|
 Tarp balanos gadynės ir šiuolaikinės kompiuterizuotos mokyklos yra vienas niežulį keliantis panašumas: kaip kentėjo vaikai nuo utėlių, taip ir po šiol kenčia. Apie šių parazitų išplitimą XXI a. Lietuvos mokyklose ir darželiuose pastaruosius keletą metų kalbama visu balsu: pedagogų ir visuomenės sveikatos specialistų godos žiniasklaidoje, laiškai tėvams iš švietimo įstaigų, pasakojimai iš lūpų į lūpas daugelį privertė atmerkti akis ir pripažinti skaudžią tiesą.
Užsikrėtusiųjų - tūkstančiai
„Šiurpas krečia prisiminus geltona dukters kasele ropojančios utėlės vaizdą, - pasakoja vilnietė Nijolė, savo vaiką leidžianti į vieną miesto pradinių mokyklų. - Buvo baisu pagalvoti, ką apie mus mano klasės vaikų tėvai - mes normali šeima, ne kokie girtuokliai asocialai...tiesiog nežinojau, ko griebtis.“
Tokių atvejų - daugybė. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, kasmet mūsų šalyje užregistruojama maždaug po porą tūkstančių utėlėtumo (pedikuliozės) atvejų, beveik pusė užsikrėtusiųjų yra moksleiviai. Šie duomenys tik iš dalies atspindi tikrąją padėtį, nes dauguma tėvų utėles stengiasi išnaikinti patys ir į gydytojus nesikreipia.
Stereotipas apie šiuos parazitus dar labai gajus - neva juos platina tik apsileidę žmonės. Tačiau jei vaikas užsikrėtė utėlėmis, tai dar nereiškia, kad šeimoje nesilaikoma higienos reikalavimų. „Sukaupiau drąsos ir paraginau kitas šeimas tikrintis ir gydytis nuo utėlių, nes kitaip mokykloje vaikai ir toliau liktų nesaugūs, - sako ponia Nijolė, kuriai kova su utėlėmis tapo tikru išbandymu. - Utėlėtumo priežasčių daug ir šią problemą reikia spręsti, o ne slėpti.“ Minta krauju
Pedagogai bei sveikatos specialistai pabrėžia, jog atsakomybę už utėlėtumo prevenciją prisiimti turėtų patys tėvai - darželis ar mokykla jų neatstos. Tačiau informacijos, kaip efektyviai apsisaugoti ir išsigydyti nuo utėlių nepakanka, todėl šeima paliekama viena su dideliu rūpesčiu. Daugelis tėvų paprasčiausiai net nežino, kaip jos atrodo.
Galvinės utėlės - tai 2-3 mm (maždaug kaip sezamo sėkla) dydžio vabzdžiai, parazituojantys žmogaus galvos plaukuose ir mintantys jo krauju. Utėlės gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos. Šie vabzdžiai greitai ropoja galvos oda, nešokinėja, neskraido, negali būti perduodami gyvūnų. Utėlių kiaušinėliai - glindos - yra druskos grūdelio dydžio, geltonai baltos kai gyvos, juodos spalvos mirusios. Glindos tvirtai prisiklijuoja prie plauko, nenukrenta nuo pūstelėjimo, brūkštelėjimo ir tuo skiriasi nuo pleiskanų, į kurias yra panašios. Paprasta apsisaugoti
Medikai teigia, jog vaikų kolektyvuose utėlės plinta, kai susidaro sąlygos patekti nuo vienos galvos į kitą. Pavojinga dalintis ausinėmis, keistis drabužiais, kepurėmis, šukomis, rankšluosčiais, darželiuose – patalyne, pagalvėmis. Vaikai turėtų naudotis tik asmeniniais daiktais. Ši taisyklė galioja ir namuose, nes užsikrėtus vienam šeimos nariui, netruks ir kiti.
Net ir kasdienis galvos plovimas neapsaugo nuo utėlių. Išvengti jų įmanoma tik išaiškinus jau užsikrėtusius asmenis bei profilaktiškai naudojant apsauginį losjoną, kurį galima įsigyti vaistinėje. Esant pavojui užsikrėsti utėlėmis, vaiko galvą juo reikia apipurkšti kasdien, prieš išleidžiant į darželį ar mokyklą. Utėlių atsparumas - įveikiamas
Norint išvengti šių parazitų, specialistai tėvams pataria vaikų galvas tikrinti kasdien. Geriausias būdas aptikti utėles – vandeniu sudrėkintomis tankiomis šukomis šukuoti plaukus. Utėlės mėgsta vietas prie ausų ir kaklo. Tačiau, ką daryti, jei išsipildė tai, kas blogiausia – vaiko galvoje radote glindų ar utėlių? Liaudies medicina siūlo galvas plauti su žibalu, čemeryčių vandeniu. Seniau šios priemonės iš tiesų gelbėjo.
Šiandien situacija pasikeitė ir mokslo tyrimai rodo, jog per pastaruosius 30 metų utėlės tapo atsparios netgi cheminiams insekticidams, kurie neurotoksiškai veikia parazitų nervų sistemą ir taip juos sunaikina. Cheminių insekticidų turintys vaistai agresyviai veikia ne tik utėles, bet ir žmogų: jam gali kilti nepageidaujamos odos, kvėpavimo takų, nervų sistemos reakcijos. Utėlės neatstoja, šių vaistų reikia vis daugiau, didėja ir rizika sveikatai. Ką bekalbėti apie pavojų alergiškiems vaikams.
Mokslininkai siūlo dar kartą atsigręžti į gamtą ir padėti sau visiškai kitu principu – mechaniškai – veikiančiomis priemonėmis. Jų sudėtyje esantys augaliniai aliejai utėlių paviršių padengia riebalų plėvele ir jas uždusina. Parazitus belieka iššukuoti tankiomis šukomis. Natūralios priemonės nepažeidžia galvos odos, tinka net alergiškiems žmonėms. Įrodytas 100 % efektyvumas
Norint atsikratyti utėlių, tėvams neretai tenka savo vaiko galvą paversti bandymų lauku: nepadeda nei vienas, nei antras, nei trečias būdas. O juk kiekvieną kartą, net ir gydantis augalinės kilmės preparatais, patiriama įvairiausių nepatogumų. Nekalbant apie cheminių preparatų toksišką poveikį. Todėl svarbiausias kriterijus, renkantis priemonę, yra ne tik jų augalinė sudėtis, bet ir užtikrintas jos poveikis.
Vaistinėse galima įsigyti Parasidose gydomąjį losjoną nuo utėlių - 100 % efektyvią priemonę, kurios veiksmingumas įrodytas patikimais moksliniais tyrimais, atliktais nepriklausomoje LHS instituto laboratorijoje Austrijoje.
Gydomuoju Parasidose losjonu ištrynus galvą, preparatą reikia palaikyti 45 min. – tokios vienos akademinės valandos trukmės „pamokėlės“ neatlaikys net ir pačios atspariausios utėlės. Vėliau galvą reikia išplauti su šampūnu. Šis preparatas neturi šalutinio poveikio ir vienintelė iš visų analogų tinka netgi kūdikiams nuo 3 mėnesių.
Informacija - viena svarbiausių priemonių, kovojant su šia užkrečiamąja liga, kurios egzistavimas mūsų visuomenėje tolygus gyvenimui be elektros. Juk nežinojimo apie apsaugą nuo utėlių tėvams neatleis vaikai, kuriems teks raudonuoti prieš klasės ar grupės draugus.
| Komentarai (Viso žinučių: 21) |
|
Powered by AkoComment 3.0
vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.
Į viršų |
