|
 Afrikinį kiaulių marą (toliau - AKM) sukelia Asfarviridae šeimos Asfivirus rūšiai priskiriamas DNR virusas su apvalkalu. AKM viruso štamai skiriasi virulentiškumu, nors būna įvairių serotipų.
Virusas labai atsparus žemai temperatūrai. Šis sukėlėjas aptinkamas Ornithodorus genties erkėse, tačiau šios erkės Lietuvoje nesiveisia.
AKM – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia.
AKM yra endeminė liga Afrikos šalyse. Pirmą kartą į Europą afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) pateko 1957 m. Portugalijoje su maisto atliekomis. AKM protrūkis buvo greitai likviduotas. 1960 m. antrą kartą AKMV išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 m.
AKMV plitimas buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis. Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas (AKMV) išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. 2013 m. AKM protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos).
Viruso perdavimas
Tiesioginis perdavimas: kontaktai tarp sergančių ir sveikų gyvūnų.
Netiesioginis perdavimas: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Biologiniai platintojai: erkių gentis - Ornithodoros. Infekcijos atveju virusas plinta per transporto priemones, drabužius, patalpas. Viruso šaltiniai
Kraujas, audiniai, sekretai bei išskyros iš sergančių ir nugaišusių gyvūnų.
Afrikinės laukinės kiaulės bei naminės kiaulės.
Erkės – Ornithodorus gentis Paplitimas
Afrikinis kiaulių maras yra enzootinė liga. Europoje ji buvo registruota Pirėnų pusiasaly ir Sardinijoje. Liga nustatyta Pietų Amerikos ir Karibų baseino šalyse, tačiau ten buvo likviduota. Profilaktika ir ligos likvidavimo priemonės Gydymo nuo šios ligos nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami. Ūkio dezinfekcija, bei kiaulių transportavimo ribojimai. Aplinkinių ūkių stebėsena. Kiaulių savininkai, kurie įtaria, kad jų kiaulės serga, turi nedelsiant kreiptis į savo vietos veterinarijos gydytoją arba valstybinės maisto ir veterinarijos pareigūnus.
Kiaulių savininkai gali apsaugoti savo kiaules:
patikrinkite kiaules mažiausiai du kartus per savaitę dėl neįprastų požymių ar elgesio; stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę; izoliuoti sergančias kiaules iki ligos priežasties nustatymo; vengti laukinių gyvūnų kontakto su naminiais; laikytis biosaugumo priemonių, tokių kaip valyti ir dezinfekuoti drabužius, įrangą ir transporto priemones, įvežamą į fermą ir iš fermos; neleisti į ūkį pašalinių asmenų, transporto priemonių.
Kiauliena ir jos produktai turi būti gauti iš sveikų kiaulių, paskerstų veterinarijos priežiūroje.
Kita vertus, net jei ji būtų užkrėsta ir žmogus jos suvalgytų, pavojaus sveikatai nekiltų.
Nustačius šernų ar kiaulių mėsoje afrikinio kiaulių maro virusą, ši mėsa naikinama, kad ji nebūtų naudojama maistui gaminti. Tačiau pabrėžtina, kad žmogui pati mėsa nėra pavojinga. Mėsa naikinama dėl to, kad neplistų kiaulių maro užkratas. Virusas pavojingas tik kiaulėm ir šernam. Žmonės negali užsikrėsti jokiais būdais. Daugiau informacijos apie afrikinį kiaulių marą rasite čia.
Parengė dr. Milda Žygutienė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Informacija iš:
 Image: FreeDigitalPhotos.net
| Komentarai (Viso žinučių: 0) |
|
Powered by AkoComment 3.0
vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.
Į viršų |
