Aktualia problema ne tik Panevėžio apskrityje, bet ir Lietuvoje išlieka virusinės žarnyno infekcijos. Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais Panevėžio apskrityje buvo užregistruoti 674 minėtų infekcijų atvejai, iš kurių daugiausiai registruota rotavirusinio enterito (433 susirgimai). Analizuojant 2014 metų rotavirusinės infekcijos rodiklius, matyti, kad didžiausias sergamumas buvo registruotas Panevėžio miesto savivaldybėje (30,49 atv./10 tūkst. gyv.), mažiausias - Pasvalio rajono savivaldybėje (4,16 atv./10 tūkst. gyv.). Biržų rajono savivaldybėje sergamumo rodiklis buvo 6,10 atv./10 tūkst. gyv.; Kupiškio rajono savivaldybėje -9,54 atv./10 tūkst. gyv.; Rokiškio rajono savivaldybėje - 7,34 atv./10 tūkst. gyv.; Panevėžio rajono savivaldybėje - 19,28 atv./10 tūkst. gyv. Panevėžio apskrityje beveik 3 kartus daugiau sergančiųjų registruota tarp miesto nei tarp kaimo gyventojų (atitinkamai 331 ir 102 susirgimai). Daugiausiai ligos atvejų registruota tarp 0-3 m. amžiaus vaikų.

Rotavirusai - vieni pagrindinių nebakterinių viduriavimų (diarėjų) sukėlėjai. Lietuvoje aktyviausias sezoninis infekcijos plitimas stebimas gruodžio - balandžio mėnesiais. Rotavirusinės infekcijos šaltinis yra žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina viduriuojantys ligoniai. Virusus aplinkoje gali platinti ir kiti asmenys, kuriems infekcija nepasireiškia išreikštais klinikiniais požymiais. Pagrindinis rotavirusinio enterito rizikos veiksnys - užterštos rankos. Virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus. Rotavirusais galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas užterštomis virusais rankomis.

Pirmieji rotavirusinio enterito simptomai pasireiškia po 24 - 72 valandų po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai: vemiama, dažnai ir skystai viduriuojama (net iki 20 kartų per parą), skauda pilvą, karščiuojama (nuo subfebrilaus iki labai aukšto). Laikinai gali sutrikti pieno ir jo produktų virškinimas.

Skirtingai nuo daugelio žarnyno infekcijų, kurios yra valdomos tik nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis, rotavirusinės infekcijos plitimui ir sergamumo mažinimui gali būti taikoma ir specifinė profilaktika, kuri rekomenduojama visiems vaikams. Lietuvoje registruotos dvi vakcinos: viena įskiepijama 2 geriamomis dozėmis, kita - 3 geriamomis dozėmis. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad abi vakcinos yra saugios ir efektyvios. Vakcinos sugirdymo schema ir vakcinacijos užbaigimas priklauso nuo vakcinos gamintojo rekomendacijų.

Viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena, mažinanti rotavirusinės infekcijos plitimo riziką. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs rotavirusinei infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į darželį ar kitus vaikų susibūrimus. Sergantysis virusus išskiria vidutiniškai 7 dienas, todėl vaiko į kolektyvą nereikėtų leisti, kol yra klinikiniai ligos simptomai ir dar kelias dienas. Patalpas, kur yra ligonis, būtina kuo dažniau vėdinti bei valyti drėgnu būdu ne mažiau kaip 2 kartus per dieną, naudojant atskirą valymo inventorių.

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Vaikas užsikrėtė žarnyno virusine infekcija: kaip jam padėti? (230/0) 

Rotavirusas ir norovirusas jau lipa ant kulnų: kokias klaidas daro užsikrėtusieji? (223/0) 

Pas burnos higienistus pacientai pateks greičiau (383/0) 

NVSC specialistai primena: išvengti skarlatinos padeda higiena (322/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0