Kelio sąnarys – didžiausias ir vienas sudėtingiausių sąnarių, leidžiantis sulenkti, ištiesti bei pasukti koją horizontalioje plokštumoje. Jis turi dvi C formos struktūras, primenančias kremzlę, kurių kiekviena vadinama menisku. Šių struktūrų plyšimai yra vienos dažniausių kelio sąnario patologijų, dėl skirtingų priežasčių galinčios ištikti bet kokio amžiaus asmenis. Kokiais būdais šie sužeidimai gydomi?

Venų varikozė, arba paviršinių venų išsiplėtimas, yra vizualiai nepatraukli ir sveikatai nepalanki liga, kuriai didelę įtaką daro paveldimumas – jei vienas iš tėvų serga varikoze, tikimybė susirgti vaikui yra 70 proc., o jei serga abu tėvai, tikimybė išauga net iki 95 proc. Tiesa, pakoregavus gyvenimo būdą bei skiriant daug dėmesio profilaktikai, šią ligą galima „nustumti“ į kuo vyresnį amžių arba pasiekti, kad ji pasireikš nežymiai.

Siekiant plėtoti psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę bei įvairovę, dalyje šalies gydymo įstaigų bus steigiamos gydymo bendruomenėse komandos (GBK). Iš viso suplanuota įsteigti 19 tokių komandų: 8 visos apimties ir 11 mažesnių. Sveikatos apsaugos ministerija tam suplanavo 3,4  mln. Eur investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų. 

Vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam organizmui ir jame vykstančioms gyvybinėms reakcijoms. Deja, greitas gyvenimo tempas, stresas ir netaisyklinga mityba dažnam žmogui sutrukdo užtikrinti jų pusiausvyrą, todėl savijauta suprastėja, pradeda atsiranda nuovargis ir kyla įvairių ligų grėsmė.

Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc. pasaulio moterų. Dažniausiai jis susidaro dėl genetinių veiksnių ar hormonų disbalanso, antsvorio, netinkamos mitybos bei gyvenimo būdo, mažo fizinio aktyvumo, lėtinių ligų, staigių svorio pokyčių ar net nekontroliuojamo streso.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis senyvo amžiaus žmonių – skysčių trūkumas arba dehidratacija. Ji gali atsirasti dėl psichologinių ar fizinių sutrikimų, lemiančių pakitusius senjorų gebėjimus savarankiškai pavalgyti ar atsigerti. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria specialų maisto produktą dehidratacijos, o taip pat ir mirtino užspringimo rizikos mažinimui. Netrukus jį išbandyti galės ir patys senjorai.