Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis gydant nutukimą – atlikta pirmoji Baltijos šalyse endoskopinė operacija po skrandžio apylankos operacijos. Inovatyvi, saugi ir be pjūvių procedūra pacientei Agnei grąžins sotumo jausmą ir judėjimo laisvę.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį. Gegužės 28 d. aukščiausia oro temperatūra daug kur pietiniuose ir vakariniuose rajonuose sieks 30–31 laipsnį karščio. Gegužės 29 d. daugelyje vietovių oras šils iki 25–28 laipsnių šilumos.

Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti nesuderintų Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Jomis siekiama suteikti Valstybinei ligonių kasai (VLK) vienašališką galią spręsti dėl sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo, stabdymo ar nutraukimo. Be to, rašte politikams asociacijos kaltina VLK bandymu daryti spaudimą visuomeninėms organizacijoms dėl viešai išsakytos  pozicijos. 

Vieni per trumpą laiką gali įsiminti šimtus vardų, o kiti pamiršta ir prieš minutę išgirstą žmogaus vardą. Ką daryti, kad atmintis neprastėtų? Specialistai turi ne vieną patarimą – skaitykite knygas, spręskite kryžiažodžius, žaiskite stalo žaidimus. Gali padėti net rankdarbių kūrimas. Yra ir daugiau būdų, kaip iki gilios senatvės išlaikyti gerą atmintį.

Celiulitas yra toksinis riebalų susikaupimas, neretai vadinamas panikulioze. Deja, bet celiulitu skundžiasi apie 90 proc. pasaulio moterų. Dažniausiai jis susidaro dėl genetinių veiksnių ar hormonų disbalanso, antsvorio, netinkamos mitybos bei gyvenimo būdo, mažo fizinio aktyvumo, lėtinių ligų, staigių svorio pokyčių ar net nekontroliuojamo streso.

Pastaruoju metu augant susirgimų koronaviruso infekcija skaičiui, kartais žmonės skundžiasi, kad jaučia COVID-19 būdingus simptomus, tačiau namuose atliekami savikontrolės testai to nerodo. Gydytojai sutinka, kad šiuo metu cirkuliuojančią koronaviruso atmainą tokie testai ne visada „pagauna“, ypač pirmosiomis ligos dienomis arba kai yra atliekami ne visai teisingai.

Diabetinė retinopatija (DR), sukelianti didžiules rizikas regėjimo praradimui – svarbi problema, didinanti mokslininkų susidomėjimą ir skatinanti ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų. Kauno universitetų mokslininkų komanda sieks sukurti diagnostinę sistemą, kuri leis ne tik anksti nustatyti DR požymius, bet ir teiks individualias rekomendacijas pacientams.