Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėtas taikyti naujas saugus ir efektyvus metodas užkalkėjusioms kraujagyslėms plėsti. Įstaiga įsigijo intravaskulinės litotripsijos aparatą, kuris bus pagalbininkas atkuriant kraujotaką užakusiose tiek širdies, tiek periferinėse kraujagyslėse.

Širdies nuovargio jokiu būdu nereikėtų painioti su senatve ar nuolatiniu stresu bei nerimu dėl ateities. Jos jėgas gali silpninti įvairios širdies bei kraujagyslių ligos, kurių viena sudėtingiausių – širdies nepakankamumas. Kodėl apie šią ligą kalbame kiekvieną gegužę?

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę.

Biotinas - vienas iš B grupės vitaminų, kuris padeda organizmui maistą paversti energija. Žodis „biotinas“ kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio "biotos", kuris reiškia "gyvybė" arba "maistas". B grupės vitaminai, ypač biotinas, padeda palaikyti sveiką odą, plaukus, akis, kepenis ir nervų sistemą. Biotinas taip pat yra labai svarbi maistinė medžiaga nėštumo metu, nes jis svarbus embriono augimui.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad saulė pavasarį nėra labai kaitri, šiuo metų laiku saulės spinduliai vieni pavojingiausių. Taip yra todėl, kad po žiemos oda yra jautresnė, labiau sudirgusi, be to, saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai pavasarį yra mažiau sugeriami atmosferoje. Ketinantiems šiuo laikotarpiu ilgiau pabūti lauke specialistai rekomenduoja naudoti nuo saulės poveikio saugančias kosmetines priemones, taip pat galvos apdangalus bei akinius nuo saulės, nes UV spinduliuotė gali būti kenksminga ne tik odai, bet ir akims.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50-60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Antroji pagal svarbą su darbu susijusi sveikatos problema – įtampa, kurią patiria 22 proc. ES darbuotojų. Nesirūpindami savo protine sveikata rizikuojame patirti perdegimą, taip pat didėja rizika susidurti su psichologiniais sutrikimais.