Relanium 5mg tabletės N20 (2x10)

Relanium veiklioji medžiaga yra diazepamas. Diazepamas turi raminamąjį, migdomąjį poveikį, slopina nerimą, traukulius ir atpalaiduoja raumenis.

Suaugusiesiems vaisto vartojama:

• trumpalaikiam nerimo sutrikimui gydyti;

• trumpalaikei nemigai, susijusiai su nerimu, gydyti;

• padidėjusiam skeleto raumenų įtempimui, susijusiam su cerebriniu paralyžiumi, malšinti;

• pacientui raminti prieš nedideles operacijas bei diagnostines procedūras.

6 metų ir vyresniems vaikams ir paaugliams vaisto vartojama:

• padidėjusiam skeleto raumenų įtempimui, susijusiam su cerebriniu paralyžiumi, malšinti.

Relanium vartoti draudžiama:

• jeigu yra alergija veikliajai medžiagai, benzodiazepinams arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje),

• jeigu yra sunkus ūminis kvėpavimo nepakankamumas,

• jeigu būdingas kvėpavimo sustojimas miegant,

• jeigu yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas,

• jei yra raumenų silpnumas (sunkioji miastenija).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti Relanium.

Relanium reikia vartoti griežtai pagal gydytojo nurodymus.

Pasitarkite su gydytoju, jei turite ar anksčiau esate turėję priklausomybę nuo alkoholio ar CNS slopinančių vaistų. Ilgai vartojant diazepamo, gali atsirasti fizinė ir psichologinė priklausomybė. Didesnį pavojų priprasti prie diazepamo turi pacientai, kurie yra piktnaudžiavę alkoholiu ar vaistais.

Pacientams, pripratusiems prie vaisto, negalima staiga nutraukti jo vartojimo. Staiga nutraukus gydymą gali pasireikšti nutraukimo simptomai: galvos skausmas, raumenų skausmas, labai stiprus nerimas, įtampa, nenustygstamumas, sumišimas bei dirglumas. Sunkiu atveju gali atsirasti pakitęs savęs ar aplinkos suvokimas (depersonalizacija ar derealizacija), galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs jautrumas šviesai, garsui bei fiziniam kontaktui, nesamų dalykų jutimas, matymas ar girdėjimas (haliucinacijos), epilepsijos (traukulių) priepuoliai. Nutraukimo simptomai gali pasireikšti ir tarp dozių vartojimo, ypač jei vartojama didelė dozė.

Nutraukus gydymą, laikinai gali atsirasti tokių pat simptomų, nuo kurių buvo gydoma, tik jie būna sunkesni: nuotaikos pokyčiai, nerimas, miego sutrikimai, nenustygstamumas.

Relanium nereikėtų vartoti vieno gydant dėl depresijos simptomų (pvz., liūdesio ir beprasmiškumo jutimo) ar su depresija susijusių nerimo simptomų (tokių kaip prakaitavimas, drebulys, nervingumas ar nerimas ir dažnas širdies plakimas) dėl simptomų pasunkėjimo rizikos, arba lėtinės psichozės (sunkūs psichinės sveikatos sutrikimai, kuriems esant, prarandamas ryšys su realybe), fobijų (neracionalių baimių), manijos ar obsesinio kompulsinio sindromo. Dėl depresijos ir (ar) nerimo simptomų pasunkėjimo gali kilti savižudybės rizika.

Relanium reikia ypatingai atsargiai vartoti pacientams:

• turintiems asmenybės sutrikimų,

• sergantiems atvirojo kampo glaukoma,

• kai sutrikusi kepenų ir (arba) inkstų funkcija,

• sergantiems lėtine bronchų obstrukcija,

• senyviems ir išsekusiems.

Tolerancija

Kelias savaites vartojant kartotines benzodiazepinų dozes gali susilpnėti jų migdantis poveikis.

Amnezija

Benzodiazepinai gali sukelti anterogradinę amneziją (po vaisto vartojimo buvusių įvykių neatsiminimas).

Psichikos sutrikimai ir paradoksinės reakcijos

Vartojant benzodiazepinus, žinoma, kad pasireiškia tokios reakcijos kaip neramumas, susijaudinimas, dirglumas, agresyvumas, manija, įniršis, košmariški sapnai, haliucinacijos, psichozės, netinkamas elgesys ir kiti nepageidaujami elgesio sutrikimai. Jei pasireiškė minėtos reakcijos, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Dažniau jos pasireiškia vaikams ir senyviems žmonėms.

Ypatingos populiacijos

Senyvi ir nusilpę pacientai bei pacientai, kurių inkstų ir kvėpavimo funkcija sutrikusi

Senyvi, nusilpę pacientai ir pacientai, kuriems yra lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, turėtų vartoti mažesnę dozę.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi dozės keisti nebūtina. Dėl galimo padidėjusio šios pacientų populiacijos jautrumo bendram vaisto poveikiui, būtinas atidus klinikinės būklės stebėjimas.

Pacientai, kuriems buvo pasireiškęs širdies ir kvėpavimo nepakankamumas

Diazepamą reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems buvo pasireiškęs širdies ar kvėpavimo nepakankamumas.

Pacientai, kuriems nustatytas kepenų nepakankamumas

Benzodiazepinų draudžiama vartoti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų nepakankamumu.

Psichikos ligos

Psichikos ligos nerekomenduojama pradžioje gydyti benzodiazepinais. Depresijai arba nerimui, susijusiam su depresija, gydyti vien tik benzodiazepinų vartoti negalima (tokius pacientus tai gali paskatinti žudytis).

Epilepsija

Epilepsija sergantys pacientai vaisto turi vartoti labai atsargiai.

Vaikams

Diazepamo tabletės nėra skirtos jaunesniems kaip 6 metų vaikams. Vaikų centrinė nervų sistema yra jautresnė benzodiazepinų poveikiui, todėl vyresniems kaip 6 metų vaikams Relanium gali būti skiriamas tik atidžiai apsvarsčius tokio gydymo būtinybę, o gydymo trukmė turi būti kiek galima trumpesnė.

Kiti vaistai ir Relanium

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

• Diazepamas stiprina slopinamąjį etanolio poveikį centrinei nervų sistemai. Išgėrus diazepamo, etanolio negalima vartoti anksčiau nei po 36 valandų, nes patologinė intoksikacija alkoholiu, kuri atsiranda dėl sąveikos su diazepamu, nepriklauso nuo suvartoto alkoholio rūšies ir kiekio. Alkoholis gali sustiprinti diazepamo poveikį, dėl to gali pasireikšti labai didelis mieguistumas bei kvėpavimo ir (arba) širdies ir kraujagyslių funkcijų slopinimas (galimi požymiai: paviršutiniškas kvėpavimas, mažas kraujospūdis, retas širdies plakimas).

• Diazepamas stiprina vaistų nuo depresijos (antidepresantų, pavyzdžiui: fluvoksamino, fluoksetino), MAO inhibitorių, vaistų nuo psichozių (neuroleptikų, pavyzdžiui: risperidono, klozapino), narkotinių analgetikų (vartojamų sunkiam ūminiam ir lėtiniam skausmui malšinti, pavyzdžiui: morfino, tramadolio arba buprenorfino ar metadono, kurie dar vartojami ir opioidų priklausomybei gydyti) (žr. šiame skyriuje toliau esantį skyrelį „Relanium vartojimas kartu su opioidais“), traukulius slopinamųjų vaistų (antiepilepsinių vaistų, kuriais gydoma epilepsija, pavyzdžiui: fenitoino, karbamazepino, valpro rūgšties), migdomųjų (pvz., zolpidemo) ir antihistamininių vaistų (vaistų nuo alergijos, pavyzdžiui, difenhidramino) poveikį, todėl šių vaistų dozes reikia keisti.

• Pavartojus diazepamo raminimui prieš procedūras, vėliau reikia mažinti fentanilio ir fentanilio darinių dozes.

• Vartojant diazepamo kartu su digoksinu, gali sumažėti digoksino išskyrimas per inkstus ir sustiprėti toksinis poveikis.

• Diazepamas gali sąveikauti su propranololiu (vartojamas padidėjusiam kraujospūdžiui ir širdies ritmo sutrikimams gydyti).

• Diazepamas didina levodopos (vartojama Parkinsono ligai gydyti) šalinimą ir gali slopinti šio vaisto poveikį.

• Izoniazidas, disulfiramas, cimetidinas, antihistamininiai vaistai ir geriamieji hormoniniai kontraceptikai, kurių sudėtyje yra estrogenų, stiprina diazepamo poveikį, o rifampinas – slopina.

• Kartu vartojami rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio hidroksido ir aliuminio hidroksido, gali sumažinti diazepamo absorbcijos greitį, tačiau jie neveikia jau absorbuoto diazepamo. Pavartoti vieną kartą, šie vaistai gali atitolinti diazepamo veikimo pradžią, tačiau, vartojami ilgai, jie neturi įtakos diazepamo koncentracijai serume ir poveikiui.

• Antikoaguliantai mažina diazepamo ir desmetildiazepamo jungimąsi prie plazmos baltymų, todėl plazmoje padidėja neprisijungusio diazepamo koncentracija ir sustiprėja poveikis.

• Kai kurie kepenų fermentų funkciją slopinantys vaistiniai preparatai gali sustiprinti ir pailginti diazepamo raminamąjį poveikį. Šiuo metu žinoma, kad tokios reakcijos pasireiškia vartojant kartu diazepamą ir cimetidiną, ketokonazolą, flukonazolą, vorikonazolą, fluvoksaminą, fluoksetiną ir omeprazolą.

• Diazepamas mažina fenitoino išsiskyrimą, todėl gali sustiprėti benzodiazepino poveikis.

• Centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai gali sustiprinti diazepamo poveikį.

• Teofilinas ir aminofilinas (vartojami astmai gydyti) gali silpninti Relanium poveikį.

• Modafinilis ir armodafinilis (nervų sistemą stimuliuojantys vaistai).

• Idelalisibas (vartojamas vėžiui gydyti).

• Diltiazemas (vartojamas kraujospūdžiui mažinti).

• Metoklopramidas (vartojamas pykinimui ir vėmimui gydyti).

Relanium vartojimas kartu su opioidais (stipraus poveikio skausmą malšinančiais vaistais, opioidų priklausomybei gydyti skiriamais vaistais ir kai kuriais vaistais nuo kosulio) didina mieguistumo, kvėpavimo sutrikimo (kvėpavimo slopinimo) ir komos riziką bei gali kelti pavojų gyvybei. Dėl to vartojimas kartu gali būti svarstomas tik tais atvejais, kai nėra kitų gydymo galimybių. Vis dėlto, jeigu Jūsų gydytojas skyrė Relanium vartoti kartu su opioidais, jis ribos kartu vartojamų vaistų dozes ir gydymo kartu trukmę.

Pasakykite savo gydytojui apie visus vartojamus opioidų preparatus ir atidžiai vykdykite dozavimo rekomendacijas, kurias nurodė gydytojas. Gali būti naudinga pasakyti draugams ar giminaičiams, kad stebėtų, ar Jums nepasireiškia aukščiau minėti požymiai ir simptomai. Jeigu pasireiškia tokie simptomai, kreipkitės į savo gydytoją.

Relanium vartojimas su maistu ir alkoholiu

Vartojant Relanium, negalima gerti alkoholio.

Alkoholis gali sustiprinti Relanium poveikį, dėl kurio jausite stiprų mieguistumą, bei sukelti kvėpavimo ir (ar) širdies ir kraujagyslių sistemos slopinimą (požymiai gali būti: paviršutinis kvėpavimas, mažas kraujospūdis, retas širdies plakimas). Reikėtų vengti gerti greipfrutų sulčių, nes jos labai padidina diazepamo koncentraciją organizme ir dėl to gali sustiprinti diazepamo poveikį.

Maisto produktai ar gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, teofilino ar teobromino, gali sumažinti diazepamo poveikį.

Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Diazepamo negalima vartoti nėštumo metu, išskyrus atvejus, kai pacientas yra labai atidžiai prižiūrimas gydytojo.

Nevartoti vaisto nėštumo metu, ypač pirmaisiais ir paskutiniaisiais trimis mėnesiais, nebent tam būtų įtikinamų priežasčių. Relanium prasiskverbia per placentą.

Naujagimiams, kurių motinos paskutiniais nėštumo mėnesiais nuolat vartojo benzodiazepinus, gali kilti fizinė priklausomybė ir nutraukimo simptomų pavojus.

Žindymo laikotarpiu diazepamas patenka į pieną, todėl jo negalima vartoti žindyvėms, o jei vaisto vartoti būtina, gydymo Relanium laikotarpiu kūdikio žindyti negalima.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Vairuoti ir valdyti mechanizmų gydymo metu negalima, nes Relanium gali sutrikdyti psichomotorinius įgūdžius. Alkoholis gali dar labiau pabloginti šį gebėjimą, todėl gydymo metu alkoholio reikia negerti.

Relanium sudėtyje yra laktozės ir natrio

Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį, prieš pradėdami vartoti šį vaistą.

Kiekvienoje Relanium tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Relanium 5 mg tabletė yra nedaloma. Prireikus mažesnės kaip 5 mg vaisto dozės, gydytojas Jums skirs kitos farmacinės formos vaisto (pvz., geriamosios suspensijos).

Jeigu gydytojas nepaskyrė kitaip, įprastai vaisto dozuojama taip:

Suaugusiesiems

• Nerimo sutrikimas – po 2 mg 3 kartus per parą.

Gydymas paprastai negali būti ilgesnis nei 8‑12 savaičių, įskaitant laipsnišką dozės mažinimą.

• Nemiga, susijusi su nerimu – 5–15 mg prieš miegą.

Gydymas turi būti kiek įmanoma trumpesnis. Paprastai vaisto vartojama kelias dienas – dvi savaites. Ilgiausia gydymo trukmė – keturios savaitės, įskaitant laipsnišką dozės

mažinimą.

• Raminimas prieš procedūras – 5–15 mg per parą prieš chirurginę procedūrą, likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki operacijos.

• Mažinant raumenų įtempimą – 2–15 mg per parą, dozę išgeriant per kelis kartus;

• Traukulių slopinamasis gydymas – po 2–10 mg 2–4 kartus per parą.

Senyviems ir nusilpusiems pacientams

Dozės neturi būti didesnės kaip pusė normaliai rekomenduojamos dozės.

Pradinė dozė yra po 2–2,5 mg 1–2 kartus per parą. Dozę galima palaipsniui didinti, atsižvelgiant į vaisto veiksmingumą ir galimus nepageidaujamus reiškinius.

Pradėjus gydymą, tokius pacientus turi reguliariai tikrinti gydytojas, kad būtų galima sumažinti dozę ir (arba) vartojimo dažnį, siekiant išvengti perdozavimo dėl vaisto kaupimosi organizme.

Priklausomai nuo gydomo sutrikimo, gydyti reikia kiek galima trumpiau, ilgiausiai 4 savaites, jei vaisto vartojama nuo nemigos, bei 8–12 savaičių, jei preparato vartojama nuo nerimo, įskaitant laipsnišką vartojimo nutraukimą. Vartoti vaisto ilgiau, prieš tai iš naujo neįvertinus paciento būklės, negalima.

Pacientams, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi

Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos nepakankamumas, benzodiazepinais gydyti negalima, kadangi gali pasireikšti galvos smegenų veiklos sutrikimas. Pacientams, kuriems pasireiškia inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimas, reikia vartoti mažesnę dozę.

Vartojimas vaikams ir paaugliams

Skeleto raumenų spazmo malšinimui

6–12 metų amžiaus vaikams: gydymo pradžioje reikia vartoti po 5 mg du kartus per parą.

Vyresniems kaip 12 metų paaugliams: pradinė dozės yra po 10 mg du kartus per parą. Didžiausia leistina paros dozė yra 40 mg.

Tabletės išėmimas iš PVC-Al/PET/popierius lizdinės plokštelės

Šios tabletės tiekiamos specialioje pakuotėje, kad jų negalėtų išimti vaikai.

Kiekvienas lizdinis vienetas turi numerį. Kiekvieną tabletę gerkite eilės tvarka, pradedant nuo 1 pažymėtos tabletės.

1. Atskirkite vieną tabletę. Plėšdami per įpjovų liniją, nuo lizdinės plokštelės atskirkite vieną narelį.
   
2. Nulupkite išorinį sluoksnį. Pradedant nuo kampo, atlupkite ir nulupkite nuo narelio.
   
3. Išspauskite tabletę. Atsargiai išspauskite vieną tabletės galą per folijos sluoksnį.
   

Ką daryti pavartojus per didelę Relanium dozę

Išgėrus per didelę vaisto dozę, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Perdozavus diazepamo, priklausomai nuo išgertos vaisto dozės, gali pasireikšti tokie simptomai:

• mieguistumas, silpnumas, susilpnėję refleksai, galvos svaigimas, koordinacijos surikimas, neaiški kalba (kalbos garsų nukandimas);

• širdies ritmo sutrikimai, sumažėjęs kraujospūdis, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, kvėpavimo slopinimas ir apnėja, sąmonės netekimas, koma;

• traukuliai ir neįprastas sujaudinimas (kartais).

Perdozavus diazepamo, nedelsdami kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Su savimi pasiimkite vaisto pakuotę, kad gydytojas žinotų, kokio vaisto buvo perdozuota.

Įspėjimas

Jei diazepamo perdozuojama kartu vartojant kitų centrinę nervų sistemą veikiančių vaistų ar išgėrus alkoholio, perdozavimo simptomai gali būti labai sunkūs ir net baigtis mirtimi.

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Būklės, į kurias reikia atkreipti dėmesį

Psichinės reakcijos ar elgesio pokyčiai. Tokių reakcijų tikimybė yra didesnė vaikams ir senyviems žmonėms. Požymiai gali būti:

• nerimastingumas;

• susijaudinimas;

• irzlumas;

• orientacijos sutrikimas;

• agresyvumas;

• nervingumas;

• priešiškumas;

• nerimas;

• pyktis;

• košmariški sapnai;

• matymas ir girdėjimas dalykų ar tikėjimas dalykais, kurių iš tikrųjų nėra;

• ryšio su realybe praradimas ir nesugebėjimas aiškiai mąstyti ir vertinti;

• elgesio pokytis, kuris yra nebūdingas Jūsų būdui.

Širdies sutrikimai. Požymiai gali būti:

• dusulys;

• labai didelis nuovargis;

• kulkšnių ir kojų patinimas.

Kvėpavimo sutrikimai. Požymiai gali būti:

• kvėpavimas staiga tampa triukšmingu, pasunkėja ir yra nereguliarus;

• melsva oda.

Jeigu pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos. Nutraukite Relanium vartojimą.

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau nei 1 iš 10 asmenų):

• Dažniausi nepageidaujami poveikiai yra nuovargis, mieguistumas ir raumenų silpnumas. Nepageidaujami poveikiai paprastai priklauso nuo dozės, dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje, o tęsiant vartojimą, dažniausiai praeina.

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis):

• Kraujo sutrikimai ir tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas arba išnykimas kraujyje (pavieniais atvejais).
• Sumišimas, emocijų išblėsimas, budrumo sumažėjimas, nerimastingumo jutimas, pernelyg didelis aktyvumas, depresija, lytinio potraukio pokytis. Jei pasireiškė minėti poveikiai, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Vaikams ir senyviems žmonėms tokio poveikio rizika būna didesnė.
• Priklausomybė. Net gydomosios dozės ilgalaikis vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę: gydymą nutraukus, gali atsirasti nutraukimo ar atoveiksmio simptomų. Gali atsirasti psichinė priklausomybė. Buvo piktnaudžiavimo benzodiazepinais atvejų.
• Ataksija, dizartrija, neaiškus ar lėtas kalbėjimas, galvos skausmas, tremoras, svaigimas, mieguistumas, sulėtėjusi protinė veikla ir reakcija, dezorientacija, eisenos sutrikimas, jautrumas šviesai.
• Vartojant gydomąją dozę, gali pasireikšti anterogradinė amnezija (po ligos buvusių įvykių neprisiminimas). Tokio poveikio rizika didėja, jei vartojama didelė dozė. Amnezija gali būti susijusi su neadekvačiu elgesiu.

Vartojant benzodiazepinų, gali pasireikšti slaptoji depresija.

Regos sutrikimai, pvz., diplopija, nistagmas, neryškus matymas, konjunktyvitas.

Svaigulys.

Tachikardija (dažnas širdies plakimas), neritmiškas širdies plakimas (aritmijos), širdies nepakankamumas, įskaitant širdies smūgį (žr. 4 skyriuje pirmiau esantį poskyrį „Širdies sutrikimai“).

Sumažėjęs kraujospūdis, kraujotakos nepakankamumas.

Pernelyg gausus bronchų gleivinės liaukose susidarančių išskyrų išsiskyrimas, paviršutiniškas kvėpavimas, kvėpavimo slopinimas, įskaitant kvėpavimo nepakankamumą.

Sumažėjęs ar padidėjęs apetitas, svorio padidėjimas ar sumažėjimas, troškulys, liežuvio patinimas, metalo skonio jutimas, žagsėjimas, pykinimas, burnos džiūvimas, seilėtekis, vėmimas, vidurių užkietėjimas, virškinimo trakto sutrikimai.

Kepenų pažeidimas, gelta.

Odos reakcijos (alergija).

Raumenų spazmai, raumenų silpnumas, sąnarių skausmas.

Pasunkėjęs šlapinimasis, šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas, pabrinkimas.

Sumažėjęs lytinis potraukis, mėnesinių ciklo ar ovuliacijos sutrikimai, ginekomastija (krūtų padidėjimas).

Nuovargis.

Tam tikrų kepenų fermentų (pvz., transaminazių ir šarminės fosfatazės) aktyvumo kraujyje padidėjimas, nevienodas širdies susitraukimų dažnis, kraujo sudėties pokyčiai (mažakraujystė, baltųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimas, kraujo plokštelių kiekio sumažėjimas).

Senyviems ir kartu kitus raminančiuosius preparatus, alkoholį vartojantiems pacientams padidėjusi pargriuvimo ir lūžių rizika.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu +370 800 73 568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad vaistas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „Tinka iki“ arba „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.