Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, dažnai diagnozuojamas ir mitybos nepakankamumas. Dažniausiai organizmas išsenka dėl ligos sukeliamo mitybos sutrikimo. Tačiau pasitaiko pacientų, nusilpusių dėl klaidingos ar ydingos mitybos, kurią pasirenka ne tik eksperimentuodami su savo organizmu ir laikydamiesi dietų, bet ir dėl netinkamo gyvenimo būdo. Ligoninės dietologė Kristina Kurganovienė pažymi, jog svarbiausia – laiku pastebėti ir užkirsti kelią mitybos nepakankamumui plisti ligoninėje.

Klinikinis gydymas

Be deguonies žmogus gali išgyventi kelias minutes. Be vandens – kelias dienas. Be maisto – kelias savaites. Tačiau be maisto praleistos savaitės organizme paliks pokyčių – žmogui gali būti diagnozuotas mitybos nepakankamumas.

Mitybos sutrikimų dažniausiai varginami ligos užklupti žmonės. Pasak dietologės K. Kurganovienės, vienu metu ligoninėje gydoma nuo 30 iki 80 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas ir mitybos nepakankamumas.

Mitybos nepakankamumas išsivysto, kai sutrinka pusiausvyra tarp to, ką žmogus valgo, ir to, ko organizmui iš tiesų reikia. Tad, anot dietologės, mitybos sutrikimas išsivysto dėl klaidingos bei ydingos mitybos, dėl kurios organizme atsiranda maisto medžiagų trūkumas arba perteklius – vystosi arba mitybos nepakankamumas, arba antsvoris.

Ligoninėje besigydančiam pacientui turi būti patenkinamas maisto medžiagų stygius. Tam taikomas klinikinis gydymas, kuris tampa neatsiejama gydymo dalimi. Didelis dėmesys skiriamas nepakankamai mitybai, kuriai esant gali išsivystyti įvairios komplikacijos dėl sutrikusios raumenų funkcijos, naujų baltymų sintezės, imuninės funkcijos ir kt.

Kuo ryškesnis mitybos nepakankamumas, tuo brangesnis tokio paciento gydymas – esant ryškiam mitybos nepakankamumui gydymo kaina gali patrigubėti. Taip nutinka dėl to, kad pradėjus maitintis mažiau nei reikia, baltymų sąskaita pradeda kristi svoris. Baltymų netekimas sukelia komplikacijas, išryškėja nepageidaujamas vaistų poveikis.

Maitinimas – gydymo dalis

Pasak dietologės K. Kurganovienės, ligoninėje svarbiausia laiku pastebėti ir užkirsti kelią mitybos nepakankamumui plisti. Tam taikomos specialios dietos, specialūs papildai, kurie naudojami ne tik per burną, bet sunkios būklės pacientams ir per zondą, ar net parenterinis maitinimas, t.y. maitinimas į veną.

Mitybos nepakankamumas diagnozuojamas, kai žmogus staiga netenka svorio.

Susirūpinti verta, kai netenkama 10 ir daugiau proc. kūno svorio per pusę metų ar greičiau. Kuo greitesnis kūno svorio mažėjimas, tuo ryškesnis mitybos nepakankamumas.

Pacientas, kuriam diagnozuotas mitybos nepakankamumas, turi rūpėti ne tik dietologui, bet ir kiekvienam jį gydančiam gydytojui. Tik kasdien palatoje besilankantis medikas, dažniausiai – slaugytojas, gali pastebėti, kiek pacientas suvalgo maisto. Vienas suvalgo visą porciją, kitas – tik pusę ar trečdalį porcijos. Sergantis žmogus gali ir visai atsisakyti maisto.

Mitybos nepakankamumas diagnozuojamas įvairios kūno masės žmonėms. Pasak dietologės K. Kurganovienės, net ir tada, kai žmogus turi antsvorio, jam gali būti diagnozuotas mitybos nepakankamumas. Todėl būtina atlikti tyrimus, kurie padeda įvertinti mitybinę būklę. Tiriamas baltymo kiekis kraujyje, serumo albuminas.

Nustačius mitybos nepakankamumą, pacientui skiriama klinikinė mityba. Pirmiausia pagal poreikį koreguojama dieta, esant poreikiui, skiriamas papildomas maitinimas. Esant indikacijoms, skiriami peroraliniai papildai.

Ligoninėje gali būti taikomos standartinės dietos. Tai yra pagrindinė suaugusiųjų žmonių dieta, pagrindinė nėščiųjų ir žindyvių dieta, pagyvenusių žmonių dieta bei vegetarinė dieta.

Standartinės gydomosios dietos taip pat gali būti skirtingos. Anot dietologės, gali būti skiriama padidinto baltymų, sumažintų riebalų kiekio dieta arba sumažintų baltymų, druskos kiekio dieta. Gali būti ir sumažinto druskos kiekio dieta ar sergančiųjų cukriniu diabetu dieta.

Ligoninėje taikomos net aštuonios specifinės gydomosios dietos. Tai sumažinto purinų kiekio dieta, sumažinto skaidulinių medžiagų kiekio dieta,  sumažinto laktozės kiekio dieta, padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dieta, skystas maistas, pusiau trintas maistas, trintas maistas, enterinis maitinimas.

Mitybą galima sureguliuoti

Medikai mato artimųjų rūpestį, kai sunkiai sergantis žmogus netenka apetito ir svorio. Kartais tas rūpestis tampa nesuprantamas, kai ligoniui nešami kilogramai braškių ir kitų mažai naudingų maisto produktų. Dietologė K. Kurganovienė pataria gydytojams rekomenduoti pacientų artimiesiems pirkti maisto papildų – specialiųjų mišinių, kurie pagerina pacientų apetitą bei padeda užtikrinti maisto medžiagų poreikį.

Specialiųjų papildų poreikį apsprendžia paciento suvalgomas maisto kiekis, pvz.: suvalgant 75 proc. maisto užtenka 1 buteliuko specialaus papildo (300-400 kcal), o suvalgant tik pusę maisto kiekio, specialių papildų kiekį atitinkamai reikia didinti iki 2 ir daugiau buteliukų per dieną. Papildų įvairovė šiandien yra didelė – vieni skirti diabetikams, kiti – pacientams, varginamiems pragulų ar po operacijų – greitesniam žaizdų gijimui. Treti skiriami, kai pacientui reikia riboti skysčių kiekį, organizmą papildyti baltymais ar esant prastam apetitui.

Ne visada pavyksta papildais sureguliuoti mitybą. Kai pacientas per burną (įskaitant įprastą maistą ir specialiuosius papildus) suvalgo mažiau maisto medžiagų nei yra jo poreikis, skiriamas dirbtinis maitinimas.

Būna, kai sutrinka rijimo funkcija, pacientas kosti vos atsigėręs, ar po kąsnio, tuomet skiriamas maitinimas per zondą. Jo prireikia ir gulintiems karščiuojantiems pacientams, kuriems diagnozuojama lengvo ar vidutinio laipsnio neurologinės kilmės disfagija.

Badaujant (3 ir daugiau dienų) dėl žarnų gaurelių atrofijos gali sumažėti tolerancija maistui.

Tokiu atveju svarbu paciento nepermaitinti bei laikytis maitinimo rekomendacijų.

Maitinant viršutinė paciento kūno dalis turi būti pakelta 30–45° kampu. Turi būti tinkama enterinio mišinio temperatūra, toleruojamas lašinimo greitis ir tūris, tinkami maitinimo zondai.

Esant kritinėms indikacijoms, skiriamas parenterinis maitinimas (maitinimas į veną). Pastarasis maitinimas yra labai brangus.

Maitinimas išnaudojant žarnyną yra daug pigesnis ir efektyvesnis, lyginant su parenteriniu maitinimu. Laiku ir tinkamai pradėjus maitinti pacientą, išvengiame ne tik komplikacijų, bet ir pagerinama ligos išeitis, mažėja gydymo kaina.

Zita Katkienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Vaikų mityba: ką daryti, jei atžala itin išranki maistui (321/0) 

Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mikrobiotai (504/0) 

Profesorė Daiva Vaitkienė: „Dauguma nepagalvoja, kas dar gali padėti nugalėti vėžį“ (409/0) 

15 daug skaidulų turinčių maisto produktų (496/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0