Ilgai dirbantys kompiuteriu žmonės dažnai skundžiasi ne tik sprando raumenų, riešo kanalo sindromo sukeltais skausmais, bet ir kitais negalavimais. Kokie pavojai tyko turinčiųjų priklausomybę nuo kompiuterio?

Tie, kurie nė akimirkai nesiskiria su kompiuteriu net valgydami, o vakare dar nešasi jį į lovą ir naršo po įvairius socialinius tinklus ar žiūri filmus, rizikuoja susigadinti sveikatą. Jeigu kompiuteris tapo neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi, turėtumėte žinoti, kad be pertraukos saugu juo dirbti ne ilgiau kaip dvi valandas. Jokiu būdu negalima laikyti  nešiojamojo kompiuterio pasidėjus ant kelių – galimi net odos nudegimai. Na, o besaikis naršymas internete  kenkia ir smegenų veiklai, nes jos ima priešintis informacijos pertekliui. Tampa sunku suvokti naują informaciją, net gali trumpam dingti atmintis ir kt.
Kokie negalavimai gresia be saiko dirbant kompiuteriu?

Riešo kanalo sindromas

Jeigu dažnai jaučiate dviejų pirmųjų pirštų sąstingį ir skausmą, dilgčiojimą delne arba pirštuose, nenumokite ranka. Tai gali būti riešo kanalo sindromo požymis (simptomai gali atsirasti ir vėl išnykti). Šis sindromas atsiranda dėl to, kad ilgą laiką per daug spaudžiamas vidurinis nervas, einantis per siaurą kanalą rieše. Nuolatinė riešo sausgyslės ir kitų audinių apkrova ilgainiui paskatina skausmą sukeliančius uždegiminius procesus.

Dažniausiai nuo šio sutrikimo kenčia tie žmonės, kurių darbas reikalauja vienodų pasikartojančių rankų judesių, pavyzdžiui, darbas kompiuteriu, griežimas smuiku ir kt. Tiesa, riešo kanalo sindromo priežastis gali būti ir cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, hipotireozė – ligos, kurios pažeidžia vidurinio nervo kraujagysles arba jungiamąjį riešo audinį. Būtina kreiptis į gydytoją.

Ką daryti. Jei priežastis yra ilgas darbas kompiuteriu, svarbu išmokti taisyklingai laikyti plaštaką ir riešus. Dirbant su klaviatūra, riešai ir plaštaka turi būti tiesūs (plaštakos negalima nei užlenkti, nei nuleisti), alkūnės sulenktos 90 laipsnių kampu, dilbiai lygiagretūs grindims. Jokiu būdu alkūnės negali remtis į kėdės atramas, o riešai – į stalviršį. Todėl  pasirūpinkite tinkama kėde, kurios aukštį ir ranktūrių padėtį būtų galima reguliuoti.

Pratimai riešui

Nuolat dirbdama kompiuteriu, kaskart atpalaiduokite riešą ir atsargiai ištieskite plaštaką.

Atsistokite, padėkite plaštakas ant stalo delnais į apačią ir tvirtai spauskite stalą apie 5 sekundes. Paskui rankas atpalaiduokite. Pratimą kartokite keletą kartų.

Ant stalo dilbį padėkite taip, kad  plaštaka būtų nukarusi nuo jo krašto. Kiek įmanoma, atlenkite riešą atgal. Tada kita ranka traukite pirštus atgal. Taip išbūkite apie 5 sekundes, pratimą pakartokite 4–5 kartus.

Akių sausumas ir suprastėjusi rega

Nuolatinis darbas kompiuteriu, mirgantys vaizdai (kompiuteriniai žaidimai, specialios kompiuterinės programos) labai kenkia akims. Dėl jų nuovargio gali įsiskausti galva, lietis vaizdas, atsirasti akių perštėjimas ar deginimas, prasidėti įvairios akių ligos. Kadangi varginama ir centrinė nervų sistema, tai gali sukelti nemigą, padidėjusį nervingumą.

Dirbant kompiuteriu, mirksima mažiau nei 10 kartų per minutę (įprastai mirksime 22 kartus per minutę), todėl labai sausėja akių gleivinė, vargsta akys, dėl to greičiau vystosi trumparegystė. Akys greičiau silpsta, jei dirbama kompiuteriu karščiuojant, sergant gripu ir pan. Be to, sergant akys būna jautresnės ir greičiau gali prikibti infekcija.

Ką daryti. Jei nešiojate kontaktinius lęšius ir jaučiate, kad akis ėmė perštėti, lyg būtų pripiltos smėlio ar stiklo šukių, dirbdama kompiuteriu juos išsiimkite ir užsidėkite akinius. Kontaktiniai lęšiai dar labiau sausina akių gleivinę. Venkite kondicionierių, drėkinkite ir vėdinkite patalpas, nes jie irgi sausina orą (taip pat ir akių gleivinę). Stenkitės kuo dažniau mirksėti, galite įsilašinti dirbtinių ašarų.

Perštėjimą ir kraujosruvas padeda sumažinti akių pavilgai su akišveičių, rugiagėlių, ramunėlių nuoviru (juo galite praplauti ir akis), specialūs lašai (homeopatinių, augalinių rasite vaistinėse). Geriausiai nelaukti nuovargio ir kas pusvalandį pailsinti akis, pasimankštinti. Akys mažiau vargs, jei pasirūpinsite tinkamu apšvietimu – stalinė lempa turėtų stovėti iš kairės pusės. Po darbo kompiuteriu 2–3 valandas nežiūrėkite televizoriaus.

Pratimai akims

• Kiekvieną pratimą kartokite po 4–5 kartus.
• Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis ir atpalaiduokite.
• Atmerktomis akimis nukreipkite žvilgsnį į tolį ir išbūkite apie 30 sekundžių.
• Nesukdama galvos, kreipkite žvilgsnį į dešinę, paskui į kairę.
• Suraukite kaktą tarsi pykdama, užsimerkite ir atpalaiduokite akių ir veido raumenis.
• Žvelgdama į ištiestos rankos piršto galiuką, jį artinkite pamažu prie nosies ir 5 sekundes žiūrėkite iš arti. Paskui lėtai pirštą atitraukite atgal.

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Darbas ir laisvalaikis prie kompiuterio – kaip apsaugoti savo akis? (381/0) 

Sunegalavote ir iškart puolate „googlinti“? Ar tikrai medikus iš proto vedantis elgesys toks jau blogas? (276/0) 

Kaip išvengti nugaros skausmų dirbant kompiuteriu (287/0) 

Įtemptas darbas prie kompiuterių: kaip išvengti žalos akims? (844/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0