Klaipėdoje surengtame jungtiniame Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdyje aptarti Baltijos valstybių darbo rinkos perspektyva ir su ja susiję pagrindiniai iššūkiai bei politiniai sprendimai.

Posėdyje, kurį sudaro keturios sesijos, diskutuota, kaip glaudžiau susieti darbo rinką ir švietimo sistemą, aptarti komandiruotų darbuotojų klausimai ir išklausyta ataskaita, kaip įgyvendinamos BA rekomendacijos dėl bendrų Baltijos valstybių projektų sveikatos apsaugos srityje, e. sveikatos sistemos ir Europos Sąjungos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas.

Posėdyje dalyvavusi Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kalbėdama apie Baltijos valstybių projektų sveikatos srityje įgyvendinimą, iškėlė klausimą dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizuojamo bendro vakcinų nuo tuberkuliozės pirkimo perspektyvos. Šių metų pavasarį neįvyko viešasis bendras Baltijos šalių pirkimas, kuriam vadovavo Latvijos sveikatos apsaugos ministerija. Ministrė R. Šalaševičiūtė pabrėžė, kad Lietuvos nuomone, bendrą vakcinų nuo tuberkuliozės pirkimą būtina tęsti, aptarus Latvijos teisės aktuose numatytas galimybes.

Ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, bendradarbiavimo mažinant tuberkuliozės ir vaistams atsparios tuberkuliozės susirgimų skaičių ES/EFTA ir Rytų partnerystės šalyse, plėtoti tarpsektorinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą tuberkuliozės prevencijos ir priežiūros srityse svarba buvo aptarta Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai Rytų partnerystės ministrų konferencijoje dėl tuberkuliozės ir daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės.

„Todėl akivaizdu, kad šalys supranta bendro darbo svarbą, pritaria būtinybei stiprinti prevencines priemones, tarp kurių ir vakcinų nuo tuberkuliozės įsigijimas“, – sakė ministrė R. Šalaševičiūtė.

Ministrės teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija taip pat turėtų palaikyti viena kitą Europos Referencijos centrų tinklų taryboje, laikytis vieningo požiūrio į dalyvavimo Europos Referencijų centrų tinkluose (toliau – ERCT) iššūkius.

„Bendromis jėgomis kuo skubiau pradėję ekspertų derybas turėtume pasistengti įtikinti Europos Komisiją, kad mažos valstybės neturėtų būti diskriminuojamos priimant į  ERCT dėl santykinai mažos kritinės pacientų masės ir kitų kriterijų, susijusių su mažųjų valstybių specifika. Taip pat manyčiau, kad turėtume bendrai kelti klausimą dėl finansinių ERCT veikimo aspektų, kurie neabejotinai turi būti sprendžiami ES lygiu, nes dalyvavimas tinkluose pareikalaus nemažų administracinių ir veiklos kaštų,“ - sakė ministrė R. Šalaševičiūtė.

Šių metų gegužę Nacionalinių referencijos centrų koordinavimo tarybos sprendimu Lietuvoje paskirti 2 nacionaliniai referencijos centrai.  Nacionaliniu referencijos centru onkohematologijos srityje paskirta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, o neurochirurgijos srityje - VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Nacionaliniai referenciniai centrai koordinuos pagal kompetenciją sveikatos priežiūrą tam tikrose specializuotose medicinos srityse nacionaliniu mastu, dalyvaus Europos referencijos centrų tinklų veikloje.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos įsteigė daugiaprofilinius retų ligų koordinavimo centrus.

„Manyčiau, kad būtina atsižvelgti į Europos Komisijos rekomendaciją bendradarbiauti valstybėms narėms vystant diagnozavimo ir gydymo pajėgumus, ypač gydant retas ligas, nes šios ligos reikalauja milžiniškų žmogiškų ir finansinių resursų, - pabrėžė ministrė R. Šalaševičiūtė. – Europos Komisijai paskelbus kvietimą dėl jungimosi į ERCT Lietuva, Latvija ir Estija galėtų svarstyti bendro veikimo teikiant paraiškas galimybes, priklausomai nuo sričių, kuriose bus kuriami ERCT“.

Ministrės manymu, Baltijos šalys turėtų svarstyti kaip bendrai panaudoti šalyse jau veikiančių centrų potencialą bei kuo aktyviau keistis patirtimi ir informacija.

Jungtiniame Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdyje dalyvauja Baltijos valstybių parlamentų nariai ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai, svečiai iš Šiaurės Tarybos.

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje.

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

Daugiau informacijos apie Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdžius: http://www.lrs.lt/intl/ba2015.show 

SAM Ryšių su visuomene skyrius

Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

Panašūs straipsniai

Lietuvos sveikatos apsauga 2022 metais: pagrindiniai faktai ir skaičiai (41/0) 

Ministras A. Dulkys su verslo atstovais aptarė sveikatos apsaugos aktualijas (162/0) 

Kalba skaičiai: Lietuvos sveikatos apsauga 2021 metais (202/0) 

Lietuvos sveikatos apsauga: pagrindiniai 2020 metų faktai ir skaičiai (238/0) 

Atsakyti
Vardas:	Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:
Įrašykite patvirtinimo kodą
	siųsti

Powered by AkoComment 3.0