui ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Be to, laisvasis stilius reikalauja daugiau įgūdžių ir geresnio pasiruošimo. Turintieji nugaros problemų ir neišmanantys tokio slidinėjimo technikos gali sau dar labiau pakenkti.

Norint išvengti traumų, taip pat svarbu nepervertinti savo jėgų. „Jeigu ant slidžių stovime kartą per metus arba tai darėme tik vaikystėje, nereikėtų jaustis visagaliais. Nepamirškime, kad tai yra lygumų slidės, tad šliuoždami nuo kalvų, griuvimų greičiausiai neišvengsime. Ar skaudūs jie bus, priklauso nuo mūsų greičio, reakcijos ir gebėjimo parkristi. Jeigu daug patirties neturime, geriau nuo kalvos nulipti, pasiėmus slides į rankas. Tas pats galioja ir slidinėjant tarp medžių – kartais pasitaiko skaudžių incidentų, kai netinkamai statoma slidinėjimo lazda įstringa į medžio šaknį ir gali sulaužyti net šonkaulius. Jeigu būsime atsargūs ir nepervertinsime savo jėgų, tikėtina, to išvengsime", – aiškina medikas.

 

Nuo šalčio gelbsti ne alkoholis, o tinkama apranga

Kartais traumų priežastimi tampa ir alkoholio vartojimas – svaigieji gėrimai pakenkia bendrai kūno koordinacijai ir reakcijos greičiui, o tai ypač svarbu slidinėjant. Vis dar gajus mitas, kad alkoholis padeda apsisaugoti nuo šalčio, tačiau gydytojas D. R. Barkauskas tokį mąstymą vadina absurdišku.

„Neįsivaizduoju, kas sugalvojo, kad žiemos sportas neatsiejamas nuo alkoholio. Apsauga nuo šalčio? Sušalti neįmanoma, jeigu pasirinksime tinkamą sportinę aprangą. Tokios šiais laikais – apstu. Veidą galime tepti riebiais kremais ar naudoti specialias kaukes. Visgi to reikia tik jei lauke nukrenta žemiau dešimties laipsnių šalčio ar pučia žvarbus vėjas. Mažesnio šaltuko veidas tikrai neišsigąs", – sako ilgametis sporto medicinos gydytojas.


Po aktyvios dienos – pailsinti kūną

Jis taip pat pataria po aktyvios slidinėjimo dienos nepamiršti pailsinti kūno. Tam esą tinkamiausios SPA procedūros – sūkurinės vonios, masažas, pirtis. Pastarajai D. R. Barkauskas teikia pirmenybę.

„Tai dar vienas nuostabus sezoninis džiaugsmas. Kas gali būti geriau nei po poros valandų ant sniego maloniai pasišildyti švelnioje pirtelėje? Taip, pernelyg persikaitinti nereikėtų – labiausiai tinkama 60–70 laipsnių temperatūros, kiek drėgnesnė pirtis", – apibendrina sporto medicinos gydytojas.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

Informacija iš: 

Vakarų Lietuvos Medicina 

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos