89,7 proc. tirtų lietuvių kraujuje rastas padidėjęs cholesterolio kiekis. Tai jau vadinama liga, ne vien rizikos veiksniu. Ši liga yra paveldima iš kartos į kartą, todėl kartais ją vaizdžiai galima vadinti „šeimos prakeiksmu“. Kas antras žmogus mūsų šalyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligos. Šių ligų pradžioje visuomet būna diagnozuojamas padidėjęs cholesterolio kiekis.  Nepaisydami mirties grėsmės, lietuviai vis tiek kerta lašinius, tepasi sviestą ir maistą gardina riebia grietine.

Cholesterolis „prisideda“ prie kas antros mirties

Lietuvos širdies asociacijos prezidentė gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė sako, jog cholesterolis yra į riebalus panaši medžiaga, esanti visose mūsų kūno ląstelėse.

„Cholesterolį gamina pats organizmas ir jo gauname su maistu. Didelis lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų byloja apie daugybę rizikos veiksnių, kurių nekontroliuojame. Vienas iš jų yra per didelis cholesterolis. Mes šį susirgimą vadiname dislipidemija – tai yra kraujo riebalų sutrikimas. Baisiausia, kad žmogus cholesterolio didėjimo nejaučia. Tik jei liga yra genetiškai paveldima, iš riebalų sankaupų aplink akis ar sąnarius galima suprasti, kad jau yra dislipidemija“, – sako prof. Ž. Petrulionienė.

Mūsų šalyje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujotakos ligų. 2012 m. nuo kraujotakos ligų mirė daugiau nei 57 proc. gyventojų, nuo vėžio – 20 proc. Kas trečio mirusio vyro pagrindinė mirties priežastis buvo išeminė širdies liga, kas dešimto – smegenų kraujagyslių liga. Europos Sąjungoje lietuviai vyrai išsiskiria trumpiausia gyvenimo trukme.

„Aterosklerozė – kraujagyslių siaurėjimo procesas – pagrindinė infarkto arba insulto priežastis. Mes išskiriame tris rizikos veiksnius – padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ir rūkymą“, – sako profesorė.

Kas yra cholesterolis

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja kartu su baltymais, sudarydamas junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal tai cholesterolis skirstomas į didelio tankio lipoproteiną (DTL), paprastai jis vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, ir mažo tankio lipoproteiną (MTL), jis vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu.

Pasak gydytojos kardiologės prof. Ž. Petrulionienės, medikai dislipidemiją nustato būtent pagal „blogąjį“ cholesterolį.

„Jei jums nustatė, kad bendrojo cholesterolio parametrai lyg ir atitinka normą, būtinai savo gydytojo klauskite, koks yra „blogasis“ cholesterolis. Jis kaupiasi kraujagyslėse ir yra aterosklerozės, vėliau – infarktų ir insultų priežastis“, – sako medikė.

Šis cholesterolis į mūsų organizmą patenka su maistu.

Ko siekti

Europos kardiologų draugijos širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse nurodyta, jog norint išlikti sveikiems reikia laikytis tokių rodiklių:

• nerūkyti,
• sveikai maitintis,
• per dieną būti 30 min. fiziškai aktyviems,
• kraujospūdis neturi viršyti 140/90.

„Šiose gairėse yra tiksliai apibrėžtas ir cholesterolio rodmuo. Bendrojo cholesterolio neturi būti daugiau kaip 5 mmol/l, „blogojo“ cholesterolio – ne daugiau kaip 3 mmol/l”, – sako gydytoja kardiologė Ž. Petrulionienė.

Kaip vertiname cholesterolį

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas, pristatydamas naujai atliktą visuomenės nuomonės tyrimą, pabrėžė, kad didžioji dalis lietuvių nesitikrina cholesterolio.

„Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik apie trečdalis gyventojų, apie pusę žmonių paskutinį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino. Moterys tikrinasi dažniau, kartą per metus – trečdalis moterų ir tik 22 proc. vyrų. Kas antras vyras iš viso cholesterolio nesitikrina“, – sako prof. R. Stukas.

Žmonės, pasiekę 50 metų amžiaus ribą, turėtų cholesterolį pasitikrinti kasmet, tačiau apklausa parodė, kad tik trečdalis senjorų laikosi šios rekomendacijos.

Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir nuomonės apie cholesterolį tyrimas parodė, kad 85 proc. moterų ir 78 proc. vyrų sutinka, jog cholesterolio lygis turi įtakos sveikatai. Tačiau tik 24 proc. moterų ir 15 proc. vyrų rinkdamiesi maisto produktus kreipia dėmesį į produkto įtaką sveikatai.

Kuo lietuviai žudosi prie stalo?

„Apklausoje dalyvavusių buvo paprašyta įvertinti savo mitybą. 42 proc. gyvulinių riebalų valgo kasdien, savo mitybą jie vadina vidutiniškai riebia. Beveik 10 proc. apklaustųjų prisipažino, kad valgo riebiai, vartoja daug gyvulinių riebalų. Tik 14 proc. žmonių savo mitybą vertina kaip liesą, nes jie retai vartoja gyvulinius riebalus arba jų visai nevartoja“, – pasakojo prof. R. Stukas.

Nors kas antras vyras ir kas trečia moteris savo mitybą vertina kaip riebią, jie vis tiek nieko nekeičia. Riebią grietinę kartą per dieną ar kelis kartus per savaitę vartoja trečdalis apklaustųjų, 32 proc. sviestą vartoja kasdien ar 3-5 kartus per savaitę, pusė apklaustųjų – bent kartą per savaitę.

„Kiaušiniai, kietas fermentinis sūris, kiaulienos faršas, lašiniai, vištiena su oda – tai yra produktai, kurie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį organizme. Tačiau iš apklausos matome, jog vienus ar kitus produktus lietuviai vartoja kasdien ar kelis kartus per savaitę. Gyventojų sveikatos raštingumas vis dėlto mažas, ypač vyrų. Moterys labiau įžvelgia cholesterolio grėsmę“, – sako prof. R. Stukas.

Sergame ir nesigydome

Pirminės prevencijos programos duomenimis, net 98,7 proc. Lietuvos gyventojų nustatyta dislipidemija. Vidutinis tirtų pacientų amžius 52,6 m. Pasak prof. Ž. Petrulionienės, pirminėje prevencijos programoje jau dalyvavo apie 800 tūkstančių lietuvių.

2012-2013 m. 24 šalyse darytas sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tyrimas EUROASPIRE IV, kurio metu buvo apklausti ir tirti pacientai praėjus nuo pusės iki trejų metų po išrašymo iš ligoninės, parodė, jog Lietuvoje dislipidemijos diagnostika ir gydymas blogiausias iš visų tyrime dalyvavusių šalių.

„Mūsų šalies gyventojų bendras cholesterolis buvo aukščiausias nei visų kitų šalių, tačiau lipidus mažinančių vaistų vartojimas pats mažiausias“, – sako prof. Ž. Petrulionienė.

Vienu metu žiniasklaidoje buvo nemažai publikacijų apie stiprų cholesterolį mažinančių vaistų, vadinamų statinų, pašalinį poveikį kepenims. Žmonės net rašydavo laiškus į redakcijas klausdami, ką daryti, kai tenka rinktis saugoti širdį ar kepenis.

„Jungtinių Valstijų FDA agentūra atliko daugelio metų tyrimus ir padarė išvadą, kad geriant statinus nereikia daryti kontrolinius kepenų veiklos tyrimus. Šių medikamentų naudos ir žalos santykis yra toks, kad galima nauda nusveria galimą žalą. Reikėtų vadovautis mokslais grįsta medicina, kuri įrodė, kad tie vaistai ne tik mažina cholesterolio kiekį, tačiau padeda atkurti pažeistą kraujagyslę. O mūsų šalyje dar labai mėgstama ieškoti stebuklingos piliulės. Kasmet žmonės išgeria milijonus pakuočių įvairių nereceptinių vaistų, gerinančių širdies veiklą, tačiau dažno jo pašalinis efektas nenustatytas jokiais tyrimais. Mūsų šalies gyventojų kepenys labiausia kenčia nuo nesaikingai vartojamų medikamentų ir alkoholio“, – tvirtino gydytoja kardiologė Ž. Petrulionienė.

Keisim gyvenimą po insulto? 

„Širdies ir kraujagyslių sveikatai išsaugoti svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. visų gaunamų riebalų), kartu didinant būtinųjų polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių kiekį. Jų yra augalinės kilmės riebaluose, žuvyje, sėklose, daržovėse“, – sako prof. R. Stukas.

Vien tik maistas, pasak specialistų, negali garantuoti cholesterolio mažėjimo, tačiau tinkama mityba, derinama su kitais sveikos gyvensenos veiksniais, gali duoti teigiamų rezultatų. Profesoriaus nuomone, geriausia, kai sveikos gyvensenos principų imama laikytis dar vaikystėje. O ką daryti jau nebe vaikams ir tiems, kurie savo kraujagysles jau spėjo gerokai sugadinti?

„Vėlu nėra niekada. Net po klinikinės mirties, patirtų insultų ar infarktų prasideda puikiausia antrinė prevencija. Žmonės meta svorį, ima mankštintis, keičia savo mitybą. Ne veltui žmonės sako, kad jei nebėgiojai sveikas, prisibėgiosi, kai susirgsi infarktu ar kita liga. Aišku, būtų geriau susigriebti anksčiau ir nestumti savęs į kritines sveikatai būkles“, – sako prof. Ž. Petrulionienė.

Daiva Ausėnaitė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Širdies ir kraujagyslių ligos. Suvaldyti įmanoma? (250/0) 

Širdies ir kraujagyslių ligų situacija negerėja: pacientai neįperka nekompensuojamų vaistų (331/0) 

Lietuvą dėl transriebalų vartojimo sumažinimo palankiai įvertino PSO (140/0) 

Kaip atitolinti senatvę – padės antioksidantai, naudingi riebalai ir saikas (584/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0