vaistai.lt

Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas – devynis kartus didesnis nei pirmasis, patvirtintas 1997 metais. Tačiau didžiulės lėšos tarsi susigeria į smėlį. Kaip atrodome žvelgiant į Europos kontekstą, ir kodėl neįmanoma patenkinti visų poreikių, „Savaitės“ žurnalistė Ivona Jaroslavcevienė kalbina Valstybinės ligonių kasos direktorių Gintarą Kacevičių.

– Kartais PSDF biudžetas įsivaizduojamas kaip beribis katilas, iš kurio seikėjama visiems pagal poreikį. Kiek tiesos tame įsivaizdavime?

– Lietuvos ekonomika stabiliai auga, tad daugiau lėšų patenka į PSDF biudžetą – tą bendrą katilą, iš kurio ir imami pinigai. Lėšų kasmet daugėja, bet auga ir poreikiai, be to, jie visada viršija galimybes. Pavyzdžiui, pernai, kai planavome šių metų PSDF biudžetą, suskaičiavome, kad poreikiai įvairioms gyventojų sveikatos priežiūros sritims, nepaisant 13,5 proc. didesnio PSDF biudžeto, maždaug 400 mln. eurų viršijo galimybes. Taigi teko nustatyti prioritetus, kai kuriuos poreikius atidėti geresniems laikams.

– Nuo ko priklauso priimami sprendimai?

– Pirmiausia – nuo politinių prioritetų. Pavyzdžiui, vienas iš jų yra didinti medikų atlyginimus. Medikų atlyginimai pastaruosius kelerius metus stabiliai didėja, ir 2023 m. vidutinis gydytojo atlyginimas pasiekė 4 385 eurus, o vidutinis slaugytojo atlyginimas – 2 039 eurus neatskaičius mokesčių. Kadangi tiesiogiai atlyginimų nefinansuojame, t. y. medikai uždirba teikdami paslaugas, turėjome padidinti paslaugų įkainius. Taip į sveikatos priežiūros įstaigas patenka daugiau lėšų, ir iš jų galima didinti medikų atlyginimus.

Jeigu kalbėtume apie PSDF biudžeto planavimo ir lėšų paskirstymo procesus, jie trunka visus metus. Pavyzdžiui, jau dabar pradedame 2025 m. biudžeto projekto darbus. Iš pradžių vertinami poreikiai, tuomet vyksta derinimas, galiausiai viskas baigiasi metų pabaigoje Seimui tvirtinant svarbiausius biudžetus: valstybės, „Sodros“ ir PSDF.

– O kaip mes atrodome žvelgiant į kitų šalių kontekstą?

– Lietuva artėja prie stiprios vidutiniokės pozicijų. Tą galiu patvirtinti ir skaičiais. Rodiklis, pagal kurį dažniausiai lyginamos šalys, – sveikatos priežiūrai skiriama bendrojo vidaus produkto dalis. Mūsų šalis 2021 m. buvo pasiekusi beveik 8 proc. Po pandemijos ši dalis šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek yra apie 7 proc. Šis rodiklis nėra toks, kuriuo galėtume labai girtis. Tačiau kitas svarbus rodiklis – kiek šalis skiria vieno gyventojo sveikatos priežiūrai. Pagal šį rodiklį 2022 m., išleidę 2 459 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerius, pralenkėme jau aštuonias Europos Sąjungos šalis: Vengriją, Slovakiją, Kroatiją, Estiją, Latviją, Rumuniją, Bulgariją ir Graikiją. Ir toliau turime ieškoti galimybių didinti šios sistemos finansavimą, bet kartu turime matyti, kad vis ilgėja sąrašas šalių, kurias mes pagal šias išlaidas jau lenkiame, o pagal sveikatos priežiūros sistemos veiklos rezultatus atsiliekame. Tuomet kyla natūralus klausimas: kaip mes panaudojame turimas lėšas ir kokią naudą atneša kiekvienas išleistas euras? Tarptautinės institucijos – Europos Komisija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – pastaraisiais metais vis dažniau užduoda klausimą, kodėl, turėdami net kiek didesnius išteklius nei panašaus ekonominio išsivystymo šalys, atsiliekame pagal sveikatos priežiūros sektoriaus veiklos rezultatus?

– Tad pakalbėkime ir apie rezultatus. Kaip mums sekasi?

– Šalys lyginamos pagal įvairius rodiklius, vienas iš jų – gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas. Pagal šį rodiklį Lietuva (155 atvejai 100 tūkst. gyventojų) 2019 m. buvo šešta nuo galo tarp EBPO šalių ir gerokai atsiliko nuo EBPO vidurkio (79 atvejai), ką jau kalbėti apie pirmaujančias valstybes, tokias kaip Nyderlandai (48), Korėja (43) ar Šveicarija (39). Taigi mūsų šalyje – labai didelis skaičius mirčių, kurių būtų galima išvengti, jeigu sveikatos priežiūros sistema veiktų geriau. Nuo ko priklauso šios sistemos veikimas? Įprastai linkstama manyti, kad visos problemos kyla dėl finansavimo stokos ir visi sprendimai yra susiję su finansavimo didinimu. Tačiau tvarios sveikatos priežiūros sistemos sąvoka apima daug elementų: apsirūpinimo medikais ir jų pasiskirstymo šalies teritorijoje, paslaugų teikimo organizavimo, reguliavimo, standartizavimo, skaitmeninimo, kultūros (vertybių) ir, žinoma, finansavimo.

Pavyzdžiui, šiuo metu gyventojai dažnai skundžiasi dėl pablogėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Po pandemijos tų skundų itin padaugėjo. Skundžiamasi, kad sunku patekti pas šeimos gydytojus ir ypač pas gydytojus specialistus. Akivaizdu, kad pagrindinė priežastis – ne finansavimo stoka, o nepakankami pajėgumai. Tuo įsitikinome pernai rengdami papildomus susitarimus dėl eilių mažinimo. Tam siūlėme papildomų lėšų, tačiau ne visos įstaigos pajėgė padidinti paslaugų teikimą ir visas šias lėšas uždirbti.

– Girdime, kad gyventojai moka mokesčius, o prireikus paslaugų turi gydytis privačiai arba primokėti. Kodėl?

– Pagal įstatymą žmogus, kuris Lietuvoje yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), turi teisę į nemokamas paslaugas. Ir tokių Lietuvos gyventojų – beveik 99 proc. Tačiau, deja, Sveikatos sistemos įstatyme yra palikta landa – tam tikromis aplinkybėmis pacientas turi mokėti už paslaugas, pavyzdžiui, kai jis nori brangesnių technologijų, nors apie jas pacientas pats dažnai negali spręsti, ar jam to reikia, arba aukštesnės kokybės, nors jos neretai negali pats įvertinti. Taip atsiranda pilkoji zona, kuria naudojantis pacientams teikiamos paslaugos neretai apmokestinamos nepagrįstai. Svarbu žinoti, kad ar žmogus eina į viešą sveikatos priežiūros įstaigą, ar į privačią, jeigu ji sudariusi sutartį su ligonių kasa, pacientas turi teisę reikalauti, kad ši paslauga jam būtų suteikta nemokamai, ir turi teisę atsisakyti visokių jam siūlomų brangesnių paslaugų.

Manau, ši problema, t. y. nepagrįstas teikiamų paslaugų apmokestinimas, pirmiausia – privačiose įstaigose, yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvos sveikatos priežiūros sistema šalies gyventojų akyse turi ne pačią geriausią reputaciją. O šios problemos sprendimas – panaikinti įstatymo landą ir užtikrinti, kad žmogus, draustas PSD, reikiamą paslaugą, kuri apmokama PSDF biudžeto lėšomis, gautų nemokamai bet kurioje įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa. Tokiam sprendimui priimti reikia Seimo politinės valios.

– Šalių sveikatos priežiūros sistemos vertinamos ir pagal tai, kokia finansinė našta tenka gyventojams. Kaip mums sekasi šiuo aspektu?

– Lietuvos namų ūkiams tenka kiek daugiau nei 30 proc. viso sveikatos priežiūros sistemos finansavimo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, ši gyventojams tenkanti našta yra gerokai per didelė, nes rekomenduojama neviršyti 15 proc. Padariniai tokie, kad dėl šių išlaidų mažiausiai pasiturintys namų ūkiai atsiduria ties katastrofinių sveikatos priežiūros išlaidų slenksčiu arba – dar blogiau – tiesiog nuskursta. Todėl tai – išties mums svarbi problema.

Kam gyventojai išleidžia tuos, 2021 m. duomenimis, 1,3 mlrd. eurų? Didžioji dalis – apie 54 proc. – šių išlaidų yra išlaidos vaistams. Išlaidos odontologijos paslaugoms sudarė 26 proc., ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugoms – 12 proc. lėšų. Tačiau Lietuva pastaruosius kelerius metus ėmėsi tinkamų žingsnių būtent pacientų išlaidų vaistams mažinimo srityje. Prieš kelerius metus atsirado fiksuotos priemokos perkant vaistus vaistinėse, nepaisant vaistų kainos. Taigi, net jeigu vaistas kainuoja, pavyzdžiui, 1 200 eurų, pacientas už jį moka fiksuotą 5,87 euro priemoką. Kitas žingsnis – panaikintos vaistų priemokos visiems asmenims, kuriems yra daugiau nei 75 metai: jiems vaistai – tiesiog nemokami. Ir galiausiai pernai įsigaliojo vadinamasis vaistų priemokų krepšelis – kai gyventojas pasiekia krepšelio metinių išlaidų sumą, t.y. 48 eurus, už kitus perkamus kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka iki kitų kalendorinių metų pradžios primokėti nebereikia. Taip nuo didesnių išlaidų apsaugomi lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, kuriems reikia reguliariai įsigyti vaistų. Visus šiuos Lietuvos sprendimus labai palaiko ir PSO, tad manau, kad ateityje šioje srityje matysime mažėjančią finansinę naštą gyventojams.

– Svarbu ne tik gydymas, bet ir prevencija. Kiek ji populiari mūsų šalyje?

– Lietuvoje jau 20 metų PSDF biudžeto lėšomis yra finansuojamos prevencinės programos. Šiuo metu jų – penkios: keturios – vėžio ir viena – širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos. Tai yra galimybės gyventojams laiku nustatyti prasidedančią ligą. Tačiau kad ir kiek reklamuotume šias programas, vidutiniškai tik 44-48 proc. gyventojų, kurie galėtų jomis pasinaudoti, tai padaro. Todėl, nors ir negalima teigti, kad šios programos nenaudingos, visos galimos naudos visuomenei jos neatneša. Dėl to pagal kitą EBPO matuojamą rodiklį – mirtingumą, kurio galima išvengti prevencinėmis priemonėmis, – Lietuva (326 išvengiamos mirtys 100 tūkst. gyv.) tarp EBPO šalių yra penkta nuo galo ir dukart atsilieka nuo vidurkio (158 mirtys), o juo labiau – nuo pirmaujančių šalių, tokių kaip Švedija (97), Italija (91) ar Izraelis (83). Šis rodiklis labiausiai priklauso nuo visuomenės nuostatų, tad noriu paraginti aktyviau naudotis minėtomis galimybėmis.

– Kokius PSDF biudžeto išlaidų struktūros pokyčius galėtumėte prognozuoti ilguoju laikotarpiu?

– Spaudimas sveikatos priežiūros sistemoms didėja, nes gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja, daugėja lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, o medicinos technologijos brangsta – visam tam reikia didinti išlaidas. Tuo pat metu šalių galimybės skirti sveikatos reikmėms vis daugiau lėšų yra ribotos, nes jų daugiau reikia ir socialiniam sektoriui, ir švietimui, pastaruoju metu – ir gynybai. Taigi ir toliau ieškant galimybių pritraukti sveikatos priežiūros sektoriui finansuoti daugiau lėšų, kartu reikia efektyviausiu būdu panaudoti turimas: keisti tradiciškai nusistovėjusią paslaugų struktūrą, kur dominuoja stacionarinis gydymas, ir plėtoti ambulatorines, dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugas, diegti nuotolines sveikatos priežiūros paslaugas, telemediciną. Vis svarbesnę vietą užims ir slauga, nes senėjančiai visuomenei reikia vis daugiau įvairių ilgalaikės priežiūros formų. Todėl ateities PSDF biudžeto išlaidų struktūroje minėtoms paslaugoms teks vis daugiau lėšų.

Interviu buvo išspausdintas žurnale „Savaitė“ Nr. 8 2024 m. vasario 22 d.

Ligonių kasos kviečia:

Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.