Mūsų šalyje gyvena 2097 ŽIV infekuoti asmenys. Vidutiniškai apie dešimt žmonių per mėnesį išgirsta šią diagnozę. ŽIV infekcija nėra išgydoma, žmogus turi visą gyvenimą vartoti vaistus. Ir nors pasirodė keletas pranešimų apie ŽIV išgijimo atvejus, ši infekcija išlieka viena didžiausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Užkrečiamos ligos visais laikais turėjo vieną ryškų pašalinį poveikį, kurį sukeldavo visai visuomenei – tokių žmonių šalinamasi, jų vengiama, jie engiami, diskriminuojami. Jų bijoma.
Filosofinis požiūris į baimę
Gilumines žmonijos baimes filosofai analizuoja ne vieną šimtmetį. Rašytojas, vertėjas, Vilniaus universiteto filosofijos daktaras Kristupas Sabolius sako, kad Aristotelis baime vadino pojūtį, atsirandantį iš galinčio mus pražudyti būsimo blogio įsivaizdavimo. „Seneka sakė, kad baimė yra tarsi pasaka, kuria lyg vaikai tikime, kol ji neatskleista. Remiantis tuo galima būtų manyti, jog per daugelį šimtmečių turėjome suvokti, kad geriausias baimės priešnuodis – racionalus išaiškinimas. Deja, žmonija evoliucijos eigoje nė kiek nepasistūmėjo baimės požiūriu. Mus vis dar kamuoja paranojos, fobijos, būgštavimai ar nerimas“, – sako filosofas.
Umberto Eco rašo, jog „kiekviena visuomenė ir kiekvienas žmogus privalo susikurti priešą, nes toks pavojus leidžia geriau suvokti savo tapatybę“.
„Yra nuomonė, kad šiais laikais baimė tapo pagrindine masių kontrolės ir sutelkimo priemone. Protas negali iki galo nugalėti baimės, o tam tikru požiūriu ją net padidina. Pasakymas „tiesiog nebijoti“ yra saviapgaulė. Būtiškąja baime pavadinčiau mūsų taip dažnai išgyvenamą nerimą (būseną, dėl kurios dažnai kreipiamasi į psichologus), kuris neturi aiškaus objekto. Filosofiniu požiūriu nerimas kyla iš tikrovės tamsos, bet tai yra buvimo šiame pasaulyje būdas. Už tokių baimių neretai slepiasi mirties baimė“, – sako K. Sabolius.
Nuo tų laikų, kai ŽIV infekcija buvo atrasta (prieš 30 metų), susiformavęs gajus įsitikinimas visuomenėje, jog ŽIV – mirtina liga, niekaip nenori išsisklaidyti. Kaip kiekviena lengvai plintanti virusinė liga, ŽIV kelia globalią baimę – mirti.
„Vienos ŽIV infekuotos merginos, Viktorijos, istorija man leido suprasti, kad ŽIV infekuoti asmenys turi nemažai baimių. Dėl savęs, savo ateities, dėl savo artimųjų, vaikų. Tačiau sunkiausia jiems gyventi aplinkoje, kurioje bijoma jų. Visuomenė pavertė ŽIV infekuotus raupsuotaisiais. Dėl medikų baimės, kurios Lietuvoje jie nesugeba paslėpti, netgi priešingai, ją demonstruoja savo kabinetuose, infekuotieji ŽIV nusprendžia mesti gydymą. Toks sprendimas suformuoja „ydingą ratą“ – atsiranda daugiau galimybių virusui plisti, tai augina pavojų, o kartu ir baimę“, – apie ŽIV infekciją juosiančią baimę kalba filosofas.
Žinoti ar nežinoti?
Šiuolaikiniai medikamentai leido pergudrauti žmogaus imunodeficito virusą. Trijų medikamentų kombinacija leidžia virusą „pagauti“ ir „sulaikyti“ skirtinguose jo dauginimosi etapuose. Antiretrovirusiniai vaistai leidžia ŽIV infekuotiesiems gyventi nerizikuojant sunkiai susirgti ir nepasveikti nuo paprasčiausios slogos. Taip pat vaistus vartojančio ŽIV infekuoto žmogaus organizme virusų lieka tiek mažai, kad jie net nenustatomi kraujo tyrimais. Todėl sunkiai perduodami sveikiesiems.
Medikai sako, jog dabar geriau kuo anksčiau išsiaiškinti, ar nesate infekuotas ŽIV. Jeigu esate užsikrėtęs ŽIV, suvoksite, jog turite dažniau lankytis pas medikus, stebėti, ar virusų nedaugėja. Jei daugėja, pradėti laiku gydymą. Tokia strategija leidžia kalbėti apie infekcijos kontrolę, nes apie savo diagnozę žinantis žmogus renkasi saugų lytinį gyvenimą, galvoja apie artimuosius, o lankydamasis pas medikus – apie save.
„Sukurti greitieji ŽIV nustatymo testai leidžia greitai sužinoti, ar žmogus turi ŽIV. Mūsų organizacija jau trečius metus suteikia visiems norintiems galimybę nemokamai ir per vieną minutę sužinoti savo ŽIV statusą. 2011 m. atlikome beveik 9 tūkst., 2012 m. – per 10 tūkst. greitųjų ŽIV nustatymo testų. Iš viso nustatėme 211 ŽIV teigiamų rezultatų. 2011 m. apklausėme 101 tyrimą atėjusį pasidaryti žmogų. Trečdalis apklaustųjų sakė, kad žinoti savo ŽIV statusą svarbu, nes taip apsaugosi savo artimuosius. 60 proc. manė, kad reikia pasitikrinti, nes žinodamas, kad esi ŽIV infekuotas, laiku pradėtum gydymą ir galėtum gyventi visavertį gyvenimą. Tokie apklausos atsakymai leidžia manyti, jog tam tikra visuomenės dalis turi reikiamą sąmoningumą. Ir sveikas protas nugali baimę žinoti“, – sako ŽIV/AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ atstovė, gydytoja Loreta Stonienė.
82 proc. apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad savo ŽIV diagnozę jie turi kam nors pasakyti. Pusė sakė, kad tai galėtų būti sutuoktinis ar partneris, kas antras minėjo gydytoją. Tačiau paklausus, ar yra gerai paviešinti, kad kitas žmogus yra užsikrėtęs ŽIV, tik 15 proc. su tuo sutiko. Daugiau nei pusė manė, kad nereikia to daryti dėl galimos stigmos ir diskriminacijos, kurią patirs tas žmogus. Apie 50 proc. manė, kad nėra reikalo tai daryti, nes tai privatus žmogaus sprendimas.
„Iš apklausos mes pamatėme, kad lengviau ryžosi atlikti testą tie, kurie pasitarė su kuo nors – partneriu, draugais, gydytoju. Net 88 proc. apklaustųjų prisipažino, kad jiems buvo sunku pasiryžti ir ateiti atlikti ŽIV nustatymo testą, nes bijojo sužinoti teigiamą tyrimo rezultatą“, – sako dr. L. Stonienė.
Kas sugriaus baimę?
Pasak ŽIV organizacijos vadovo Jurgio Andriuškos, kartais ŽIV baimę padeda nugalėti kelios minutės pokalbio su ŽIV infekuotu žmogumi. „Jeigu bijome mirties, tai tą baimę sugriauna gyvas, besišypsantis, gyvenantis ir mirti nesiruošiantis ŽIV infekuotas žmogus. Kai kuriems prireikia pamatyti ŽIV infekuotą moterį ir jos vaiką. Sužinoti, kad ji dirba, kad savaitgaliais šeima ilsisi gamtoje, žodžiu, gyvena įprastą gyvenimą. Kitiems reikia pamatyti ir net paliesti ŽIV infekuotą, kuris su virusu gyvena jau dvidešimt metų. Tada jie patiki, kad ŽIV nėra mirtina infekcija. Visiems reikia skirtingų dalykų, tačiau akivaizdu, jog tokią kaip mirties baimę įmanoma sugriauti. Esu sugriovęs ne vieno sveikojo baimę“, – šypsosi J. Andriuška.
Medicininio pasaulio naujienos įžiebia viltį, jog po kurio laiko ŽIV bus rutininė liga, gal net išgydoma ir gal net jos neliks. Šią vasarą JAV vykusioje Tarptautinėje AIDS konferencijoje kalbėjusi Hilari Klinton sakė, jog visų pastangos suvaldyti infekciją vieną dieną gali duoti akivaizdų rezultatą – bus karta be ŽIV.
Tokią viltį puoselėja pasirodanti informacija apie vakcinos prieš ŽIV tyrimus. Šiuo metu vakcina jau tiriama su žmonėmis. Neseniai viso pasaulio spaudą apibėgo žinutė apie vadinamąją Misisipės pacientę. Kelios valandos po gimimo mergaitei buvo pradėtas taikyti ŽIV gydymas. Jos mama buvo ŽIV infekuota ir mergaitė virusą gavo gimimo metu. Daugelio šalių ŽIV vaikų gydymo rekomendacijos numato vėlesnę gydymo pradžią. Medikų eksperimentas, rodos, buvo veiksmingas – mergaitės organizme virusų nerandama.
„Berlyno pacientas“, kuriam ŽIV pavyko pašalinti sudėtingos vėžio gydymo operacijos metu, taip pat suteikia viltį, jog bus atrastas mechanizmas, kaip visiškai pašalinti virusus iš žmogaus organizmo.
Viltis dėl ateities, turimi modernūs medikamentai, lengva diagnostika – visa tai ŽIV infekciją pavertė lėtine liga. Jei nebijome sergančiųjų diabetu, artritu ar turinčiųjų padidėjusį kraujospūdį (tai lėtinės ligos), tai kodėl bijome ŽIV infekuotųjų?
Daiva Ausėnaitė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Sveikata
Skaityti daugiau
