Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Dozė parenkama kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į gūžio dydį ir tirotoksikozės sunkumo laipsnį.
Suaugusieji
Pradinis suaugusiųjų gydymas: jei liga lengva – paros dozė yra 15 mg, jei vidutinio sunkumo – 30–40 mg, jei sunki – 60 mg. Dozę reikia išgerti per 3–4 kartus (kas 8 val.). Tokia dozė geriama tol, kol nuslopinama skydliaukės veikla (paprastai 2–3 savaites, nors kartais gali tekti vartoti 8 ir daugiau savaičių). Tada vaisto dozė pamažu sumažinama iki palaikomosios 5–20 mg paros dozės, kuri išgeriama iš karto arba per du kartus.
Po pradinio gydymo didesne doze (10–40 mg per parą tol, kol skydliaukės funkcija sunormalėja), rekomenduojami du skirtingi dozavimo būdai:
5–20 mg palaikomoji tiamazolo paros dozė derinama su levotiroksinu, siekiant išvengti hipotirozės (skydliaukės funkcijos susilpnėjimo).
5–10 mg tiamazolo per parą.
Dozė nustatoma, atsižvelgiant į kiekvieno paciento medžiagų apykaitos būklę, kurią rodo TSH (tirostimuliuojančio hormono) bei skydliaukės hormonų kiekis.
Tirotoksikozės gydymas tiamazolu trunka nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Jei liga gydymui nepasiduoda ir įprastinių gydymo priemonių dėl kokių nors priežasčių taikyti negalima arba jeigu jos atmetamos, tiamazolu galima gydyti ilgai. Tokiu atveju gydoma kiek galima mažesne tiamazolo doze kartu su maža levotiroksino doze arba be jos.
Jei gūžys yra didelis ir trachėja suspausta, tiamazolo skirti (jei apskritai juo galima gydyti) reikia labai trumpai, nes ilgas šio vaisto vartojimas gali sukelti gūžio augimą. Tokiu atveju gydant šiuo vaistu, būtina atidžiai stebėti TSH (tirostimuliuojančio hormono) koncentraciją ir trachėjos spindį (praeinamumą). Geriausia kartu vartoti levotiroksino.
Vartojimas vaikams ir paaugliams
Vaikai ir paaugliai nuo 3 iki 17 metų
Pradinė dozė vaikams nuo 3 metų ir paaugliams nustatoma atsižvelgiant į paciento kūno svorį. Paprastai gydymas pradedamas nuo 0,5 mg/kg kūno svorio per parą dozės, ją padalinus į 2 arba 3 lygias dozes. Įprastas rekomenduojamų dozių intervalas 3‑5 metų vaikams yra 2,5–5,0 mg per parą, 5–10 metų vaikams – 5‑10 mg per parą, 10‑17 metų vaikams – 10‑20 mg per parą. Palaikomajam gydymui paros dozė gali būti sumažinama priklausomai nuo reakcijos į gydymą. Jei reikiama vienkartinė dozė yra mažesnė kaip 5 mg, tabletės dalinti nerekomenduojama, nes ji nėra dalijama. Tokiu atveju rekomenduojama vartoti kitus rinkoje esančius tiamazolo vaistus. Palaikomoji tiamazolo paros dozė derinama su levotiroksinu, siekiant išvengti hipotirozės (skydliaukės funkcijos susilpnėjimo).
Negalima viršyti 40 mg tiamazolo paros dozės.
2 metų ir jaunesni vaikai
Tiamazolo nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 2 metų amžiaus vaikams.
Tirotoksikozės gydymas prieš skydliaukės operaciją
Ruošiantis skydliaukės operacijai, vaistas paprastai vartojamas paskutines 3–4 savaites prieš operaciją.
Prieš gydymą radioaktyviuoju jodu, ypač jei tirotoksikozė sunki, labai svarbu sunormalinti skydliaukės hormonų kiekį ir medžiagų apykaitą, nes prieš tokią terapiją gydymo netaikant, pavieniais atvejais pasireiškė tirotoksinė krizė.
Pastaba. Tionamido dariniai gali mažinti skydliaukės audinio jautrumą radioaktyviųjų medžiagų poveikiui, todėl gydant autonomines adenomas radioaktyviuoju jodu, būtina užtikrinti, kad šalia adenomos esantys (paranoduliniai) audiniai nebūtų suaktyvinti, todėl prieš gydymą radioaktyviuoju jodu reikia skirti tiamazolo.
Laikinas tirotoksikozės gydymas po terapijos radioaktyviuoju jodu
Gydymo trukmė ir dozė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir laikotarpį, per kurį pasireikš radioaktyviojo jodo poveikis (apytiksliai po 4–6 mėnesių).
Profilaktinis pacientų, kuriems diagnostikai vartojamos jodo turinčios kontrastinės medžiagos gali sukelti tirotoksikozę, gydymas
Įprasta paros dozė yra 10–20 mg tiamazolo ir 1 g perchlorato. Toks gydymas skiriamas apytiksliai 10 dienų (pvz., kai kontrastinės medžiaga šalinama per inkstus). Gydymo trukmė priklauso nuo laikotarpio, kurį organizme susilaiko jodo turinti kontrastinė medžiaga.
Senyviems pacientams
Senyviems pacientams vaisto dozės keisti nebūtina.
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, vaisto dozės keisti nebūtina.
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi
Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, skiriama mažiausia veiksminga dozė.
Tabletė nuryjama nekramtant, užsigeriant skysčiu.
Jeigu manote, kad Metizol veikia per stipriai arba per silpnai, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Ką daryti pavartojus per didelę Metizol dozę
Vaisto perdozavus, galimi tokie simptomai: pykinimas, vėmimas, raumenų skausmai, vidurių užkietėjimas, galvos skausmas, menstruacinio ciklo sutrikimai moterims, sumažėjusi kūno temperatūra, gūžio (patinimo kaklo priekinėje pusėje) padidėjimas arba atsiradimas, mieguistumas, vangumas ir neįprastas nuovargis, padidėjusi kūno masė, sausa oda, nemiga.
Jei išgėrėte per didelę Metizol dozę, kreipkitės į savo gydytoją ir jis paskirs tinkamą gydymą (skirs vėmimą skatinančių preparatų, skrandžio plovimą, aktyvintosios anglies).
Pamiršus pavartoti Metizol
Pamiršus išgerti vieną vaisto dozę, tai padaryti reikia nedelsiant. Tačiau jei artėja kitos dozės gėrimo laikas, neišgertą dozę reikia praleisti. Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Nustojus vartoti Metizol
Per anksti nustojus vartoti Metizol, gali pasunkėti tirotoksikozė.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Informacinė sistema gydytojams
