vaistai.lt

V. P. Andriukaitis: „Virškvotinių paslaugų sveikatos priežiūros sistemoje turi nelikti“ (1461/0) 

V. P. Andriukaitis: „Virškvotinių paslaugų sveikatos priežiūros sistemoje turi nelikti“Liepos 22 d. publikavome sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio interviu, kuriame ministras atskleidė dalį paveldėtų giluminių sveikatos priežiūros sistemos problemų – išteklių ir teikiamų paslaugų netolygumus, brangių tyrimų, technologijų dubliavimą ir perteklių vienose vietose bei trūkumą kitose. Šiandien siūlome susipažinti su kiek daugiau nei prieš mėnesį ministro išsakytomis mintimis apie kitą probleminę sveikatos priežiūros sistemos dalį – jos  finansavimo sistemą. „Akivaizdu, kad finansavimo taisykles reikia keisti. Aš noriu perskirstyti pinigų srautus taip, kad čia neliktų jokių „virškvotinių“ paslaugų, o tik finansavimas pagal suteiktų paslaugų kiekius“, – apie numatomus pokyčius „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė V. P. Andriukaitis.

Neribotų poreikių ir ribotų sveikatos priežiūros išteklių dilema tikriausiai iškyla visų šalių sveikatos apsaugos ministrams. Kokį šios dilemos sprendimą matote Jūs?

Aš neatstovauju visai visuomenei, nes visiems geras būti negali. Aš atstovauju socialiai orientuotam sveikatos apsaugos modeliui, kuris gina visų teisę gauti vienodo lygio paslaugas. Galbūt – ne ekstra lygio, bet jos turi būti prieinamos. O ypač aukšto lygio paslaugų iš viešųjų finansų visiškai garantuoti neįmanoma – jie riboti. Taip pat ribotos valstybės biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos.

Bendraujant su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais apie nuostolių susidarymo priežastis, jie nuolat mini virškvotines paslaugas ir tai, kad už jas dažnai neapmokama. Galbūt galėtumėte pasidalinti savo požiūriu į šias paslaugas ir jų apmokėjimą?

Jeigu nevaldysime lėšų ir paslaugų santykio, gausime neigiamus ligoninių finansinius rodiklius. Dabar ligoninės teikia virškvotines paslaugas. Mano klausimas – kas jas išgalvojo? Jų negali būti. Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas nustato, kad šio draudimo biudžetas turi būti subalansuotas, o deficitinis biudžetas draudžiamas. Tai labai svarbu. Pensijų fondas gali būti deficitinis, o PSDF fondas įstatymiškai toks negali būti. Todėl mano klausimas kiekvienam sveiko proto skaitytojui būtų toks: jeigu žinai, kad tavo piniginėje yra 4 mlrd. litų, kaip tu gali suteikti paslaugų už 5 mlrd. litų? Jeigu tu tiek išleidai – sulaužei įstatymą. Tavo piniginę patvirtino Seimas, ir jis šiems metams tau paskyrė 4 mlrd. 130 mln. litų, taip pat galimybę paimti 145 milijonus iš rezervo fondo. Tai viskas, daugiau nebus. Vadinasi, paslaugų turi būti suteikta būtent už tokią sumą. Ir įstaigos turi žinoti, kad negali išleisti daugiau, nei numatyta.

Bet ar tai įmanoma? Argi įstaigos gali taip tiksliai numatyti srautus, ypač kalbant apie ekstrinius pacientus?

Esama giluminių planavimo, lėšų skirstymo mechanizmo ydų. Jos kartais įgyja satyriškų atspalvių. Štai rašte iš gimdymo namų rašoma: „Praėjusiais metais PSDF mums neapmokėjo 1,6 mln. litų už virškvotinius gimdymus“. Taip negali būti. Juk gimdymo namai negali pasakyti moterims – „per likusius tris šių metų mėnesius negimdykite, nes baigėsi kvotos. Palaukite kitų metų, ir tada gimdykite, kol yra kvotos“.

Aš Ligonių kasų ir klausiu – kas čia per stebuklas? Ir skaičiuoju – štai UAB „SK Impex“ susitarė su šiomis kasomis dėl berods 500 tūkst. ar kiek mažiau, o baigė metus su 1,5 mln. litų teigiamu rezultatu. Ir ten nėra jokių virškvotinių paslaugų. Klausimas – kodėl privačiose įstaigose šių paslaugų nėra ir jie virškvotines sumas viršija gerokai, o gimdymo namuose virškvotinės paslaugos atsiranda, jos neapmokamos, ir patiriami nuostoliai. Jeigu turi tą pačią piniginę, vadinasi, kažkas neskaidru, negerai su pinigų srautais.

Bet juk gydymo įstaigų vadovai negali atsisakyti priimti pacientų, jeigu tas pacientas atvyksta ekstriniu atveju?

Nėra abejonės, kad gimdymo namams turi būti sumokama pagal suteiktų paslaugų kiekį. Bet jeigu sudarei planinę sutartį dėl planinių tyrimų, vadinasi, tiek jų ir privalai padaryti. Jeigu sutarta, kad padarysi atitinkamą kiekį magnetinių rezonansų, tiek ir gausi. Programinis finansavimas ir tikslinis skaičiavimas planinėje medicinoje turi būti labai aiškiai apibrėžtas paslaugų apimtimis. PSDF apmokės tiek, kiek yra pinigų. Tačiau neplaniniai dalykai – gimdymai, traumos – turi būti apmokami pagal faktinius suteiktų paslaugų kiekius, ir ligoninės negali būti stumiamos į tragišką „būti ar nebūti“ situaciją.

Akivaizdu, kad finansavimo taisykles reikia keisti, net ir tos 4 mlrd. „piniginės“ apimtimi. Todėl mes keičiame šią tvarką. Už gimdymų priėmimo paslaugas bus mokama pagal realius jų kiekius. O dėl planinių tyrimų – deja, jų bus suteikiama tiek, kiek yra pinigų. Sąnarių implantacijų – kiek numatyta pinigų, tiek ir padarysime. O jeigu norime implantuoti daugiau sąnarių – kalbėkime su Lietuvos mokesčių mokėtojais – reikia surinkti daugiau pinigų į PSDF piniginę. Bet aš negaliu neapmokėti gimdymo, traumos, insulto, infarkto, reanimacijos skyriuje gulinčio žmogaus gydymo, nes kitu atveju jie mirs. Tai aš noriu perskirstyti pinigų srautus taip, kad čia neliktų jokių „virškvotinių“ paslaugų, o tik finansavimas pagal suteiktų paslaugų kiekius.

Jeigu norime daugiau paslaugų – didinkime mokesčius. Jeigu kas nors sako, kad galima padaryti daugiau nedidinant mokesčių – meluoja.

Sveikatos priežiūros sistemos finansavimas, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, procentaliai yra vienas mažiausių?

Procentaliai jis nėra vienas mažiausių. Jis mažas, bet bėda ta, kad bendrojo vidaus produkto perskirstymas per šalies biudžetus Lietuvoje yra vienas mažiausių. Turime mažą bendrą piniginę, nors jos dalis, skirta sveikatos apsaugai, procentaliai nėra maža. Policijos finansavimas yra mažesnis, kariuomenės dar mažesnis. Bet kai kalbame apie bendrą šalies piniginę, vadinamą nacionaliniu biudžetu, turime pasakyti, kad ji yra viena iš mažiausių. Mes vis dar gyvename šešėlyje ir sutinkame taip gyventi toliau. Norime nemokėti mokesčių, perkame kontrabandines prekes, sutinkame, kad šešėlinė ekonomika siekia vos ne 60 proc. Tai jeigu mes sutinkame, tai kaip mes galime norėti tokio paties lygio paslaugų, kaip Skandinavijoje, kur šešėlinė ekonomika sudaro 9 proc.?

Kaip visas šis fonas dera su Konstitucijoje garantuojama nemokama medicinos pagalba?

Konstitucijoje pasakyta, kad turi būti nemokama medicinos pagalba, kuria žmonės papildoma įmoka neturi būti apkrauti. Ta nemokama pagalba turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto, o ne asmenų draudimo įmokų. Nes PSDF formuojamas iš įmokų, kurias įneša kiekvienas žmogus. Todėl PSDF galima priskirti mokamos medicinos rūšiai, tik ji suorganizuota taip, kad kiekvienas moka nedaug, 2,3 tūkst. per metus, bet aš šiemet galiu sumokėtais mokesčiais nesinaudoti, nes nesergu. O tas, kas serga – naudojasi ta iš įmokų surinkta pinigine.

Bet yra kita piniginė, kuri surinkta ne iš individualių įmokų, bet bendrųjų asignavimų – akcizų, PVM, įmonių pelno ir įvairių kitų mokesčių. Ir jos dalis turi būti nukreipta į nemokamą medicinos pagalbą gyvybei išgelbėti ir išsaugoti – tą vienareikšmiškai patvirtino Konstitucinis Teismas. Konservatoriai sujaukė šį principą, viską sumetę į krūvą, ir dabar iš PSDF įmokos dengiama viskas – ir nemokama medicinos pagalba, ir ta, kuri turi būti dengiama iš įmokomis formuojamų lėšų.

Šiandien nėra to srauto, kuris turi dengti valstybės garantuojamą nemokamą medicinos pagalbą. Gimdymai turėtų būti dengiami iš bendro srauto, kaip ir visa gyvybiškai būtina pagalba. Todėl turi būti aiškiai atskirta ir aprašyta, kuri pagalbos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto, o kuri – iš PSDF fondo. Ir pagal tai – planuoti, kuri medicininės pagalbos dalis ir kokiomis apimtimis finansuojama iš biudžeto, o kuri – iš PSDF įmokų. Taip pat lieka trečias kelias – galite save drausti papildomai, matydami, kad valstybinė įmokų programa garantuoja tiek ir tiek, yra tokios eilės ir toks planas, ir jeigu jūs norite patekti pas specialistą greičiau ir gauti daugiau. Arba – mokėkite tiesiogiai, yra ir tokia galimybė. Bet jeigu drausitės privačiai arba mokėsite tiesiogiai, privalote dalyvauti sistemoje ir mokėti PSDF įmokas, nes tai yra visuotinė pilietinė pareiga, ir taip nutarė Konstitucinis Teismas. Bet PSDF sistemoje, nesvarbu, ar tu turtingas, ar neturtingas, gausi vienodas paslaugas. O gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą irgi gausi, nepriklausomai nuo to, ar esi turtingas, ar neturtingas, ar esi apsidraudęs, ar ne.

Ačiū už pokalbį.

Mindaugas Savickas

Informacija iš:

Vakarų Lietuvos medicina

Image: FreeDigitalPhotos.net






Komentarai (Viso žinučių: 0)


Atsakyti
Vardas:Svečias
Pavadinimas:
Komentaras:


Įrašykite patvirtinimo kodą

Powered by AkoComment 3.0


vaistai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegalius veiksmus.

Į viršų
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos