Gimdos miomos, dar vadinamos fibroidais, yra gerybiniai raumeniniai navikai gimdos sienelėje, galintys būti įvairaus dydžio – nuo mažų kaip žirnis iki didelių, deformuojančių gimdą. Dažniausiai jos nustatomos reprodukcinio, 30-50 m. amžiaus moterims, tačiau gali pasireikšti ir jaunesnėms moterims. Apie miomas gali įspėti įvairūs simptomai, kurie pasireiškia ne visais atvejais.

Ultragarsinis tyrimas, dažniau vadinamas tiesiog echoskopija, yra neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, ar nėra jokių nukrypimų nuo įprastos nėštumo eigos. Taip pat jo dėka galima pastebėti negimdinį nėštumą, kai apvaisinta kiaušialąstė vystosi ne gimdos ertmėje, o už jos ribų – tai gali būti pavojinga ne tik moters sveikatai, bet ir gyvybei.

Pasitaiko, kad žmonės pamiršta ar praranda Europos sveikatos draudimo kortelę arba išvykdami į kelionę laiku jos neužsisako. Tokia situacija gali sukelti nerimo dėl gydymo išlaidų, jei prireikia būtinosios medicinos pagalbos svečiuojantis kitose Europos šalyse. Ligonių kasos ramina: kortelę su visomis jos garantijomis pakeičia sertifikatas, kurį apdraustieji gali internetu susiformuoti patys.

Traški, apskrudusi, auksinės spalvos odelė – turbūt geidžiamiausias kepimo rezultatas. Visgi jis, tikėtina, indikuoja susidariusias kancerogenines medžiagas, net jei mėsą kepame be papildomų riebalų ant grotelių ar iešmo. Apie pavojus, kylančius netinkamai paruošus mėsą, ir būdus, kaip šios vasaros iškylos stalą paversti palankesniu sveikatai, pasakoja KTU Maisto instituto mokslininkė Aelita Zabulionė ir Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė Rimantė Vinauskienė.

Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc. pasaulio moterų. Dažniausiai jis susidaro dėl genetinių veiksnių ar hormonų disbalanso, antsvorio, netinkamos mitybos bei gyvenimo būdo, mažo fizinio aktyvumo, lėtinių ligų, staigių svorio pokyčių ar net nekontroliuojamo streso.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Statistika vis dar negailestinga – skendimų atvejų nemažėja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį nuskendo 59 žmonės, o išgelbėti pavyko 17. Pernai tuo pačiu metu skenduolių buvo mažiau – 45, išgelbėta daugiau – 28 gyventojai. Dažniausiai ugniagesiams gelbėtojams teko traukti žmones iš tvenkinių. Apskaičiuota, kad vyrų iš vandens telkinių ištraukiama 5 kartus daugiau nei moterų. Viena pagrindinių skendimo priežasčių – galimybių pervertinimas.