Parengtos naujos metodinės rekomendacijos „Tuberkuliozė ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija“.

Dviguba infekcija, kai žmogus užsikrėtęs ir ŽIV ir tuberkulioze yra svarbi visuomenės sveikatos problema. ŽIV infekcija yra didžiausias rizikos veiksnys susirgti tuberkulioze (TB). Žmonės, užsikrėtę ŽIV infekcija, turi 20–37 kartus didesnę riziką susirgti tuberkulioze, palyginti su tais, kurie neužsikrėtę ŽIV. Sergančiųjų dviguba ŽIV ir TB  infekcijomis mirties rizika yra ketvirtadaliu didesnė. Be to, ŽIV infekcija didina TB recidyvų dažnį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinė terapija sumažina individualią riziką susirgti tuberkulioze 65 procentais.

Kiekvienas tuberkulioze sergantis pacientas turėtų būti konsultuojamas ir tiriamas dėl ŽIV infekcijos. Tokią stebėseną rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Medikai turėtų paaiškinti TB sergančiam pacientui ŽIV tyrimo svarbą, nes tai aktualu pasirenkant teisingą ligos gydymą, siekiant išgydyti tuberkuliozę. Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje vyresni  nei  16  metų  asmenys,  kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, TB atkrytis, nutraukto gydymo, gydymo nesėkmės atvejai, atspari ar dauginio atsparumo vaistams  tuberkuliozė  ar  esant  epidemiologinių indikacijų, tiriami dėl ŽIV infekcijos. TB pacientų testavimo dėl ŽIV aprėptis Lietuvoje gerėja, tačiau nėra pakankama: 2013 m. testavimo dėl ŽIV aprėptis tarp TB pacientų siekė 67,1 proc., 2010 m. buvo žemesnė – 47,9 proc. Europos regione šio rodiklio vidurkis siekia apie 68 procentus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pirmą kartą Lietuvoje ŽIV užsikrėtusiam asmeniui tuberkuliozė nustatyta 1992 metais. Iki 2014 m. iš viso Lietuvoje užregistruoti 195 užsikrėtusieji dviguba ŽIV ir TB infekcija. ŽIV paplitimas tarp pirmą kartą registruotų susirgimų tuberkulioze pastaraisiais metai turi augimo tendenciją: 2013 m. siekė 3,4 proc. (2010 m. buvo mažesnis – 2,2 proc.).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Rytų Europos regione dažniausia AIDS indikacinė liga - plaučių tuberkuliozė. Lietuvoje taip pat. ULAC duomenimis, 2013 m. tuberkuliozė, kaip AIDS indikacinė liga, nustatyta 38 proc. asmenų (nuo visų naujų AIDS susirgimų), 2012 m. - 47 proc. Tuo tarpu ES / EEE šis rodiklis 2012 metais buvo žemesnis ir siekė apie 10 procentų.

Pasak leidinio rengėjų, rekomendacijose aptariamas tuberkuliozės plitimas, klinika, profilaktika, kovos su tuberkulioze  (TB) strateginės nuostatos, epidemiologinė padėtis. Rekomendacijose pabrėžiamos TB ir ŽIV infekcijos sąsajos, infekcijų gydymo principai, profilaktika, TB ir ŽIV sergančių pacientų stebėsena. Rengiant šias rekomendacijas, vadovautasi PSO, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Jungtinių Tautų bei kitų tarptautinių organizacijų metodiniais dokumentais. Jose pateikta įrodymais pagrįsta informacija.

Tikimasi, kad metodinės rekomendacijos padės sustiprinti sveikatos specialistų gebėjimus planuoti TB ir ŽIV prevencijos priemones, teikti patikimą informaciją gyventojams, pacientams, tinkamai komunikuoti su visuomenės informavimo priemonėmis dėl dvejopos TB ir ŽIV infekcijos.
 
Pilną metodinių rekomendacijų tekstą galima rasti čia.
 
Pranešimą parengė ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų priežiūros skyrius

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Vaikų tuberkuliozė: liga išgydoma, bet persirgus imunitetas nesusidaro (188/0) 

Tuberkuliozė: svarbiausia – ankstyva diagnostika (162/0) 

Lietuvoje ir pasaulyje mažėja sergamumas tuberkulioze: kokių pokyčių tikėtis? (135/0) 

Patvirtintas ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos bei kontrolės veiksmų planas (275/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0