Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji Baltijos šalyse endoskopinė operacija po skrandžio apylankos operacijos. Inovatyvi, saugi ir be pjūvių procedūra pacientei Agnei grąžins sotumo jausmą ir judėjimo laisvę.

Higienos instituto duomenimis, 2022 metais Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (52,2 proc.) visų mirusiųjų. Daugiausia žmonių mirė dėl išeminių širdies ligų. „Dažniausiai širdies nepakankamumas išsivysto dėl persirgto miokardo infarkto, negydomų vožtuvų ligų arba dėl ilgą laiką negydomo pakilusio kraujo spaudimo“, – pranešime žiniasklaidai vardija gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Jis skatina kreiptis į šeimos gydytoją ir dėl neritmiškos širdies veiklos, staiga atsirandančių plakimų.

Pilietiški asmenys informavo Tarnybą, kad savo pašto dėžutėse bei gyvenamųjų namų laiptinėse esančiose skelbimų lentose randa štai įvairių skrajučių, kuriose reklamuojami produktai iš musmirių.

Reformų bangai siūbuojant švietimo sistemą vis dažniau išgirstame paauglius besiskundžiant pervargimu, nemiga, nenoru eiti į mokyklą, depresyvia nuotaika, nuolatiniu nerimu dėl visokiausių patikrų. Suaugusieji kartais visus šiuos simptomus tiesiog pavadina išlepimu: „Rašėm tuos kontrolinius darbus, laikėm egzaminus ir gyvi esam.“ Iš tiesų žinių patikrinimai mokykloje egzistavo visada, tačiau kodėl šiuo metu jie kelia paaugliams ypatingą nerimą?

Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc. pasaulio moterų. Dažniausiai jis susidaro dėl genetinių veiksnių ar hormonų disbalanso, antsvorio, netinkamos mitybos bei gyvenimo būdo, mažo fizinio aktyvumo, lėtinių ligų, staigių svorio pokyčių ar net nekontroliuojamo streso.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Diabetinė retinopatija (DR), sukelianti didžiules rizikas regėjimo praradimui – svarbi problema, didinanti mokslininkų susidomėjimą ir skatinanti ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų. Kauno universitetų mokslininkų komanda sieks sukurti diagnostinę sistemą, kuri leis ne tik anksti nustatyti DR požymius, bet ir teiks individualias rekomendacijas pacientams.