Incontinox Strong Shots 25ml N14

Incontinox® Strong Shots

Šlapimo pūslės raumenims

Maisto papildas

Meškauogės padeda palaikyti normalią šlapimo pūslės ir šlapimo takų veiklą.

Vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją.

Šlapinimąsi reguliuoja pats žmogus, dalyvaujant šlapimo pūslės, šlapimo takų bei dubens dugno raumenims ir nervų sistemai. Padidėjus spaudimui šlapimo pūslėje – sunkiai keliant, fizinės veiklos metu, čiaudint, juokiantis – šlapimas gali nevalingai nutekėti. Pakitus šlapimo pūslės raumenų darbui, raumenims tapus per daug aktyviems, gali pasireikšti dažnas ir staigus noras šlapintis, pratekėti šlapimas bei apsunkti šlapimo raumenų kontrolė. Moterims dėl jų fiziologijos šlapimo pūslės, šlapimo takų ir dubens dugno raumenys yra labiau paveikiami. Tam įtakos turi nėštumas, gimdymas, menopauzės laikotarpis, hormonų svyravimai, antsvoris. Siekiant išlaikyti normalią šlapinimosi kontrolę, svarbu pasirūpinti šlapimo pūslės, šlapimo takų bei dubens dugno raumenimis: sureguliuojant darbo ir poilsio režimą, taikant optimalius fizinius krūvius, atsisakant žalingų įpročių, aprūpinant organizmą reikiamomis maistinėmis medžiagomis.

Nuo seno žinoma, kad tiek augalinės kilmės medžiagos, tiek tam tikri vitaminai gali būti naudingi palaikant normalią šlapimo pūslės ir šlapimo takų veiklą bei raumenų funkciją.

Sudedamosios dalys: vanduo, stabilizatorius – ksilitolis, paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo) sėklų ekstraktas (0,1 % adenozino, 1,5 % enterodiolio), L-glutaminas, stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon) uogų ekstraktas (2,5 % proantocianidinų), paprastųjų apynių (Humulus lupulus) spurgų ekstraktas (4 % flavonų), dirvinių asiūklių (Equisetum arvense) žolės ekstraktas (10 % silicio), natūrali vynuogių kvapioji medžiaga, didžiųjų dilgėlių (Urtica dioica) lapų ekstraktas, konservantas – kalio sorbatas, natūralios vyšnių ir spanguolių kvapiosios medžiagos, stabilizatorius - ksantano derva, miltinių meškauogių (Arctostaphylos uva-ursi) lapų ekstraktas (20 % arbutino), ceiloninių cinamonų (Cinnamomum verum) žievės ekstraktas (5 % cinamaldehido), paprastųjų kmynų (Carum carvi) sėklų ekstraktas, paprastųjų aviečių (Rubus idaeus) lapų ekstraktas, juodųjų serbentų (Ribes nigrum) lapų ekstraktas, emulsiklis – polioksietileno sorbitano monooleatas (polisorbatas 80), cholekalciferolis (vitaminas D3).

* RMV - Referencinė maistinė vertė

Vartojimas: rekomenduojama suaugusiesiems gerti ryte po 1 buteliuką užgeriant stikline vandens. Rekomenduojama vartoti bent 3 mėnesius. Prieš vartojimą suplakti.

Įspėjimai: neviršyti nustatytos rekomenduojamos paros normos. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Labai svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

Laikymas: laikyti sausoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Gamintojas: Valentis AG, CH-6982 Agno-Lugano, Šveicarija.

Platintojas: UAB „Valentis Baltic”, Molėtų pl. 11, LT-08411 Vilnius, Lietuva.

Pagaminta ES.

Paprastieji moliūgai (Cucurbita pepo) – augalai, kurių sėklose yra net apie 50 % aliejaus, turinčio linolo ir oleino riebalų rūgščių bei tokoferolio, taip pat svarbių bioaktyvių medžiagų sterolių (avenasterolio, spinasterolio, sitosterolio, stigmasterolio), gausu mineralinių medžiagų bei mikroelementų (fosforo, cinko, vario, geležies). Paprastųjų moliūgų sėklų nauda žinoma nuo seno, tapusi liaudies tradicinio žinių paveldo dalimi, aprašyta senuosiuose moksliniuose veikaluose ir siekiama patvirtinti naujausiais moksliniais tyrimais.

L-glutaminas – gausiausiai žmogaus kūne aptinkama ir universaliausiai panaudojama amino rūgštis, iš kurios organizme sintetinami įvairiausi baltymai. Nustatyta, kad reikiamą L-glutamino kiekį kraujyje palaiko ir reguliuoja žarnynas, kepenys ir raumenys. Paskutiniu metu atliekama daug tyrimų, siekiant pilnai suprasti L-glutamino vaidmenį ir svarbą organizme.

Stambiauogių spanguolių (Vaccinium macrocarpon) uogos – sultingos, saldžiarūgštės, tamsiai raudonos, prisirpsta rugsėjo – lapkričio mėnesiais. Uogose gausu biologiškai aktyvių junginių: flavonoidų proantocianidinų, pasižyminčių unikalia molekuline struktūra, spalvą suteikiančių antocianinų, fenolinių junginių, daug taninių, arbutino ir jo darinių, vitamino C. Siekiant įrodyti nuo seno spanguolėms priskiriamų teigiamų savybių pagrįstumą šie junginiai yra tapę mokslinių tyrimų objektu.

Paprastųjų apynių (Humulus lupulus) spurguose kaupiasi eterinis aliejus, karčiosios medžiagos humulonas ir lupulonas, dervos, raugai, flavonoidai (flavonai, antocianinai), terpenai, askorbo rūgštis, vitaminas B1 ir kt. Apynių spurgai naudojami alaus gamyboje, prieskoniams, raminančioms miego pagalvėlėms bei įvairios paskirties arbatų mišiniams. Teigiama, kad apynių spurgai palaiko centrinę nervų sistemą dėka humulono ir lupulono raminančio poveikio. Menopauzės metu, šiuo ypatingai jautriu moterims laikotarpiu, apynių spurgų bioaktyviosios medžiagos padeda palaikyti pusiausvyrą ir nervų sistemos veiklą.

Dirviniai asiūkliai (Equisetum arvense) – giminingi paparčiams sporomis besidauginantys augalai. Dirvinių asiūklių vegetatyvinėse šakelėse gausu biologiškai aktyvių medžiagų: įvairių sterolių, fenolinių rūgščių, flavonoidų, askorbo rūgšties ir kt. Šie augalai unikalūs dar ir tuo, kad savo stiebuose sukaupia išskirtinai daug (daugiau nei 10 %) mineralinių medžiagų, iš kurių didžiąją dalį sudaro silicis ir kalio druskos. Žmonės nuo seniausių laikų arbatai vartojo turtingus mineralais asiūklių vegetatyvinius stiebus su šakelėmis.

Didžiosios dilgėlės (Urtica dioica) paplitę ir vartojamos daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje taip pat nuo senų laikų vertinami ir vartojami jauni dilgėlių lapeliai, turintys daug vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Paskutiniaisiais dešimtmečiais ėmus intensyviai tirti dilgėlių savybes ir cheminę sudėtį nustatyta, kad dilgėlių lapuose gausu fenolinių rūgščių, amino rūgščių, riebalų rūgščių (linoleno, linolo, palmitino, oleino), karotenoidų (liuteino, β-karotino, neoksantino, violaksantino, likopeno), lignanų, alkaloidų, seskviterpenoidų, triterpenoidų, flavonoidų, sfingolipidų, sterolių ir kitų medžiagų. Tokia biologiškai aktyvių medžiagų gausa leidžia teigti, kad didžiųjų dilgėlių lapai padeda palaikyti imuninę sistemą ir organizmo gyvybingumą.

Miltinės meškauogės (Arctostaphylos uva-ursi) – Lietuvos miškuose aptinkami žoliniai augalai. Lapuose yra fenolinių junginių: glikozido arbutino ir jo darinio hidrochinono, galotaninų. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse žmonės nuo seno yra pripažinę meškauogių lapų naudą šlapimo takams ir šlapimo pūslei. Teigiama, kad meškauogių lapai padeda palaikyti normalią šlapimo pūslės ir šlapimo takų veiklą.

Ceiloniniai cinamonai (Cinnamomum verum) – bene seniausiai žinomi prieskoniniai augalai, kilę iš Šri Lankos ir Pietų Indijos. Džiovinta vidinė jų žievės dalis turi daug eterinių aliejų ir yra labai plačiai naudojamas prieskonis, vadinamas cinamonu. Cinamono panaudojimo būdai aprašyti 4000 metų senumo literatūros veikaluose. Amžiams bėgant cinamono populiarumas nesumažėjo. Pastebėta, kad jis gerina virškinimą, todėl šis prieskonis yra plačiai naudojamas gaminant įvairius maisto produktus. Mokslininkams ėmus tirti jo sudėtį, paaiškėjo, kad ceiloninių cinamonų žievės eteriniame aliejuje gausu biologiškai aktyvių junginių: cinamaldehido, linalolio, kariofileno, eugenolio, eukaliptolio, cinamilo acetato ir cinamono rūgšties.

Paprastieji kmynai (Carum carvi) – populiarus, aromatingas prieskoninis augalas. Sėklose kaupia daug eterinių aliejų, kurių sudėtyje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, iš kurių svarbiausios pinenas, terpinenas, cimenas, karvonas ir limonenas. Nuo seno manoma, kad paprastųjų kmynų sėklos ne tik palaiko virškinimą, bet ir padeda palaikyti imunitetą.

Paprastųjų aviečių (Rubus idaeus) uogos – puikaus skonio, visiems žinomos ir labai mėgstamos. Taip pat ir jų lapai yra gerai žinoma liaudiška priemonė. Europos šalyse nuo seniausių laikų vartojama aviečių lapų arbata. Paprastųjų aviečių lapuose mokslininkai aptiko didelį kiekį biologiškai aktyvių medžiagų, ypač fenolinių rūgščių (daugiausiai elago, p-kumaro, kavos rūgšties) ir flavonoidų (kemferolio, miricetino, kvercetino ir jų darinių).

Juodųjų serbentų (Ribes nigrum) lapai skiria eterinį aliejų, todėl skleidžia savitą malonų aromatą. Europoje juodieji serbentai auginami nuo 11 a. ir nuo seno gerai žinoma šių augalų uogų nauda, tačiau ir jų lapai labai turtingi biologiškai aktyviomis medžiagomis. Nustatyta, kad juodųjų serbentų lapuose gausu mineralinių medžiagų ir mikroelementų, fenolinių rūgščių (pagrindinės iš jų chlorogeno ir p-kumaro) ir flavonoidų (kvercetino darinių, kemferolio, miricetino).

Cholekalciferolis (vitaminas D3).

Vitaminas D3 yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris sintetinamas žmogaus odoje, epidermio gilesniuosiuose sluoksniuose, veikiant ultravioletiniams (UV-B) saulės spinduliams. Šaltuoju metų laiku daugiau kaip 80 % mūsų platumos gyventojų vitamino D gauna nepakankamai, todėl Lietuvoje nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio šio vitamino rekomenduojama vartoti papildomai.

Nustatyta, kad vitaminas D padeda palaikyti normalią raumenų funkciją. Raumenyse yra vitamino D receptoriai, kuriuos suaktyvinus gali būti paskatinama naujų raumens baltymų sintezė.

Vitaminas D taip pat dalyvauja užtikrinant normalią imuninės sistemos veiklą; daugelis imuninių ląstelių (periferinės mononuklearinės ląstelės, pirmo bei antro tipo T limfocitai pagalbininkai (Th1, Th2), B limfocitai) turi vitamino D receptorius.