Dėl naminės degtinės legalizavimo

Nacionalinė sveikatos taryba informuoja, kad gyventojų sveikatos rodikliai, ypač tiesiogiai priklausomi nuo alkoholio vartojimo, nepaisant akivaizdžių pastarųjų trejų metų teigiamų pokyčių, išlieka blogi ir sunkia našta slegia šalies ekonomiką. Suvartoto alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas didžiausių Europoje. Dėl negriežtos alkoholio kontrolės politikos, kaip vienos iš svarbiausių priežasčių, valstybė neįstengia įvykdyti Lietuvos sveikatos programoje priimtų įsipareigojimų visuomenės sveikatai. Nacionalinė sveikatos taryba, apeliuodama į politikus, jų aukštas vertybines ir pilietines nuostatas ir viešai palaikydama Sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio ir Vyriausybės poziciją, tikisi, kad Lietuvos nacionalinis interesas bus apsaugotas.

Niekas šiandien nebesiginčija su mokslininkais, kad yra tiesioginis, statistiškai patikimas ryšys tarp alkoholio suvartojimo ir mirties atvejų rodiklių. Šiandien visiems turėtų būti akivaizdu, kad treti metai mažėjančio alkoholio pardavimo kiekio pagrindinė priežastis – padidėję akcizai ir pridėtinės vertės mokesčio tarifas ir išaugusios alkoholinių gėrimų kainos, sumažėjusi dėl krizės gyventojų perkamoji galia ir sugriežtintos prekybos taisyklės. 2009 m. vienas gyventojas vidutiniškai suvartojo 10,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 12,8 litro absoliutaus alkoholio. Tai yra, palyginti su 2008 m., 0,5 ir 0,7 litro mažiau. Alkoholio, įskaitant ir nelegalaus, vartojimo sumažėjimą patvirtina medicininės statistikos rodikliai. 
 
Dėl alkoholio sukeltos psichozės į gydymo įstaigas 2009 m. kreipėsi 382 asmenimis mažiau negu 2008 m.. Beveik ketvirčiu mažiau nustatyta alkoholio toksinio poveikio ir beveik 40 proc. mažiau ūmios alkoholio sukeltos intoksikacijos atvejų. Alkoholio prieinamumo sumažėjimas – viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs kelių eismo dalyviai (2009 m. – 288; 2009 m. – 508).  Tai tūkstančiams žmonių išsaugota sveikata ir šimtams gyvybė, sutaupyti šimtai milijonų litų valstybės biudžete jau nekalbant apie pagerėjusią tvarką ir saugumą šeimose ir šalyje. Tai su kaupu atperka sumažėjusias alkoholinių gėrimų akcizo įplaukas į valstybės biudžetą. Kaip pavyzdį galima pateikti Europos Sąjungoje atliktus tyrimus, kur teigiama, kad 2001 m. penkiolikoje senųjų ES šalių buvo surinkti 25 milijardai eurų alkoholio akcizo, o bendros materialios alkoholio vartojimo sąnaudos siekė 125 milijardus eurų, t.y. buvo 5 kartus didesnės nei gaunamos pajamos.
 
Taigi galima teigti, kad dėl klestinčios alkoholio pramonės valstybė patiria 5 kartus didesnį nuostolį, nei gauna pajamų iš alkoholio akcizo.

Atrodytų šiandien visi galėtume pasidžiaugti pirmaisiais sėkmingos alkoholio politikos įgyvendinimo vaisiais, deja, alkoholio verslas, vienintelis nukentėjęs šioje kovoje, nenuleidžia rankų. Nacionalinę sveikatos tarybą labai jaudina nauji bandymai įteisinti naminės degtinės gamybą. Tai papildomi šimtai tūkstančių, o greičiausiai milijonai litrų stipraus alkoholio rinkoje. Tai išaugęs prieinamumas ir suvartojimas su visais išplaukiančiais iš to neigiamais padariniais visuomenės sveikatai, šalies ekonomikai ir nacionaliniam interesui. Siūlymas akivaizdžiai prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo tikslui – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, daromą žalą sveikatai ir ūkiui bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principams (1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis). 
 
Ypač apmaudus sumanymas, rodantis konceptualų kaimo turizmo idėjos nesupratimą, galbūt net cinizmą, šį verslą diegti žmonių poilsiavietėse, kur turėtų būti sudarytos sveikos gyvensenos, sveikatos atgavimo, fizinio aktyvumo, bendravimo su vaikais sąlygos. Todėl bandymas prisidengti ,,kulinariniu paveldu”, kuris Lietuvoje nuo neatmenamų laikų turi kriminalinį ženklą, pristatyti jo gamybą ir, aišku, gėrimą kaip tam tikrą vertybę, šiurkščiai pažeistų ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Įstatymas teigia, kad informacija, kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo alkoholio, skatinamas jo vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas, yra pripažįstama, kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam ugdymui. 
 
Galima būtų pateikti daugybę kitų kontrargumentų apie galimus Konkurencijos įstatymo, galiojančių Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų, ribojančių pardavimo laiką, pažeidimus, išvardyti kilsiančias problemas dėl produkto saugumo, jo kokybės priežiūros ir pagaminto kiekio apskaitos. Net ekonominis siekis tokiu būdu sustiprinti kaimo turizmo verslą prieštarauja. Konstitucinio teismo 1999 m. nutarimui, kuriame komentuojama Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostata: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Taigi būtų neteisinga šią nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą. Be to, kažin ar būtų teisinga ir dora siekti materialinės gerovės tokiu būdu, kuris kenkia žmonių sveikatai.

Pirmininkas Juozas Pundzius

www.sam.lt