vaistai.lt

Kauno mokslininkų ir partnerių darbas: su DI sprendimais sieks padėti išsaugoti regėjimą (369/0) 

Kauno mokslininkų ir partnerių darbas: su DI sprendimais sieks padėti išsaugoti regėjimąDiabetinė retinopatija (DR), sukelianti didžiules rizikas regėjimo praradimui – svarbi problema, didinanti mokslininkų susidomėjimą ir skatinanti ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų. Kauno universitetų mokslininkų komanda sieks sukurti diagnostinę sistemą, kuri leis ne tik anksti nustatyti DR požymius, bet ir teiks individualias rekomendacijas pacientams.

Prie tarptautinio projekto „PerDiRe“ prisijungė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Vidas Raudonis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos klinikos profesorė Rasa Verkauskienė, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais iš Oslo, Tartu ir Latvijos universitetų.

Pagrindinė DR priežastis – nekontroliuojamas cukrinio diabeto progresavimas. Tai sukelia nepakankamą kraujo cirkuliaciją kapiliarų lygmenyje, kuri trukdo aplinkiniams audiniams pasisavinti deguonį. Apie 85 proc. cukriniu diabetu sergančiųjų yra diagnozuojama DR, iš jų apie 5 proc. patiria sunkią DR formą – apanka.

KTU mokslininkų bei partnerių sukurta diagnostinė sistema leis analizuoti paciento būklę, remiantis skaitmeniniais akies dugno vaizdais ir kitais sveikatos duomenimis bei teiks rekomendacijas pacientams dėl tolimesnio apsilankymo pas gydytojus. Sistema, paremta dirbtiniu intelektu (DI), suteiks kiekvienam pacientui išsamų ir individualizuotą vertinimą.


DR diagnostikos inovacijos

KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesorius, DI ekspertas V. Raudonis, dirbantis šiame projekte teigia, kad šis darbas – unikalus, subūręs skirtingų sričių specialistus ir siekiantis išplėsti tradicinius DR diagnozavimo būdus.

„Šis projektas išsiskiria tuo, kad jame dalyvauja ne tik oftalmologai, kaip tai buvo įprasta iki šiol, bet ir endokrinologai, DI specialistai bei duomenų analitikai. Šis tarpdisciplininis bendradarbiavimas leidžia mokslininkams išnaudoti įvairių sričių žinias ir patirtį, kurios yra svarbios efektyvios DR diagnostikos ir gydymo strategijų plėtrai“, – pasakoja KTU profesorius.

Pasak V. Raudonio, tarptautinė komanda prie naujos diagnostinės sistemos kūrimo dirba jau apie dvejus metus. Per šį laikotarpį sukurta išskirtinė duomenų bazė, apimanti anotuotus skaitmeninius akies dugno vaizdus, paciento kraujo tyrimus, taip pat sukurti kompiuterinės regos algoritmai, kuriais galima nustatyti DR stadijas.

„Stipriai artėjame prie galutinio rekomendacinio algoritmo sukūrimo, kuris apibendrindamas medicininius duomenis ir vaizdus prognozuos kito apsilankymo terminą. Vykdydami projektą pastebėjome, kad mūsų rezultatai yra kol kas ankstyvojoje stadijoje, pilotiniai, todėl planuojame išplėsti partnerių gretas ir pasirengti naujam projektui“, – sako jis.

KTU profesorius V. Raudonis aktyviai dalyvauja DI metodų taikyme, tad įžvelgė galimybę ne tik išbandyti šių metodų potencialą medicininių duomenų analizėje, praplėsti akiratį, bet ir prisidėti prie naujos sistemos kūrimo.

„Mūsų sukurta sistema, turėtų pagerinti ne tik kenčiančių nuo diabeto gyvenimą, bet ir palengvinti gydytojų darbą bei sumažinti valstybės išlaidas, skirtas visuomenės sveikatos priežiūrai“, – pasakoja KTU profesorius.


Neišvengta iššūkių

Anot V. Raudonio, vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriuo tenka susidurti projekto metu – DI metodų taikymas medicinoje.

„Projekto metu susidūrėme su duomenų trūkumo problemomis, etišku jų panaudojimu ir ribotomis galimybėmis dėl prieigos prie jų. Nors turėjome ir technologinių iššūkių, tačiau pastarieji santykinai lengvai sprendžiasi“, – sako KTU profesorius.

Pasak V. Raudonio, svarbiausias šio projekto iššūkis – efektyvus laiko valdymas. Specialistams, ypatingai tiems, kurie užsiima moksline veikla, teko prisiimti daugybę įsipareigojimų.

„Mokslininkams tenka ne tik įsitraukti į tyrimus, bet ir dėstyti, užsiimti medicinine praktika ir rūpintis pacientų sveikata. Dažniausiai mūsų susitikimai vykdavo vakarais, po intensyvios darbo dienos, kai daugelis jautėmės pavargę. Kartais dėl didelio nuovargio, pristatyti idėjas buvo sunku“, – sako jis.

Nepaisant šių iššūkių, projektas sėkmingai vykdomas dėka mokslininkų bendradarbiavimo, kuris leidžia pasitelkti specialistų įvairialypę patirtį ir atsidavimą.


Diagnostinės sistemos lūkesčiai ateityje

KTU profesoriaus teigimu, Lietuvos sveikatos sistemos integracija į e-sveikatos platformas išlieka sudėtinga, nors pažanga jau yra pastebima. Siekiant užtikrinti aukštos kokybes paslaugas ateityje ir pasiūlyti efektyvius sprendimus – būtina toliau aktyviai investuoti į šią sritį.

„Mums labai svarbu, kad sukurta sistema būtų patikima, stabili ir atspari „triukšmui“, pavyzdžiui, tokiam, kaip klaidingai suvesti kraujo tyrimo rezultatai. Visa komanda stengsimės, kad mūsų tyrimų rezultatai materializuotųsi į produktą, kuris taps naudingu ne tik Lietuvos sveikatos sistemai, bet ir tarptautiniu mastu“, – pasakoja V. Raudonis.

Profesorius džiaugiasi, kad tarptautinio projekto metu atlikti tyrimai neapsiriboja vien tik Baltijos regiono gyventojais, o siekia net ir kitas Europos šalis.

„Mūsų tyrimai ir rezultatai kol kas yra ankstyvoje stadijoje, tačiau tai mums leidžia nuodugniai ištirti ir tobulinti savo metodiką, siekiant užtikrinti, kad sukurta diagnostinė sistema pasižymėtų aukštais standartais ir patikimumu, kuo efektyviau diagnozuojant DR“, – sako V. Raudonis.

Informacija iš:

Kauno Technologijos Universitetas

Image: FreeDigitalPhotos.net







Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos