Aptartas šalies gydymo įstaigų atsparumas: investicijos į ligoninių infrastruktūrą – Europos saugumo dalis

Šiandien sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė susitiko su Europos Komisijos nariu, atsakingu už gynybą ir kosmosą, Andriumi Kubiliumi aptarti šalies sveikatos sistemos pasirengimo veikti ekstremalių situacijų ir galimų karinių konfliktų sąlygomis bei būtinų investicijų į šalies gydymo įstaigų infrastruktūros pritaikymą.

Susitikimo metu komisarui pristatyti strateginiai žingsniai, kaip stiprinama civilinės ir karinės medicinos sąveika. Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi 23 strategiškai svarbių ligoninių sąrašą, kurios kartu su Greitosios medicinos pagalbos tarnyba bei Nacionaliniu kraujo centru sudaro šalies medicinos stuburą. Šioms įstaigoms tenka esminis vaidmuo užtikrinant valstybės funkcijų tęstinumą bei gyventojų poreikių tenkinimą krizių metu.

Ministrė M. Jakubauskienė pabrėžė, kad pamokos, išmoktos iš Ukrainos ir Izraelio patirties, aiškiai rodo: pirmosiomis krizės savaitėmis padeda išgyventi pasiryžimas ir drąsa, tačiau vėliau viską lemia infrastruktūros atsparumas. Tad būtina lyderystė keičiant požiūrį į sveikatos apsaugos sektoriaus vietą bendroje gynybos architektūroje.

„Investicijos į ligoninių pritaikymą veikti karo sąlygomis turi būti pripažintos kaip investicijos į dvigubos paskirties objektus. Ligoninė, kuri taikos metu gydo onkologinius ligonius, o krizės metu priima šimtus sužeistųjų, savo prigimtimi yra būtent toks pat dvigubos paskirties objektas kaip greitkelis ar tiltas. Šis pripažinimas leistų plačiau vykdyti būtinas investicijas“, – teigė ji.

„Krizių, taip pat ir karinių, sąlygomis veikti pasirengusi sveikatos apsaugos sistema ir infrastruktūra yra neatsiejama visos Europos gynybos pajėgumo dalis. Lietuvos veiksmai perimant patirtį iš Ukrainos, kaip užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų ir medicinos personalo galimybes veikti krizių sąlygomis – geras pavyzdys ir kitoms Europos Sąjungos Rytų Flango šalims“, – sakė komisaras A. Kubilius.

Susitikime akcentuota, kad dabartinė finansavimo architektūra nėra pakankama augantiems civilinės saugos ir sveikatos sistemos atsparumo poreikiams, todėl esminė siekiamybė – kad Europos Sąjungos lygmens strateginiuose dokumentuose ir finansavimo mechanizmuose būtų aiškiai įtvirtinta galimybė sveikatos infrastruktūros projektams naudoti lėšas, skirtas saugumui ir gynybai. 

Po diskusijų delegacija taip pat lankėsi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje, kur iš arti susipažino su praktiniu įstaigos pasirengimu ir reikiamu infrastruktūros modernizavimu, siekiant užtikrinti sklandų darbą net ir ypatingomis aplinkybėmis.

Informacija iš: