Vimovo 500mg+20mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės

Kas yra Vimovo?

Vimovo sudėtyje yra 2 skirtingi vaistai, vadinami naproksenu ir ezomeprazolu. Abu jie veikia skirtingai:

• naproksenas priklauso nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) grupei. Jis malšina skausmą ir slopina uždegimą;
• ezomeprazolas priklauso protonų siurblio inhibitoriais vadinamų vaistų grupei. Jis mažina rūgšties kiekį skrandyje.

Ezomeprazolas padeda sumažinti opų ir skrandžio sutrikimų riziką pacientams, kuriems reikia vartoti NVNU.

Kam vartojamas Vimovo?

Vimovo vartojamas šių ligų simptomams palengvinti suaugusiesiems:

• osteoartrito;
• reumatoidinio artrito;
• ankilozinio spondilito.

Vimovo padeda malšinti skausmą, sumažinti patinimą, paraudimą ir karštį (uždegimą).

Šio vaisto skiriama tais atvejais, kai manoma, kad mažesnė NVNU dozė neturėtų numalšinti skausmo ir yra padidėjusi skrandžio ar pradinės plonosios žarnos dalies (dvylikapirštės žarnos) opos rizika vartojant NVNU.

Vimovo vartoti draudžiama:

• jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) naproksenui;
• jeigu yra alergija ezomeprazolui arba kitiems protonų siurblio inhibitoriams;
• jeigu yra alergija bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
• jeigu vartojate vaistą, vadinamą atazanaviru arba nelfinaviru (jų skiriama ŽIV infekcijai gydyti);
• jeigu acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), naproksenas, kitas NVNU (pvz., ibuprofenas, diklofenakas) arba ciklooksigenazės-2 inhibitorius (pvz., celekoksibas, etorikoksibas) buvo sukėlęs astmos (dusulio) priepuolį arba alerginę reakciją, pvz., niežulį arba odos išbėrimą (dilgėlinę);
• paskutinius 3 nėštumo mėnesius;
• jeigu Jūs sergate sunkia kepenų, inkstų arba širdies liga;
• jeigu Jūs sergate skrandžio arba žarnų opa;
• jeigu Jūs sergate kraujavimu pasireiškiančia liga arba Jums pasireiškė stiprus ir netikėtas kraujavimas;
• jeigu po Vimovo ar kitų panašių vaistų vartojimo kada nors pasireiškė sunkus odos išbėrimas arba odos lupimasis, pūslės ir (arba) burnos opos.

Nevartokite Vimovo, jeigu turite kurią nors iš aukščiau išvardytų problemų. Jeigu dėl to abejojate, tai, prieš pradėdami vartoti Vimovo, papildomai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradėdami vartoti Vimovo, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Vimovo gali maskuoti kitų ligų simptomus, todėl negalima vartoti šio vaisto ir būtina nedelsiant pasikonsultuoti su gydytuoju, jeigu prieš pradedant jį vartoti arba jį vartojant pasireiškia kuris nors iš žemiau išvardytų sutrikimų:

• be aiškios priežasties mažėja svoris arba sutrinka rijimas;
• pradedate vemti maistu arba krauju;
• tuštinatės juodomis arba su kraujo dėmėmis išmatomis.

Jeigu turite kurią nors iš aukščiau išvardytų problemų arba dėl to abejojate, tai, prieš pradėdami vartoti šį vaistą, papildomai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, papildomai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku:

• jeigu Jūs sergate žarnų uždegimu (Krono (Crohn) liga arba opiniu kolitu);
• jeigu nesveikos Jūsų kepenys ar inkstai arba esate senyvo amžiaus;
• jeigu vartojate kitų vaistų: kortikosteroidų per burną, varfarino, klopidogrelio, selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių, acetilsalicilo rūgšties (aspirino) arba NVNU, įskaitant ciklooksigenazės‑2 inhibitorius (žr. skyrių „Kiti vaistai ir Vimovo“);
• jeigu Jums kada nors pasireiškė odos reakcija po gydymo vaistu, panašiu į ezomeprazolą (jis yra Vimovo sudėtinė dalis), kuriuo mažinamas skrandžio rūgštingumas;
• jeigu jums bus atliekamas specialus kraujo tyrimas (dėl chromogranino A).

Jeigu turite kurią nors iš aukščiau išvardytų problemų arba dėl to abejojate, tai, prieš pradėdami vartoti šį vaistą, papildomai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Jeigu Jūs anksčiau sirgote skrandžio opa arba buvo kraujavimas, apie tai pasakykite gydytojui. Gydytojas paprašys pranešti jam apie Jums pasireiškusį bet kokį neįprastą simptomą, susijusį su skrandžiu (pvz., skausmą).

Tokie vaistai kaip Vimovo gali truputį padidinti širdies priepuolio (miokardo infarkto) ar insulto riziką. Rizika būna didesnė vartojant dideles dozes ir gydantis ilgai. Nevartokite didesnės šio vaisto dozės negu rekomenduojama ir ilgiau negu nurodyta.

Be to, prieš pradėdami vartoti šį vaistą, papildomai pasitarkite su gydytoju, jeigu nesveika Jūsų širdis, buvo ištikęs insultas arba manote, kad Jums gali būti padidėjusi šių sutrikimų rizika. Šių sutrikimų rizika gali būti didesnė jeigu:

• padidėjęs kraujospūdis;
• sutrikusi kraujotaka arba buvo ištikusi trombozė;
• sergate cukriniu diabetu;
• padidėjusi cholesterolio koncentracija Jūsų kraujyje;
• rūkote.

Vartojant protonų siurblio inhibitorių (jų yra Vimovo sudėtyje), ypač ilgiau kaip 1 metus, gali truputį padidėti šlaunikaulio, riešo ir stuburo lūžių rizika. Jeigu sergate osteoporoze arba vartojate kortikosteroidų, kurie taip pat gali padidinti osteoporozės riziką, apie tai pasakykite gydytojui.

Šis vaistas gali turėti įtakos tam, kaip Jūsų organizmas įsisavina vitaminą B12, ypač jei Jums reikia jį vartoti ilgą laiką. Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, kurie gali rodyti mažą vitamino B12 kiekį: 

• didelis nuovargis ar energijos stoka; 
• dilgčiojimas; 
• skaudantis ar paraudęs liežuvis, burnos opos; 
• raumenų silpnumas; 
• sutrikęs regėjimas; 
• atminties sutrikimai, sumišimas, depresija.

Jeigu Jums išbertų odą, ypač saulės apšviestose vietose, kuo skubiau pasakykite apie tai savo gydytojui, kadangi Jums gali tekti nutraukti gydymą Vimovo. Taip pat nepamirškite pasakyti, jeigu Jums pasireiškia bet koks kitas neigiamas poveikis, kaip antai sąnarių skausmas.

Buvo pranešta apie sunkias odos reakcijas, įskaitant Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromą, toksinę epidermio nekrolizę, vaisto sukeltą reakciją su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. DRESS), susijusias su gydymu Vimovo. Jei pastebėjote bet kurį iš simptomų, susijusių su šiomis 4 skyriuje aprašytomis sunkiomis odos reakcijomis, nustokite vartoti Vimovo ir nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Pacientams, vartojusiems ezomeprazolo, pasitaikė sunkaus odos išbėrimo atvejų (taip pat žr. 4 skyrių). Tai gali būti burnos ertmės, gerklės, nosies ir lytinių organų opos bei konjunktyvitas (jam pasireiškus, parausta ir patinsta akys). Šių sunkaus pobūdžio odos išbėrimų dažnai atsiranda po į gripą panašių simptomų, pvz., karščiavimo, galvos ir kūno skausmų. Išbėrimas gali apimti didelę kūno dalį, kartu gali susidaryti pūslių ir luptis oda.

Jeigu vartojant šį vaistą ar per kelias savaites vėliau Jus išbertų arba pasireikštų kuris nors iš šių odos pažeidimo simptomų, tai nedelsdami nutraukite šio vaisto vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.

Vartojant Vimovo gali pasireikšti inkstų uždegimas. Tarp jo požymių ir simptomų gali būti sumažėjęs šlapimo kiekis arba kraujas šlapime ir (arba) padidėjusio jautrumo reakcijos tokios kaip karščiavimas, išbėrimas ir sąnarių sustingimas. Apie tokius požymius turite pranešti gydančiajam gydytojui.

Vaikams ir paaugliams

Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Vimovo vartoti nerekomenduojama.

Kiti vaistai ir Vimovo

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto ir augalinius, arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Tai svarbu dėl to, kad Vimovo gali keisti kai kurių kitų vaistų poveikį, o kai kurie kiti vaistai – Vimovo poveikį.

Negerkite šio vaisto ir pasakykite gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate:

• atazanavirą arba nelfinavirą (šių vaistų skiriama ŽIV infekcijai gydyti).

Pasakykite gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate kurio nors iš šių vaistų:

• acetilsalicilo rūgšties (aspirino) – vaisto, vartojamo skausmui malšinti arba siekiant išvengti krešulių susidarymo (vis dėlto kartu su maža acetilsalicilo rūgšties doze Vimovo galima vartoti);
• kitų NVNU, įskaitant ciklooksigenazės‑2 inhibitorius;
• tam tikrų kitų vaistų, pvz., ketokonazolo, itrakonazolo, pozakonazolo arba vorikonazolo (jų skiriama grybelių sukeltoms infekcinėms ligoms gydyti);
• erlotinibo arba kito tos pačios grupės vaisto nuo vėžio;
• kolestiramino (jo skiriama cholesterolio koncentracijai mažinti);
• chinolonų grupės antibiotikų (infekcinėms ligoms gydyti), pvz., ciprofloksacino arba moksifloksacino;
• klaritromicino (jo skiriama infekcinėms ligoms gydyti);
• diazepamo (jo skiriama nerimui šalinti, raumenims atpalaiduoti ir epilepsijai gydyti);
• hidantoinų, pvz., fenitoino (jų skiriama epilepsijai gydyti).
• ličio (jo skiriama kai kurių rūšių depresijai gydyti);
• metotreksato (jo skiriama reumatoidiniam artritui, žvynelinei ir vėžiui gydyti);
• probenecido (jo skiriama podagrai gydyti);
• selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (jų skiriama didžiajai depresijai ir nerimo sutrikimui gydyti);
• ciklosporino arba takrolimuzo (jų skiriama imuninėms reakcijoms slopinti);
• digoksino (jo skiriama širdies ligoms gydyti);
• sulfonilkarbamidų, pvz., glimepirido (geriamųjų vaistų cukraus koncentracijai kraujyje reguliuoti sergant cukriniu diabetu);
• vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti: diuretikų (pvz., furozemido arba hidrochlorotiazido), angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (pvz., enalaprilio), angiotenzino II receptorių antagonistų (pvz., losartano) arba beta adrenoblokatorių (pvz., propranololio);
• kortikosteroidų, pvz., hidrokortizono ar prednizolono (jų skiriama uždegimui slopinti);
• kraujo krešėjimą slopinančių vaistų, pvz., varfarino, dikumarolio, heparino arba klopidogrelio;
• rifampicino (jis vartojamas tuberkuliozei gydyti);
• jonažolės (Hypericum perforatum) preparatų (jų vartojama lengvai depresijai gydyti);
• cilostazolo (jo vartojama malšinti kojų skausmui, pasireiškusiam dėl sutrikusios kraujotakos).

Jeigu turite kurią nors iš aukščiau išvardytų problemų arba dėl to abejojate, tai prieš pradėdami vartoti Vimovo papildomai pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Vimovo vartojimas su maistu ir gėrimais

Valgio metu Vimovo vartoti negalima, kadangi maistas gali susilpninti Vimovo poveikį. Gerkite šias tabletes ne mažiau kaip 30 min. prieš valgį.

Nėštumas, žindymo laikotarpis ir vaisingumas

Jeigu esate nėščia arba žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku.

Nėštumas

Vimovo draudžiama vartoti paskutinius 3 nėštumo mėnesius, nes tai gali pakenkti vaisiui (būsimam kūdikiui) arba sukelti problemų gimdymo metu. Šis vaistas vaisiui gali sukelti inkstų ir širdies sutrikimų. Jis gali turėti įtakos Jūsų ir Jūsų kūdikio polinkiui kraujuoti ir pavėlinti gimdymą arba pailginti jo trukmę. Pirmuosius 6 nėštumo mėnesius Vimovo vartoti negalima, nebent tai neabejotinai būtina ir taip pataria gydytojas. Jeigu šiuo laikotarpiu arba tuo metu, kai bandote pastoti, jums reikia gydymo šiuo vaistu, vartoti reikia mažiausią jo dozę ir kaip įmanoma trumpiau. Jei po 20-os nėštumo savaitės Vimovo vartojama daugiau kaip kelias dienas, jis gali sukelti vaisiui inkstų sutrikimų, dėl kurių gali sumažėti vaisiaus vandenų (oligohidramnionas) arba susiaurėti kraujagyslė vaisiaus širdyje (ductus arteriosus). Jeigu gydymą reikia tęsti ilgiau nei kelias dienas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomą stebėseną.

Žindymo laikotarpis

Negalima vartoti Vimovo kūdikio žindymo laikotarpiu, kadangi nedidelis šio vaisto kiekis gali patekti į Jūsų pieną. Taip pat Vimovo nevartokite, jeigu planuojate žindyti kūdikį.

Vaisingumas

Vartojant Vimovo gali būti sunkiau pastoti. Jeigu planuojate pastoti arba Jums sunku pastoti, apie tai pasakykite gydytojui.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Vartojant Vimovo, gali svaigti galva arba regėjimas pasidaryti neryškus. Taip atsitikus negalima vairuoti, valdyti mechanizmų ar mašinų.

Vimovo sudėtyje yra metilparahidroksibenzoato (E218) ir propilparahidroksibenzoato (E216)

Šios medžiagos gali sukelti alerginių reakcijų, kurių gali pasireikšti ne iš karto.

VIMOVO tabletėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės.

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Šio vaisto vartojimas

• Tabletę reikia nuryti nepažeistą, užgeriant vandeniu. Jos negalima smulkinti, kramtyti ar traiškyti. Gerti tabletę nepažeistą svarbu norint užtikrinti jos tinkamą veikimą.
• Šias tabletes reikia gerti ne mažiau kaip 30 min. prieš valgį.
• Jeigu šį vaistą vartojate ilgai (ypač jeigu ilgiau kaip vienerius metus), Jūsų būklę stebės gydytojas.

Kiek vaisto vartoti

• Gerkite po vieną tabletę 2 kartus per parą tiek laiko, kiek nurodė gydytojas.
• Gaminamos tik 500 mg / 20 mg Vimovo tabletės. Jeigu gydytojas manys, kad tokia dozė Jums netinka, tai paskirs Jums kitą vaistą.

Pavartojus per didelę Vimovo dozę

Išgėrę per didelę Vimovo dozę, tuojau pat pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku. Perdozavimo simptomai gali būti letargija, svaigulys, mieguistumas, skausmas ir (arba) diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, nevirškinimas, pykinimas, kepenų sutrikimai (nustatomi tiriant kraują), inkstų sutrikimai (jie gali būti sunkūs), padidėjęs rūgšties kiekis kraujyje, minčių susipainiojimas, vėmimas, kraujavimas iš skrandžio ar žarnų, padidėjęs kraujospūdis, pasunkėjęs kvėpavimas, koma, ūminės alerginės reakcijos (dėl jų gali pasireikšti dusulys, išberti odą, patinti veidas ir/ar gerklė, ištikti kolapsas) ir nekontroliuojami kūno judesiai.

Pamiršus pavartoti Vimovo

Užmirštą dozę išgerkite iš karto prisiminę. Vis dėlto jeigu jau beveik laikas gerti kitą dozę, tai užmirštąją praleiskite.

Negalima vartoti dvigubos dozės (dviejų dozių iš karto) norint kompensuoti praleistą dozę.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Vartojant šį vaistą gali pasireikšti toliau išvardytas šalutinis poveikis.

Nutraukite Vimovo vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, pastebėję bent vieną iš toliau išvardytų sunkių šalutinių poveikių, kadangi Jums gali būti būtina skubi gydytojo pagalba:

• staiga prasidėjęs dusulys, lūpų, liežuvio, gerklės ar viso kūno tinimas, išbėrimas, alpimas ar pasunkėjęs rijimas (sunki alerginė reakcija);
• staiga prasidėjusį sunkaus pobūdžio išbėrimą arba odos paraudimą su pūslėmis ar lupimusi (tai gali atsitikti ir per kelias savaites baigus vartoti šį vaistą). Be to, gali atsirasti sunkaus pobūdžio pūslių ir prasidėti kraujavimas lūpose, akyse, burnos ar nosies ertmėje ir lytiniuose organuose. Odos išbėrimas gali progresuoti iki sunkaus išplitusio odos pažeidimo (epidermio ir paviršinės gleivinės lupimosi), kurio pasekmės gali būti pavojingos gyvybei. Tai gali būti daugiaformė eritema, Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas, toksinė epidermio nekrolizė arba reakcija į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais. Šie sutrikimai yra labai reti (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų);
• išplitęs išbėrimas, aukšta kūno temperatūra ir padidėję limfmazgiai (DRESS sindromas arba padidėjusio jautrumo vaistui sindromas). Šie sutrikimai yra labai reti (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 000 asmenų);
• pageltusi oda ar akių obuoliai, patamsėjęs šlapimas ir nuovargis (šie simptomai gali rodyti sutrikusią kepenų funkciją);
• tokie vaistai kaip Vimovo gali šiek tiek padidinti miokardo infarkto (širdies priepuolio) ar insulto riziką. Jų požymiai yra krūtinės skausmas, plintantis į kaklą, pečius ir žemyn kaire ranka, sutrikusi orientacija, raumenų silpnumas ar nejautra, kurie gali apimti tik vieną kūno pusę;
• juodos lipnios išmatos arba viduriavimas krauju;
• kraujas arba panašios į kavos tirščius juodos dėmės vėmaluose.

Kiek įmanoma greičiau pasakykite gydytojui, jeigu Jums pasireikštų kuris nors iš toliau išvardytų šalutinių poveikių.

Retais atvejais Vimovo gali paveikti baltuosius kraujo kūnelius ir susilpninti imunitetą.

Jeigu Jums pasireikštų infekcinė liga, kurios simptomai yra karščiavimas ir labai pablogėjusi bendra būklė arba karščiavimas ir lokalios infekcijos simptomai (kaklo, gerklės ar burnos ertmės skausmas arba pasunkėjęs šlapinimasis), tai kiek įmanoma greičiau pasikonsultuokite su gydytuoju, kad jis galėtų atlikti kraujo tyrimą ir ištirti, ar neišnyko baltieji kraujo kūneliai (t. y. ar nepasireiškė agranulocitozė). Svarbu nepamiršti gydytojui pasakyti, kad vartojate šį vaistą.

Kitas galimas šalutinis poveikis išvardytas toliau.

Dažni šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 10 asmenų)

• Galvos skausmas.
• Nuovargis.
• Troškulys.
• Bloga nuotaika.
• Oro stoka.
• Padidėjęs prakaitavimas.
• Odos niežulys ir odos išbėrimas.
• Galvos svaigimas (vertigo).
• Raudonos, purpurinės ar kitokios dėmės ar kraujosruvos odoje.
• Pykinimas ar vėmimas.
• Juntamas širdies plakimas (palpitacija).
• Sutrikęs miegas (nemiga).
• Sutrikusi klausa ar triukšmas ausyse.
• Svaigulys, mieguistumas ar apsvaigimas.
• Plaštakų, pėdų ir kulkšnių patinimas (edema).
• Burnos ertmės uždegimas.
• Regos sutrikimai.
• Viduriavimas, skrandžio skausmas, rėmuo, nevirškinimas, vidurių užkietėjimas, dujų išėjimas.
• Skrandžio arba pradinės plonosios žarnos dalies (dvylikapirštės žarnos) opa.
• Skrandžio gleivinės uždegimas (gastritas).
• Gerybiniai skrandžio polipai.

Nedažni, reti arba labai reti šalutinio poveikio reiškiniai (gali pasireikšti rečiau kaip 1 iš 100 asmenų arba dar rečiau)

• Burnos ertmės perštėjimas ar opelės.
• Regos sutrikimai, pvz., neaiškus matymas, konjunktyvitas ar akių skausmas.
• Keisti sapnai.
• Mieguistumas.
• Padidėjęs cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje. Jo simptomai gali būti troškulys ir padidėjęs šlapimo kiekis.
• Sumažėjęs cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje. Jo simptomai gali būti alkis ar silpnumas, prakaitavimas ir dažni širdies susitraukimai.
• Koma.
• Kraujagyslių uždegimas.
• Skrandžio ar žarnų perforacija (prakiurimas).
• Sisteminė raudonoji vilkligė – liga, kuria sergant imuninė sistema puola savo organizmo audinius, todėl skauda sąnarius, išberia odą, karščiuojama.
• Limfmazgių padidėjimas.
• Šlaunikaulio, riešo ar stuburo lūžiai (ilgai vartojant dideles Vimovo dozes).
• Karščiavimas.
• Alpimas.
• Sausa burna.
• Agresyvumas.
• Pablogėjusi klausa.
• Astmos priepuolis.
• Traukuliai.
• Menstruaciniai sutrikimai.
• Svorio pokyčiai.
• Plaukų slinkimas (alopecija).
• Dilgėlinė.
• Sąnarių skausmas.
• Krūtų padidėjimas (vyrams).
• Liežuvio perštėjimas ar patinimas.
• Raumenų trūkčiojimas ar drebulys.
• Apetito sutrikimai ar skonio pokyčiai.
• Raumenų silpnumas ar skausmas.
• Pailgėjęs kraujo krešėjimo laikas.
• Pasunkėjęs pastojimas.
• Karščiavimas, paraudimas ar kiti infekcijos požymiai.
• Nereguliarūs, reti ar labai dažni širdies susitraukimai.
• Dilgčiojimo (badymo) pojūtis.
• Pablogėjusi atmintis ar dėmesio sutelkimas.
• Psichomotorinis sujaudinimas, minčių susipainiojimas, nerimas ar nervingumas.
• Prasta bendra savijauta, silpnumas ir energijos stoka.
• Kai kurių kūno dalių patinimas ir skausmingumas dėl jose susikaupusio vandens.
• Aukštas ar žemas kraujospūdis (galimas alpimas, svaigulys).
• Odos išbėrimas, pūslių susidarymas, odos jautrumo saulės šviesai padidėjimas.
• Matymas, jautimas ar girdėjimas to, ko nėra (haliucinacijos).
• Pakitę kraujo tyrimų (pvz., rodančių kepenų funkciją) duomenys (daugiau gali paaiškinti gydytojas).
• Infekcija, vadinama pienlige (ją sukelia grybeliai, kurie gali pažeisti žarnas).
• Kraujas šlapime ir kitokie inkstų sutrikimai (gali skaudėti nugarą).
• Pasunkėjęs kvėpavimas, kuris gali palaipsniui sunkėti toliau (tai gali būti plaučių uždegimo ar pasireiškiančio plaučių paburkimo požymis).
• Sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje (dėl to gali pasireikšti silpnumas, vėmimas ir mėšlungis).
• Meningito simptomai, pvz., karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, sustingęs kaklas, galvos skausmas, jautrumas ryškiai šviesai ir sutrikusi orientacija.
• Kasos sutrikimai (juos gali rodyti į nugarą plintantis skrandžio skausmas).
• Blyškios išmatos (jos rodo sunkų kepenų pažeidimą – hepatitą, dėl kurio gali ištikti kepenų nepakankamumas, pasireikšti smegenų sutrikimų).
• Storosios žarnos uždegimas (kolitas) arba uždegiminės žarnų ligos (pvz., Krono (Crohn) ligos ar opinio kolito) pasunkėjimas, kurių požymiai yra skrandžio skausmas, viduriavimas, vėmimas ir svorio mažėjimas.
• Kraujo sutrikimai, pvz., raudonųjų kraujo ląstelių (mažakraujystė), baltųjų kraujo ląstelių ar kraujo plokštelių kiekio sumažėjimas, dėl kurio gali pasireikšti silpnumas, atsirasti kraujosruvų, prasidėti karščiavimas, stiprus šaltkrėtis, skaudėti gerklę, padidėti infekcijų tikimybė.
• Padidėjęs tam tikrų baltųjų kraujo ląstelių kiekis (eozinofilija).
• Visų kraujo ląstelių stygius (pancitopenija).
• Kraują pumpuojančios širdies veiklos susilpnėjimas ar kraujagyslių pažeidimas (jų požymiai gali būti nuovargis, oro trūkumas, alpimas, krūtinės skausmas ar bendras skausmas).

Šalutinio poveikio reiškiniai, kurių dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis)

• Jeigu vartojate Vimovo ilgiau kaip 3 mėn., gali sumažėti magnio kiekis Jūsų kraujyje. Dėl to gali pasireikšti nuovargis, nevalingų raumenų susitraukimų, sutrikti orientacija, prasidėti traukuliai, svaigti galva, padažnėti širdies ritmas. Jeigu pajustumėte kurį nors iš šių simptomų, nedelsdami apie tai pasakykite gydytojui. Sumažėjus magnio kiekiui taip pat gali sumažėti kalio ar kalcio kiekis kraujyje. Gydytojas gali nuspręsti reguliariai tirti magnio kiekį Jūsų kraujyje.
• Išbėrimas, galintis pasireikšti kartu su sąnarių skausmu.

Nerimauti dėl šio galimų šalutinio poveikio reiškinių sąrašo nereikėtų, kadangi Jums jų gali nepasireikšti.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešimą apie šalutinį poveikį galite užpildyti ir pateikti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://vvkt.lrv.lt/lt/ nurodytais būdais arba paskambinti nemokamu telefonu +370 800 73568. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant dėžutės po „EXP“ ir buteliuko nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje. Buteliuką laikyti sandarų, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.