Tramadol Krka 100mg pailginto atpalaidavimo tabletės N30
- Receptinis
- Kompensuojamas
Vartojimas:
Neatsižvelgiant į valgymą
Nepatartina gerti alkoholinių gėrimų
-
Forma: pailginto atpalaidavimo tabletės
-
Kiekis: 30
-
Stiprumas : 100mg
-
ATC kodas : N02AX02
-
Veiklioji medžiaga : Tramadolum
Vaistas vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti. Jį galima vartoti tik gydytojui nurodžius.
iki 9,35 €
Kaina be kompensacijos
Kompensuojamoji dalis:
Informacinis lapelis
Pakuotės lapelis: informacija vartotojui
Tramadol Krka 100 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
Tramadol Krka 150 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
Tramadol Krka 200 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
tramadolio hidrochloridas
Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama jums svarbi informacija.
- Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.
- Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
- Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).
- Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.
Apie ką rašoma šiame lapelyje?
- Kas yra Tramadol Krka ir kam jis vartojamas
- Kas žinotina prieš vartojant Tramadol Krka
- Kaip vartoti Tramadol Krka
- Galimas šalutinis poveikis
- Kaip laikyti Tramadol Krka
- Pakuotės turinys ir kita informacija
Tramadolis - veiklioji Tramadol Krka medžiaga - yra skausmą malšinantis vaistas, priklausantis opioidinių analgetikų grupei, kuris veikia centrinę nervų sistemą. Jis malšina skausmą, kadangi veikia specifines nervines ląsteles galvos ir nugaros smegenyse.
Tramadol Krka vartojamas vidutinio stiprumo ir stipriam skausmui malšinti.
Tramadol Krka vartoti draudžiama
- jeigu yra alergija tramadoliui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- ūmiai apsinuodijus alkoholiu, migdomaisiais vaistais, vaistais nuo skausmo ar kitais psichotropiniais vaistais (nuotaiką ir emocijas veikiančiais vaistais);
- jeigu dabar ar per paskutines 14 parų vartojote monoaminooksidazės (MAO) inhibitorių (vaistų, vartojamų depresijos gydymui) (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Tramadol Krka“);
- jeigu sergate epilepsija ir Jūsų priepuoliai yra nepakankamai valdomi gydymu;
- kaip pakaitalo narkotikų nutraukimo atveju.
Įspėjimai ir atsargumo priemonėsPasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Tramadol Krka:
- jeigu manote, kad esate priklausomas nuo kitų vaistų nuo skausmo (opioidų);
- jeigu yra padidėjęs jautrumas opiatams;
- jeigu Jus kamuoja sąmonės sutrikimai (jaučiate, jog galite nualpti);
- jeigu Jus ištiko šokas (jo požymis gali būti šaltas prakaitas);
- jeigu Jus kamuoja padidėjęs spaudimas smegenyse (galbūt po galvos traumos ar dėl smegenų ligos);
- jeigu Jums sunku kvėpuoti;
- jeigu yra polinkis epilepsijai ar traukuliams pasireikšti, nes priepuolių rizika gali padidėti;
- jeigu Jus kamuoja depresija ir vartojate antidepresantų, nes kai kurie iš jų gali sąveikauti su tramadoliu (žr. „Kiti vaistai ir Tramadol Krka“).
Didelis nuovargis, apetito stoka, stiprus pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas arba žemas kraujospūdis gali rodyti, kad Jums išsivystė antinksčių nepakankamumas (žemas kortizolio lygis). Jeigu pasireiškė šių simptomų, pasakykite gydytojui, kuris nuspręs, ar reikia papildomai vartoti hormonų.
Serotonino sindromas Esama nedidelės rizikos, kad Jūs galite patirti vadinamąjį serotonino sindromą, kuris gali pasireikšti suvartojus tramadolio vieno arba kartu su tam tikrais antidepresantais. Jei jaučiate kokių nors simptomų, susijusių su šiuo pavojingu sindromu, nedelsdami kreipkitės į gydytoją (žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“).
Su miegu susiję kvėpavimo sutrikimaiTramadol Krka gali sukelti su miegu susijusių kvėpavimo sutrikimų: miego apnėją (periodinius kvėpavimo sustojimus miegant) ir su miegu susijusią hipoksemiją (mažą deguonies kiekį kraujyje). Gali pasireikšti tokie simptomai kaip periodiniai kvėpavimo sustojimai miegant, prabudimas naktį dėl dusulio, sunkumas miegoti nepabudus arba didelis mieguistumas dieną. Jeigu jums ar kitam žmogui pasireiškė šie simptomai, pasakykite gydytojui. Gydytojas gali nuspręsti sumažinti dozę.
Gauta pranešimų apie epilepsijos priepuolius pacientams, vartojantiems rekomenduojamas tramadolio dozes. Rizika gali būti didesnė, jeigu tramadolio dozės viršija rekomenduojamą paros dozę (400 mg).
Tolerancija, pripratimas ir priklausomybėŠio vaisto sudėtyje yra tramadolio, kuris yra opioidinis vaistas. Pakartotinai vartojant opioidus, vaistas gali būti mažiau veiksmingas (prie jo priprantama, o tai vadinama tolerancija). Pakartotinis Tramadol Krka vartojimas taip pat gali sukelti pripratimą, piktnaudžiavimą ir priklausomybę, o tai gali sukelti gyvybei pavojingą perdozavimą. Šio šalutinio poveikio rizika gali padidėti vartojant didesnę dozę ir esant ilgesnei vartojimo trukmei.
Pripratimas ar polinkis į priklausomybę gali priversti Jus jaustis, kad nebekontroliuojate, kiek vaisto Jums reikia arba kaip dažnai jo reikia vartoti.
Pripratimo ar priklausomybės rizika kiekvienam žmogui skiriasi. Jums gali kilti didesnė rizika priprasti ar tapti priklausomam nuo Tramadol Krka, jeigu:
- Jūs arba bet kuris Jūsų šeimos narys kada nors piktnaudžiavo alkoholiu, receptiniais vaistais ar nelegaliais narkotikais arba buvo nuo jų priklausomas (buvo „priklausomybė“);
- Jūs rūkote.
- Jūs kada nors turėjote nuotaikos problemų (depresijos, nerimo ar asmenybės sutrikimų) arba buvote gydomi psichiatro dėl kitų psichikos ligų.
Jei vartodami Tramadol Krka pastebėjote bet kurį iš toliau išvardytų požymių, tai gali būti ženklas, kad pripratote arba tapote priklausomas:
- Vaistą reikia vartoti ilgiau, nei nurodė gydytojas;
- Jums reikia išgerti didesnę dozę nei rekomenduojama;
- Jūs vartojate vaistą dėl kitų priežasčių, nei nurodyta recepte, pavyzdžiui, norėdami išlikti ramūs arba kad vaistas padėtų užmigti;
- Jūs pakartotinai, nesėkmingai bandėte nutraukti arba kontroliuoti vaisto vartojimą;
- Nustojus vartoti vaistą, jaučiatės blogai, o vėl pavartojus vaisto jaučiatės geriau („nutraukimo poveikis“).
Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, pasitarkite su gydytoju, kad aptartumėte Jums geriausią gydymo būdą, įskaitant tai, kada tikslinga nutraukti gydymą ir kaip saugiai nutraukti gydymą (žr. 3 skyrių „Nustojus vartoti Tramadol Krka“).
Prašome informuoti savo gydytoją, jeigu kažkuri iš minėtų problemų pasireiškia gydymo Tramadol Krka metu ar jeigu jos Jums yra pasireiškusios anksčiau.
Tramadolį kepenyse transformuoja tam tikras fermentas. Kai kurių žmonių organizme šis fermentas veikia kiek kitaip ir tai gali turėti skirtingos įtakos jų organizmui. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti nepakankamas nuskausminamasis poveikis, o kitiems kyla didesnė tikimybė patirti sunkų šalutinį poveikį. Jeigu Jums pasireikštų bent vienas iš šių šalutinių reiškinių: sulėtėjęs arba paviršutiniškas kvėpavimas, sumišimas, mieguistumas, susitraukę vyzdžiai, pykinimas arba vėmimas, vidurių užkietėjimas, nenoras valgyti, – nebevartokite šio vaisto ir nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.
Vaikams ir paaugliamsŠio vaisto negalima vartoti vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 12 metų amžiaus.Tramadolio nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams, kuriems yra kvėpavimo sutrikimų, kadangi šiems vaikams ir paaugliams gali pasireikšti sunkesni tramadolio toksinio poveikio simptomai.
Kiti vaistai ir Tramadol KrkaJeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Tramadol Krka turi būti nevartojamos kartu su MAO inhibitoriais ar 14 parų po jų vartojimo nutraukimo (žr. skyrių „Tramadol Krka vartoti negalima“).
Tramadol Krka skausmo malšinamasis poveikis gali būti susilpnėjęs ir jo veikimo trukmė trumpesnė, jeigu Jūs taip pat vartojate vaistų, kurių sudėtyje yra:
- karbamazepino (vartojamo epilepsijai gydyti);
- ondansetrono (vartojamo mažinti pykinimą).
Kartu vartojant Tramadol Krka ir raminamųjų vaistų, tokių kaip benzodiazepinai ar susiję vaistai, padidėja mieguistumo, kvėpavimo sutrikimų (kvėpavimo slopinimo), komos rizika ir gali kilti pavojus gyvybei. Dėl to vartojimas kartu turėtų būti apsvarstytas tik tuo atveju, jei kitos gydymo galimybės yra neįmanomos.Tačiau, jei gydytojas paskiria Tramadol Krka kartu su raminamaisiais vaistais, gydytojas turi apriboti kartu vartojamą dozę ir gydymo trukmę.Pasakykite gydytojui apie visus raminamuosius vaistus, kuriuos vartojate, ir atidžiai sekite gydytojo rekomenduojamą dozę. Gali būti naudinga informuoti draugus ar gimines, kad jie žinotų apie auksčiau nurodytus požymius ir simptomus. Kilus tokiems simptomams, kreipkitės į gydytoją.
Jūsų gydytojas paaiškins, ar Jūs turėtumėte vartoti Tramadol Krka ir kokią dozę.
Šalutinio poveikio rizika padidėja:
- jeigu gydymo Tramadol Krka metu vartojate vaistų, kurie taip pat turi slopinantį poveikį smegenų funkcijai. Jūs galite jaustis apsnūdęs ar jausti, kad galite nualpti. Jeigu tai atsitinka, pasakykite savo slaugytojai ar gydytojui. Kitų vaistų, įskaitant raminamųjų, migdomųjų, kitokių vaistų nuo skausmo, tokių, kaip morfinas ar kodeinas (randamas vaistų nuo kosulio sudėtyje), bei alkoholio;
- jeigu vartojate vaistų, kurie gali sukelti traukulius (priepuolius), pavyzdžiui, kai kurie antidepresantai ar antipsichoziniai vaistai. Priepuolių pasireiškimo rizika padidės, jeigu kartu vartosite Tramadol Krka. Jūsų gydytojas pasakys, ar Jums tinka vartoti Tramadol Krka;
- jeigu vartojate kai kurių antidepresantų – Tramadol Krka gali sąveikauti su šiais vaistais ir gali pasireikšti serotonino sindromas (žr. 4 skyrių „Galimas šalutinis poveikis“);
- jeigu vartojate kumarino grupės antikoaguliantų (vaistų kraujui skystinti), pvz., varfarino, kartu su Tramadol Krka. Gali būti paveiktas šių vaistų poveikis kraujo krešėjimui ir gali pasireikšti kraujavimas;
- jeigu vartojate gabapentino arba pregabalino epilepsijai arba skausmui, kurį sukelia nervų sutrikimai (neuropatinio skausmo), gydyti.
Tramadol Krka vartojimas su maistu, gėrimais ir alkoholiuNevartokite alkoholio gydymo Tramadol Krka metu, nes gali pasireikšti stipresnis jo poveikis. Maistas Tramadol Krka poveikiui įtakos nedaro.
Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas
NėštumasJeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Informacija apie tramadolio vartojimo saugumą nėštumo metu yra ribota. Taigi nėščios moterys Tramadol Krka turi nevartoti.
Po gimimo naujagimiui gali atsirasti abstinencijos simptomų dėl ilgo gydymo nėštumo metu.
Žindymas Tramadolis išsiskiria į motinos pieną. Dėl šios priežasties žindymo laikotarpiu Tramadol Krka negalima vartoti daugiau kaip kartą arba, jeigu pavartotumėte daugiau nei kartą, reikia nutraukti žindymą.
Vaisingumas Remiantis žmonių vartojimo patirtimi, tramadolis įtakos vaisingumui neturi.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas Tramadol Krka gali sukelti mieguistumą, svaigulį, regėjimo sutrikimus (neryškus matymas) ir todėl gali pabloginti Jūsų reakciją. Jeigu jaučiate, kad Jūsų reakcija yra sutrikusi, nevairuokite automobilio ar kitos transporto priemonės ir nevaldykite elektrinių įrankių ar mašinų ir nedirbkite be apsaugos priemonių.
Tramadol Krka sudėtyje yra laktozėsJeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Prieš pradedant gydymą ir reguliariai gydymo metu, gydytojas aptars su Jumis, ko galite tikėtis vartodami Tramadol Krka, kada ir kiek laiko jo reikia vartoti, kada kreiptis į gydytoją ir kada jo vartojimą reikia nutraukti (taip pat žr. 2 skyrių).
Jūsų gydytojas priderins Jums tinkamą dozę, priklausomai nuo Jūsų skausmo stiprumo ir Jūsų individualaus jautrumo. Paprastai reikia vartoti mažiausią skausmą malšinančią dozę. Nevartokite daugiau kaip 400 mg tramadolio hidrochlorido per parą, išskyrus atvejus, kai gydytojas nurodė tai padaryti.
Rekomenduojama dozė Suaugusiesiems ir paaugliams nuo 12 metų amžiaus Viena Tramadol Krka 100 mg tabletė du kartus per dieną (atitinka 200 mg tramadolio hidrochlorido per dieną) geriausia ryte ir vakare.
Jei reikia, dozė gali būt padidinta iki 150 mg arba 200 mg du kartus per dieną (atitinka 300 – 400 mg tramadolio hidrochlorido per dieną).
Vaikams ir paaugliams Tramadol Krka nėra tinkamas jaunesniems nei 12 metų amžiaus vaikams ir paaugliams.
Senyviems pacientams Tramadolio šalinimas iš senyvų pacientų (vyresnių nei 75 metų) organizmo gali būti uždelstas. Jeigu tai tinka Jums, Jūsų gydytojas gali rekomenduoti pailginti dozavimo intervalą.
Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusiPacientai, kuriems yra sunkus inkstų ir (ar) kepenų nepakankamumas, Tramadol Krka turi nevartoti. Jeigu Jūsų atveju nepakankamumas yra lengvas ar vidutinio sunkumo, Jūsų gydytojas gali rekomenduoti pailginti dozavimo intervalą.
Vartojimo metodas Tramadol Krka pailginto atpalaidavimo tabletės yra vartojamos per burną.
Visada prarykite Tramadol Krka pailginto atpalaidavimo tabletes neskaldytas ar nekramtytas, užgerdami pakankamu kiekiu skysčio, geriausia ryte ir vakare. Tabletes galite vartoti nevalgę arba valgydami.
Kiek laiko turėtumėte vartoti Tramadol Krka? Nevartokite Tramadol Krka ilgiau nei būtina. Jei manoma, kad reikalingas ilgesnis gydymas, gydytojas reguliariai, trumpais intervalais (prireikus pertraukiant gydymą) tikrins, ar reikia tęsti Tramadol Krka vartojimą ir, jei reikia, kokia doze.
Jeigu manote, kad Tramadol Krka veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Ką daryti pavartojus per didelę Tramadol Krka dozę Jeigu per klaidą Jus suvartojote papildomą Tramadol Krka dozę, tai paprastai neigiamo poveikio nesukelia. Jūs turite vartoti kitą savo Tramadol Krka dozę taip, kaip paskirta.
Jei Jūs (ar kas nors kitas) suvartojote per daug Tramadol Krka pailginto atpalaidavimo tablečių tuo pačiu metu, turite nedelsdami vykti į ligoninę arba nedelsdami paskambinti gydytojui. Perdozavimo požymiai yra susiaurėję vyzdžiai, vėmimas, staigus kraujospūdžio sumažėjimas, dažnas širdies plakimas, ūminis kraujotakos susilpnėjimas ar nepakankamumas, sąmonės sutrikimai iki komos, priepuoliai ir kvėpavimo slopinimas ar sustojimas.
Pamiršus pavartoti Tramadol Krka Jei pamiršote vartoti Tramadol Krka, tikėtina, kad skausmas pasikartos. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę, tiesiog tęskite vartojimą kaip anksčiau.
Nustojus vartoti Tramadol Krka Jeigu pertraukėte arba per anksti nutraukėte gydymą Tramadol Krka, tikėtina, kad skausmas pasikartos.Negalima staigiai nutraukti šio vaisto vartojimo, nebent taip nurodytų Jūsų gydytojas. Jeigu norite nustoti vartoti šį vaistą, pirmiausia dėl to pasitarkite su savo gydytoju, ypač jeigu vartojate šio vaisto ilgą laiką. Gydytojas informuos Jus, kada ir kaip reikia nutraukti šio vaisto vartojimą, pvz., laipsniškai sumažinant jo dozę, kad nereikalingų šalutinių reiškinių (abstinencijos simptomų) atsiradimo tikimybė būtų kuo mažesnė.
Jeigu norite nutraukti gydymą dėl pasireiškusio šalutinio poveikio, pasakykite savo slaugytojai ar gydytojui.
Baigus gydymą Tramadol Krka, simptomų, susijusių su vaisto vartojimo nutraukimu, paprastai nebūna. Visgi žmonės, vartoję Tramadol Krka ir staigiai nutraukę gydymą, retais atvejais gali negaluoti. Jiems gali pasireikšti susijaudinimas, nerimas, nervingumas ar drebulys. Gali pasireikšti sumišimas, padidėjęs aktyvumas, miego sutrikimai, skrandžio ar žarnyno sutrikimai. Kai kuriems pacientams gali pasireikšti panikos priepuoliai, haliucinacijos, neįprasti pojūčiai, tokie, kaip niežulys, dilgčiojimas, nutirpimas ir spengimas ausyse. Labai retai pastebėta kitų neįprastų CNS simptomų, t. y. sumišimas, kliedesiai, asmenybės suvokimo pokytis (depersonalizacija), realybės suvokimo pokytis (derealizacija) ir persekiojimo jausmas (paranoja).Jeigu po Tramadol Krka gydymo nutraukimo Jums pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, kreipkitės į savo gydytoją ar slaugytoją.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda alerginės reakcijos simptomų, tokių kaip veido, liežuvio ir (arba) gerklės patinimas ir (arba) sunkumas ryti ar dilgėlinė su pasunkėjusiu kvėpavimu.
Labai dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti ne rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
- svaigulys;
- pykinimas.
Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų):
- galvos skausmas, mieguistumas;
- vidurių užkietėjimas, burnos džiūvimas, vėmimas;
- per gausus prakaitavimas (hiperhidrozė);
- išsekimas.
Nedažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų):
- poveikis širdies veiklai ir kraujotakai (širdies plakimai, perplakimai (palpitacijos), širdies ritmo padažnėjimas, silpnumas, nualpimas ar ūminis kraujotakos susilpnėjimas ar nepakankamumas). Šie šalutinio poveikio atvejai gali ypač pasireikšti pacientams, kuriems vaistas leidžiamas į veną, ir fizinės įtampos metu;
- raugėjimas, pilvo negalavimai (pvz., jaučiamas spaudimas skrandyje, pilvo pūtimas), viduriavimas;
- odos reakcijos (pvz., niežėjimas, išbėrimas, dilgėlinė).
- alerginės reakcijos (pvz., apsunkintas kvėpavimas, bronchų spazmas, švokštimas, odos pabrinkimas) ir šokas (staigus kraujotakos nepakankamumas);
- retas širdies ritmas
- padidėjęs kraujospūdis;
- nenormalūs pojūčiai (pvz., niežėjimas, dilgčiojimas, nutirpimas), drebulys, epilepsijos priepuoliai, raumenų trūkčiojimai, nekoordinuoti judesiai, laikinas sąmonės praradimas (sinkopė), kalbos sutrikimai;
- epilepsiniai priepuoliai dažniausiai atsiranda pavartojus dideles tramadolio dozes arba kartu vartojant kitų vaistų, kurie gali skatinti priepuolių atsiradimą;
- apetito pokyčiai;
- haliucinacijos, sumišimas, miego sutrikimai, kliedesiai ir košmariški sapnai;
- pavartojus Tramadol Krka, gali atsirasti psichologiniai negalavimai. Jų stiprumas ir prigimtis gali skirtis (priklausomai nuo paciento savybių ir gydymo trukmės);
- gali atsiratsi priklausomybė. Nutarukus gydymą gali atsirasti nutaraukimo reakcijų (Žr. skyrių “Nustojus vartoti Tramadol Krka”);
- vyzdžių susiaurėjimas (miozė), stiprus vyzdžių išsiplėtimas (midriazė), miglotas matymas.
- retas kvėpavimas, dusulys (dispnėja);
- gauta pranešimų apie astmos pablogėjimą, tačiau nenustatyta, ar jį sukėlė tramadolis;
- viršijus rekomenduojamas dozes ir kartu vartojant smegenų veiklą slopinančių medžiagų, gali lėtėti kvėpavimas;
- raumenų silpnumas;
- pasunkėjęs ar skausmingas šlapinimasis ir mažesnis už normalų išskiriamo šlapimo kiekis (dizurija).
Labai reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų:
- padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.
Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):
- sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje;
- žagsėjimas.
Serotonino sindromas, kuris gali pasireikšti kaip psichikos būklės pokyčiai (pvz., susijaudinimas, haliucinacijos, koma) ir kaip kitokie efektai, pavyzdžiui, karščiavimas, širdies susitraukimų dažnio padidėjimas, nestabilus kraujospūdis, nevalingi traukuliai, raumenų standumas, koordinacijos sutrikimas ir (arba) virškinimo trakto simptomai (tokie, kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas) (žr. 2 skyrių „Kas žinotina prieš vartojant Tramadol Krka“).
Pranešimas apie šalutinį poveikįJeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui, arba slaugytojui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu 8 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.“
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Laikykite šį vaistą saugioje ir patikimoje vietoje, kur kiti žmonės negalės jo pasiekti. Jis gali sukelti rimtą žalą ir būti mirtinas žmonėms, jei jis nebuvo jiems paskirtas.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Ant pakuotės po „Tinka iki/EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
Tramadol Krka sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra tramadolio hidrochloridas.
- Pagalbinės medžiagos:
Tablečių plėvelė: Tramadol Krka 100 mg pailginto atpalaidavimo tabletės: talkas, hipromeliozė 6, makrogolis 6000, titano dioksidas (E171).
Tablečių plėvelė: Tramadol Krka 150 mg pailginto atpalaidavimo tabletės ir Tramadol Krka 200 mg pailginto atpalaidavimo tabletės: talkas, hipromeliozė 6, makrogolis 6000, titano dioksidas (E171), raudonasis geležies oksidas (E172), geltonasis geležies oksidas (E172). Žr. 2 skyrių „Tramadol sudėtyje yra laktozės“.
Tramadol Krka išvaizda ir kiekis pakuotėjeTramadol Krka pailginto atpalaidavimo tabletės yra ovalo formos, abipus išgaubtos, dengtos plėvele tabletės.Tramadol Krka 100 mg pailginto atpalaidavimo tabletės yra baltos, Tramadol Krka 150 mg pailginto atpalaidavimo tabletės yra šviesiai oranžiniai rudos, Tramadol Krka 200 mg pailginto atpalaidavimo tabletės yra oranžiniai rudos.
Tramadol Krka tiekimas Visų trijų stiprumų tabletės yra tiekiamos lizdinėse ploštelėse, kuriose yra 30 pailginto atpalaidavimo tablečių. Kartono dėžutėje yra 3 lizdinės plokštelės po 10 tablečių.
Registruotojas ir gamintojas KRKA, d.d, Novo mesto, Šmarješka cesta 68501 Novo mesto, Slovėnija
Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.
UAB KRKA Lietuva, Senasis Ukmergės kelias 4, Užubalių km., Vilniaus r. LT - 14013, Tel. + 370 5 236 27 40
Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas 2024-09-30.
Kompensavimo sąlygos
II. NAVIKAI
D76 Kitos patikslintos ligos, kai dalyvauja limforetikulinis ir retikulohistiocitinis audinys
XIX. LIGOS IR BŪKLĖS, SUKELIANČIOS SKAUSMĄ
C00 Lūpos piktybinis navikas
C01 Liežuvio šaknies piktybinis navikas
C02 Kitų ir nepatikslintų liežuvio dalių piktybinis navikas
C03 Dantenos piktybinis navikas
C04 Burnos dugno piktybinis navikas
C05 Gomurio piktybinis navikas
C06 Kitų ir nepatikslintų burnos ertmės dalių piktybinis navikas
C07 Paausinės seilių liaukos piktybinis navikas
C08 Kitų ir nepatikslintų didžiųjų seilių liaukų piktybinis navikas
C09 Migdolo piktybinis navikas
C10 Burnaryklės piktybinis navikas
C11 Nosiaryklės piktybinis navikas
C12 Kriaušinės kišenės piktybinis navikas
C13 Gerklaryklės piktybinis navikas
C14 Kitų ir nepatikslintų lūpos, burnos ertmės ir ryklės dalių piktybinis navikas
C15 Stemplės piktybinis navikas
C16 Skrandžio piktybinis navikas
C17 Plonosios žarnos piktybinis navikas
C18 Storosios (gaubtinės) žarnos piktybinis navikas
C19 Tiesiosios ir riestinės gaubtinės žarnos jungties piktybinis navikas
C20 Tiesiosios žarnos piktybinis navikas
C21 Išangės ir išangės kanalo piktybinis navikas
C22 Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas
C23 Tulžies pūslės piktybinis navikas
C24 Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas
C25 Kasos piktybinis navikas
C26 Kitų ir nepatikslintų virškinimo organų piktybinis navikas
C30 Nosies ertmės ir vidurinės ausies piktybinis navikas
C31 Prienosinių ančių piktybinis navikas
C32 Gerklų piktybinis navikas
C33 Trachėjos piktybinis navikas
C34 Broncho ir plaučio piktybinis navikas
C37 Užkrūčio liaukos piktybinis navikas
C38 Širdies, tarpuplaučio ir krūtinplėvės piktybinis navikas
C39 Kitų ir nepatikslintų kvėpavimo sistemos ir krūtinės ląstos organų piktybinis navikas
C40 Galūnių kaulo ir sąnarinės kremzlės piktybinis navikas
C41 Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų kaulo ir sąnarinės kremzlės piktybinis navikas
C43 Odos piktybinė melanoma
C44 Kiti odos piktybiniai navikai
C45 Mezotelioma
C46 Kapoši (Kaposi) sarkoma
C47 Periferinių nervų ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos piktybinis navikas
C48 Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas
C49 Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas
C50 Krūties piktybinis navikas
C51 Vulvos piktybinis navikas
C52 Makšties piktybinis navikas
C53 Gimdos kaklelio piktybinis navikas
C54 Gimdos kūno piktybinis navikas
C55 Gimdos piktybinis navikas, nepatikslintos vietos
C56 Kiaušidės piktybinis navikas
C57 Kitų ir nepatikslintų moters lyties organų piktybinis navikas
C58 Placentos piktybinis navikas
C60 Varpos piktybinis navikas
C61 Priešinės liaukos (prostatos) piktybinis navikas
C62 Sėklidės piktybinis navikas
C63 Kitų ir nepatikslintų vyro lyties organų piktybinis navikas
C64 Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas
C65 Inksto geldelės piktybinis navikas
C66 Šlapimtakio piktybinis navikas
C67 Šlapimo pūslės piktybinis navikas
C68 Kitų ir nepatikslintų šlapimo organų piktybinis navikas
C69 Akies ir akies priedų piktybinis navikas
C70 Smegenų dangalų piktybinis navikas
C71 Galvos smegenų piktybinis navikas
C72 Nugaros smegenų, galvinių nervų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių piktybinis navikas
C73 Skydliaukės piktybinis navikas
C74 Antinksčio piktybinis navikas
C75 Kitų vidaus sekrecijos liaukų ir susijusių struktūrų piktybinis navikas
C76 Kitų ir netiksliai apibrėžtų lokalizacijų piktybinis navikas
C77 Metastazinis ir nepatikslintas limfmazgių piktybinis navikas
C78 Kvėpavimo ir virškinimo organų metastazinis piktybinis navikas
C79 Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų metastazinis piktybinis navikas
C80 Nenurodytų lokalizacijų piktybinis navikas
C81 Hodžkino (Hodgkin) limfoma
C82 Folikulinė limfoma
C83 Nefolikulinė limfoma
C84 Subrendusių T/NK ląstelių limfomos
C85 Kiti ir nepatikslinti ne Hodžkino (non-Hodgkin) limfomos tipai
C86 Kita patikslintų tipų T/NK ląstelių limfoma
C88 Piktybinės imunoproliferacinės ligos
C90 Dauginė mieloma ir piktybiniai plazminių ląstelių navikai
C91 Limfoidinė leukemija
C92 Mieloidinė leukemija
C93 Monocitinė leukemija
C94 Kitos patikslinto ląstelių tipo leukemijos
C95 Nepatikslinto ląstelių tipo leukemija
C96 Kiti ir nepatikslinti limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių piktybiniai navikai
C97 Pirminiai daugybiniai piktybiniai navikai
D00 Burnos ertmės, stemplės ir skrandžio karcinoma in situ
D01 Kitų ir nepatikslintų virškinimo organų karcinoma in situ
D02 Vidurinės ausies ir kvėpavimo sistemos karcinoma in situ
D03 Melanoma in situ
D04 Odos karcinoma in situ
D05 Krūties karcinoma in situ
D06 Gimdos kaklelio karcinoma in situ
D07 Kitų ir nepatikslintų lyties organų karcinoma in situ
D09 Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų karcinoma in situ
D10 Burnos ertmės ir ryklės gerybinis navikas
D11 Didžiųjų seilių liaukų gerybinis navikas
D12 Storosios (gaubtinės) žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir išangės kanalo gerybinis navikas
D13 Kitų ir netiksliai apibrėžtų virškinimo sistemos dalių gerybinis navikas
D14 Vidurinės ausies ir kvėpavimo sistemos gerybinis navikas
D15 Kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos organų gerybinis navikas
D16 Kaulo ir sąnarinės kremzlės gerybinis navikas
D17 Riebalinio audinio gerybinis navikas
D18 Hemangioma ir limfangioma
D19 Mezotelinio audinio gerybinis navikas
D20 Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas
D21 Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas
D22 Melanocitinis apgamas
D23 Kiti odos gerybiniai navikai
D24 Krūties gerybinis navikas
D25 Gimdos lejomioma
D26 Kiti gimdos gerybiniai navikai
D27 Kiaušidės gerybinis navikas
D28 Kitų ir nepatikslintų moters lyties organų gerybinis navikas
D29 Vyro lyties organų gerybinis navikas
D30 Šlapimo organų gerybinis navikas
D31 Akies ir akies priedų gerybinis navikas
D32 Smegenų dangalų gerybinis navikas
D33 Galvos smegenų ir kitų centrinės nervų sistemos dalių gerybinis navikas
D34 Skydliaukės gerybinis navikas
D35 Kitų ir nepatikslintų vidaus sekrecijos liaukų gerybinis navikas
D36 Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų gerybinis navikas
D37 Burnos ertmės ir virškinimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D38 Vidurinės ausies ir kvėpavimo bei krūtinės ląstos organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D39 Moters lyties organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D40 Vyro lyties organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D41 Šlapimo organų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D42 Smegenų dangalų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D43 Galvos smegenų ir centrinės nervų sistemos neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D44 Vidaus sekrecijos liaukų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
D45 Tikroji policitemija
D46 Mielodisplaziniai sindromai
D47 Kiti limfinio, kraujodaros ir jiems giminingų audinių neaiškios ar nežinomos eigos navikai
D48 Kitų ir nepatikslintų lokalizacijų neaiškios ar nežinomos eigos navikas
G00 Bakterinis meningitas, neklasifikuojamas kitur
G01 Meningitas sergant bakterinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur
G02 Meningitas sergant kitomis infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur
G03 Meningitas dėl kitų ir nepatikslintų priežasčių
G04 Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas
G05 Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G06 Intrakranijinis bei intraspinalinis abscesas ir granulioma
G07 Intrakranijinis bei intraspinalinis abscesas ir granulioma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G08 Intrakranijinis bei intraspinalinis flebitas ir tromboflebitas
G09 Centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų pasekmės
G10 Hantingtono (Huntington) liga
G11 Paveldimoji ataksija
G12 Spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai
G13 Sisteminė atrofija, pirmiausia pažeidžianti centrinę nervų sistemą, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G14 Postpolio sindromas
G20 Parkinsono (Parkinson) liga
G21 Antrinis parkinsonizmas
G22 Parkinsonizmas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G23 Kitos degeneracinės pamatinių ganglijų ligos
G24 Distonija
G25 Kiti ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai
G26 Ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G30 Alzheimerio (Alzheimer) liga
G31 Kitos degeneracinės nervų sistemos ligos, neklasifikuojamos kitur
G32 Kiti degeneraciniai nervų sistemos sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G35 Išsėtinė sklerozė
G36 Kitos ūminės išsėtinės demielinizuojančios ligos
G37 Kitos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos
G40 Epilepsija
G41 Epilepsinė būklė
G43 Migrena
G44 Kiti galvos skausmo sindromai
G45 Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai
G46 Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis (smegenų kraujagyslių) ligomis ([D:I60]-[D:I67]†)
G47 Miego sutrikimai
G50 Trišakio nervo sutrikimai
G51 Veidinio nervo sutrikimai
G52 Kitų galvinių nervų sutrikimai
G53 Galvinių nervų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G54 Nervų šaknelių ir rezginių sutrikimai
G55 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G56 Rankos mononeuropatijos
G57 Kojos mononeuropatijos
G58 Kitos mononeuropatijos
G59 Mononeuropatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G60 Paveldėtoji ir idiopatinė neuropatija
G61 Uždegiminė polineuropatija
G62 Kitos polineuropatijos
G63 Polineuropatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G64 Kiti periferinės nervų sistemos sutrikimai
G70 Generalizuota miastenija (myasthenia gravis) ir kiti mioneuralinių jungčių sutrikimai
G71 Pirminės raumenų ligos
G72 Kitos miopatijos
G73 Mioneuralinių jungčių ir raumenų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G80 Cerebrinis paralyžius
G81 Hemiplegija
G82 Paraplegija ir tetraplegija
G83 Kiti paralyžiniai sindromai
G90 Autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimai
G91 Hidrocefalija (galvos smegenų vandenė)
G92 Toksinė encefalopatija
G93 Kitos smegenų ligos
G94 Kitos smegenų ligos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
G95 Kitos nugaros smegenų ligos
G96 Kitos centrinės nervų sistemos ligos
G97 Nervų sistemos ligos, pasireiškusios po procedūrų, neklasifikuojamos kitur
G98 Kitos nervų sistemos ligos, neklasifikuojamos kitur
G99 Kiti nervų sistemos pakitimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M00 Pūlinis artritas
M01 Tiesioginės sąnarių infekcijos sergant infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis, klasifikuojamomis kitur
M02 Reaktyviosios artropatijos
M03 Poinfekcinės ir reaktyviosios artropatijos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M05 Seropozityvus reumatoidinis artritas
M06 Kitas reumatoidinis artritas
M07 Psoriazinės ir enteropatinės artropatijos
M08 Jaunatvinis (juvenilinis) artritas
M09 Jaunatvinis (juvenilinis) artritas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M10 Podagra
M11 Kitos kristalinės artropatijos
M12 Kitos specifinės artropatijos
M13 Kitas artritas
M14 Artropatijos sergant kitomis ligomis, klasifikuojamomis kitur
M15 Poliartrozė
M16 Koksartrozė [klubo sąnario artrozė]
M17 Gonartrozė [kelio sąnario artrozė]
M18 Riešinio nykščio sąnario artrozė
M19 Kita artrozė
M20 Įgytos rankų ir kojų pirštų deformacijos
M21 Kitos įgytos galūnių deformacijos
M22 Girnelės ligos
M23 Kelio sąnario vidiniai pažeidimai
M24 Kiti specifiniai sąnario pažeidimai
M25 Kitos sąnarių ligos, neklasifikuojamos kitur
M30 Mazginis poliarteritas ir su juo susijusios būklės
M31 Kitos nekrozuojančios vaskulopatijos
M32 Sisteminė raudonoji vilkligė
M33 Dermatopolimiozitas
M34 Sisteminė sklerozė
M35 Kitas sisteminis jungiamojo audinio pažeidimas
M36 Sisteminiai jungiamojo audinio pažeidimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M40 Kifozė ir lordozė
M41 Skoliozė
M42 Nugaros osteochondrozė
M43 Kitos deformuojančios dorsopatijos
M45 Ankilozinis spondilitas
M46 Kitos uždegiminės spondilopatijos
M47 Spondilozė
M48 Kitos spondilopatijos
M49 Spondilopatijos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M50 Kaklo diskų ligos
M51 Kitos tarpslankstelinio disko ligos
M53 Kitos dorsopatijos, neklasifikuojamos kitur
M54 Dorsalgija
M60 Miozitas
M61 Raumenų kalkėjimas (kalcifikacija) ir kaulėjimas (osifikacija)
M62 Kitos raumenų ligos
M63 Raumenų ligos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M65 Sinovitas ir tenosinovitas
M66 Spontaninis sinovijos ar sausgyslės plyšimas
M67 Kitos sinovijos ir sausgyslių ligos
M68 Sinovijos ar sausgyslės pažeidimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M70 Minkštųjų audinių ligos, sukeltos krūvio, perkrovimo ir spaudimo
M71 Kitos bursopatijos
M72 Fibroblastinės ligos
M73 Minkštųjų audinių pažeidimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M75 Peties pažeidimai
M76 Kojos, išskyrus pėdą, entezopatijos
M77 Kitos entezopatijos
M79 Kitos minkštųjų audinių ligos, neklasifikuojamos kitur
M80 Osteoporozė su patologiniu lūžiu
M81 Osteoporozė be patologinio lūžio
M82 Osteoporozė sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M83 Suaugusiųjų osteomaliacija
M84 Kaulo vientisumo pažeidimai
M85 Kiti kaulų tankio ir struktūros pažeidimai
M86 Osteomielitas
M87 Osteonekrozė
M88 Pedžeto (Paget) kaulų liga [deformuojantis ostitas (Osteitis deformans)]
M89 Kitos kaulų ligos
M90 Osteopatijos sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
M91 Jaunatvinė (juvenilinė) klubo ir dubens osteochondrozė
M92 Kita jaunatvinė (juvenilinė) osteochondrozė
M93 Kitos osteochondropatijos
M94 Kitos kremzlių ligos
M95 Kitos įgytos jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto deformacijos
M96 Raumenų ir skeleto pažeidimai po procedūrų, neklasifikuojami kitur
M99 Biomechaniniai pažeidimai, neklasifikuojami kitur
S00 Galvos paviršinis sužalojimas
S01 Galvos žaizda
S02 Kaukolės ir veido kaulų lūžiai
S03 Galvos sąnarių išnirimas ir raiščių patempimas
S04 Galvinių nervų sužalojimas
S05 Akies ir akiduobės sužalojimas
S06 Intrakranijinis sužalojimas
S07 Galvos traiškytinis sužalojimas
S08 Galvos dalies trauminė amputacija
S09 Kiti ir nepatikslinti galvos sužalojimai
S10 Kaklo paviršinis sužalojimas
S11 Kaklo žaizda
S12 Kaklo lūžis
S13 Kaklo sąnarių išnirimas ir raiščių patempimas
S14 Nervų ir nugaros smegenų sužalojimas kaklo lygyje
S15 Kaklo kraujagyslių sužalojimas
S16 Kaklo raumenų ir sausgyslių sužalojimas
S17 Kaklo traiškytinis sužalojimas
S18 Kaklo trauminė amputacija
S19 Kiti ir nepatikslinti kaklo sužalojimai
S20 Krūtinės ląstos paviršinis sužalojimas
S21 Krūtinės ląstos žaizda
S22 Šonkaulio (-ių), krūtinkaulio ir krūtininės stuburo dalies lūžis
S23 Krūtinės ląstos sąnarių išnirimas ir raiščių patempimas
S24 Nervų ir nugaros smegenų sužalojimas krūtinės ląstos lygyje
S25 Krūtinės ląstos kraujagyslių sužalojimas
S26 Širdies sužalojimas
S27 Kitų ir nepatikslintų krūtinės ląstos organų sužalojimas
S28 Krūtinės ląstos traiškytinis sužalojimas ir krūtinės ląstos dalies trauminė amputacija
S29 Kiti ir nepatikslinti krūtinės ląstos sužalojimai
S30 Paviršinis pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimas
S31 Pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens žaizda
S32 Juosmeninės stuburo dalies ir dubens lūžis
S33 Juosmeninės stuburo dalies ir dubens sąnarių išnirimas ir raiščių patempimas
S34 Nervų ir nugaros smegenų sužalojimas pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens lygyje
S35 Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas
S36 Pilvo ertmės organų sužalojimas
S37 Šlapimo ir dubens organų sužalojimas
S38 Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens traiškytinis sužalojimas bei trauminė amputacija
S39 Kiti ir nepatikslinti pilvo, nugaros apatinės dalies bei dubens sužalojimai
S40 Peties ir žasto paviršinis sužalojimas
S41 Peties ir žasto žaizda
S42 Peties ir žasto lūžis
S43 Peties juostos sąnarių išnirimai ir raiščių patempimai
S44 Nervų sužalojimas peties ir žasto lygyje
S45 Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje
S46 Raumenų ir sausgyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje
S47 Peties ir žasto traiškytinis sužalojimas
S48 Peties ir žasto trauminė amputacija
S49 Kiti ir nepatikslinti peties bei žasto sužalojimai
S50 Dilbio paviršinis sužalojimas
S51 Dilbio žaizda
S52 Dilbio lūžis
S53 Dilbio kaulų išnirimas ir alkūnės sąnario raiščių patempimas
S54 Nervų sužalojimas dilbio lygyje
S55 Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje
S56 Raumenų ir sausgyslių sužalojimas dilbio lygyje
S57 Dilbio traiškytinis sužalojimas
S58 Dilbio trauminė amputacija
S59 Kiti ir nepatikslinti dilbio sužalojimai
S60 Riešo ir plaštakos paviršinis sužalojimas
S61 Riešo ir plaštakos žaizda
S62 Lūžis riešo ir plaštakos lygyje
S63 Riešo ir plaštakos sąnarių išnirimai bei raiščių patempimai
S64 Nervų sužalojimas riešo ir plaštakos lygyje
S65 Kraujagyslių sužalojimas riešo ir plaštakos lygyje
S66 Raumenų ir sausgyslių sužalojimas riešo ir plaštakos lygyje
S67 Riešo ir plaštakos traiškytinis sužalojimas
S68 Riešo ir plaštakos trauminė amputacija
S69 Kiti ir nepatikslinti riešo bei plaštakos sužalojimai
S70 Klubo ir šlaunies paviršinis sužalojimas
S71 Klubo ir šlaunies žaizda
S72 Šlaunikaulio lūžis
S73 Šlaunikaulio išnirimas bei klubo sąnario raiščių patempimas
S74 Nervų sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje
S75 Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje
S76 Raumenų ir sausgyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje
S77 Klubo ir šlaunies traiškytinis sužalojimas
S78 Klubo ir šlaunies trauminė amputacija
S79 Kiti ir nepatikslinti klubo bei šlaunies sužalojimai
S80 Blauzdos paviršinis sužalojimas
S81 Blauzdos žaizda
S82 Blauzdos, įskaitant čiurną, lūžis
S83 Blauzdos kaulų išnirimas ir kelio sąnario raiščių patempimai
S84 Nervų sužalojimas blauzdos lygyje
S85 Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje
S86 Raumenų ir sausgyslių sužalojimas blauzdos lygyje
S87 Blauzdos traiškytinis sužalojimas
S88 Blauzdos trauminė amputacija
S89 Kiti ir nepatikslinti blauzdos sužalojimai
S90 Čiurnos ir pėdos paviršinis sužalojimas
S91 Čiurnos ir pėdos žaizda
S92 Pėdos lūžis, išskyrus čiurną
S93 Čiurnos ir pėdos sąnarių išnirimai ir raiščių patempimai
S94 Čiurnos ir pėdos nervų sužalojimas
S95 Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas
S96 Čiurnos bei pėdos raumenų ir sausgyslių sužalojimas
S97 Čiurnos bei pėdos traiškytinis sužalojimas
S98 Čiurnos ir pėdos trauminė amputacija
S99 Kiti ir nepatikslinti čiurnos bei pėdos sužalojimai
T00 Paviršiniai sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis
T01 Žaizdos, apimančios kelias kūno sritis
T02 Lūžiai, apimantys kelias kūno sritis
T03 Išnirimai ir patempimai, apimantys kelias kūno sritis
T04 Traiškytiniai sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis
T05 Trauminės amputacijos, apimančios kelias kūno sritis
T06 Kiti sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis, neklasifikuojami kitur
T07 Nepatikslinti dauginiai sužalojimai
T08 Stuburo lūžis, lygis nepatikslintas
T09 Kiti stuburo ir liemens sužalojimai, lygis nepatikslintas
T10 Rankos lūžis, lygis nepatikslintas
T11 Kiti rankos sužalojimai, lygis nepatikslintas
T12 Kojos lūžis, lygis nepatikslintas
T13 Kiti kojos sužalojimai, lygis nepatikslintas
T14 Nepatikslintos kūno srities sužalojimas
T15 Išorinės akies svetimkūnis
T16 Ausies svetimkūnis
T17 Svetimkūnis kvėpavimo takuose
T18 Svetimkūnis virškinimo trakte
T19 Svetimkūnis lyties ir šlapimo organuose
T20 Galvos ir kaklo nudegimas
T21 Liemens nudegimas
T22 Peties ir rankos, išskyrus riešą ir plaštaką, nudegimas
T23 Riešo ir plaštakos nudegimas
T24 Klubo ir kojos, išskyrus čiurną ir pėdą, nudegimas
T25 Čiurnos ir pėdos nudegimas
T26 Akies ir jos priedinių organų nudegimas
T27 Kvėpavimo takų nudegimas
T28 Kitų vidaus organų nudegimas
T29 Kelių kūno sričių nudegimai
T30 Nudegimas, kūno sritis nepatikslinta
T31 Nudegimai, klasifikuojami pagal pažeistą kūno paviršiaus plotą
- Veikiančios ir turinčios prekę vaistinės
- Visos vaistinės
- Veikiančios ir turinčios prekę vaistinės
- Turinčios prekę vaistinės
*Rodoma minimalaus vieneto kaina be kompensuojamojo recepto
| Pavadinimas | Gamintojas | *Kaina € | |
|---|---|---|---|
| Tramadol Lannacher 100mg pailginto atpalaidavimo tabletės N30 | G.L. Pharma | receptinis, kompensuojamas | 0,16 |
| Tramadol Krka 100mg pailginto atpalaidavimo tabletės N30 | KRKA | receptinis, kompensuojamas | 0,31 |
Informacinė sistema gydytojams
Preparato charakteristikų santrauką gydytojai gali peržiūrėti jiems skirtame elektroniniame vaistų žinyne gydytojams.vaistai.lt
Pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymą?
Atsiliepimai ir pasiūlymai
Jeigu pastebėjote klaidą ar turite pasiūlymų, užpildykite žemiau esančią formą.
Neseniai peržiūrėtos prekės
Receptinis
Kompensuojamas
Receptinis
Kompensuojamas
Boehringer Ingelheim
iki 1083,62 €
Receptinis
Kompensuojamas
Receptinis
Kompensuojamas
Receptinis
Kompensuojamas
Receptinis
Kompensuojamas
Receptinis
Kompensuojamas
Vaistinėje būtinas turėti
