vaistai.lt

Šią savaitę Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK), kaip kasmet prieš Naujuosius, sukvietė savo veiklos zonos gydymo įstaigų, savivaldybių ir jų visuomenės sveikatos biurų, visuomenės sveikatos centrų, pacientų organizacijų, vaistinių atstovus ir kitus partnerius į dešimtąją metinę konferenciją, skirtą taip pat ir Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti.

Tradiciškai renginyje pristatytos 2019 metų privalomojo sveikatos draudimo aktualijos ir perspektyvos, vykdoma sveikatos sistemos reforma, kalbėta bei diskutuota karštaisiais šių metų klausimais – apie mažųjų ligoninių problemas ir ateitį, psichotropinių vaistų vartojimą ir priklausomybę nuo jų, farmacijos specialisto vaidmenį visuomenėje.

Konferencijos dalyvius pasveikinęs Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Aleksas Varna visiems sveikatos sektoriaus dalyviams linkėjo protingų sprendimų, gerų darbo rezultatų ir teisingo komunikavimo tarpusavyje.

„Jubiliejiniame renginyje šiek tiek prisiminėme Panevėžio medicinos istoriją, valstybės šimtmetį, stengėmės susikoncentruoti į aktualius strateginius šių metų ir šio laikmečio dalykus – tai, kas turi didelės įtakos visuomenės sveikatai. Vienas iš tokių dalykų – racionalus vaistų vartojimas, ypač psichotropinių, bei priklausomybės nuo jų problemos", – teigia Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė apžvelgė sveikatos sistemos reformą šalies struktūrinių reformų kontekste: priminė, kokiomis priemonėmis reforma vykdoma, kalbėjo apie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nuotolinių pacientų konsultacijų su šeimos gydytojais ir tokių konsultacijų tarp pačių gydytojų plėtrą, pacientų registracijos pas specialistą sistemos pertvarką. Taip pat kalbėta apie medikų atlyginimų augimą, planuojamą didinti kai kurių vaistų kompensavimo procentą, poreikį vystyti ilgalaikę slaugą, mažinti savižudybių skaičių ir mirtingumą, ilginti gyvenimo trukmę ir kt.

Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė pateikė Panevėžio TLK veiklos zonos sveikatos priežiūros paslaugų sutarčių vykdymo 2017 ir 2018 metais apžvalgą, palygino šiuos rezultatus su kitų ligonių kasų veiklos zonos rezultatais, atkreipė dėmesį į gyventojų skaičiaus mažėjimą, visuomenės senėjimą – ypač Panevėžio ir Utenos apskrityse. Akcentuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo kasmetis didėjimas, paslaugų apmokėjimo tobulinimas, papildomų lėšų skyrimas įstaigoms, ambulatorinės slaugos paslaugų namuose plėtra ir kt.

Apie mažųjų ligoninių aktualijas ir ateitį kalbėjęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas pasidalijo šių įstaigų išgyvenimo patirtimi, prisiminė visus gydymo įstaigų restruktūrizavimo etapus ir kas po jų pasikeitė, kurie skyriai buvo uždaryti ar pertvarkyti, kaip sekėsi įgyvendinti siūlytą įstaigų jungimosi procesą. V. Grigas informavo, kokia šiuo metu rajonų ligoninių struktūra, apgailestavo dėl skleidžiamos informacijos apie nesaugų, nekokybišką gydymą rajono lygmens įstaigose, pasidalijo įžvalgomis, kokios gali būti pertvarkymų pasekmės mažosioms ligoninėms, siūlė pripažinti: mažėjant dirbančių žmonių skaičiui, valstybė nepajėgi teikti visas medicinos paslaugas nemokamai.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras pateikė įdomios informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir priklausomybę nuo jų, pažymėjo, kad mūsų visuomenėje ir pasaulyje heroiną keičia naujos kartos narkotinės medžiagos – stimuliantai, sintetiniai narkotikai, kanapės ir vaistai, daugėja mirčių, sukeliamų nuo opioidų. Daktaras atkreipė dėmesį, kad nesaikingai, ne pagal paskyrimus vartojami vaistai vis dažniau tampa nuodais. Ypač raminamieji, skausmą malšinantieji. Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, kad pagal raminamųjų vartojimą ne pagal paskyrimą tarp penkiolikmečių ir šešiolikmečių Lietuva dvigubai lenkė Europos Sąjungos vidurkį. Mergaitės šių vaistų vartoja kur kas dažniau nei berniukai.

R. Badaras pabrėžė, kad mūsų šalyje psichotropinių vaistų rinka yra neatleistinai liberali. Dėl to jų gauti nesunku, ypač nusipirkti internete. Ir tai, pasak mediko, verčia nerimauti. Juk tik dozė ir vartojimo tikslas skiria vaistą nuo nuodo.

Apie psichotropinių vaistų išrašymo situaciją Panevėžio ir Utenos apskrityse pasakojo Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras. Jo teigimu, daugiausiai psichotropinių vaistų išrašoma psichikos ir elgesio sutrikimams gydyti. 60 proc. išrašytų vaistų receptų tenka asmenims virš 65 metų. Palyginti 2016 ir 2017 m. išrašytus psichotropinių vaistų receptus, jų 2017 m. mažėjo, tačiau lieka didelis raminamųjų, migdomųjų vartojimas: 51 proc. pacientų, gavę išrašytą kompensuojamą lorazepamą, vaistą vartojo ilgiau nei 3 mėn., o diazepamą – 25 proc. Daugiausia psichotropinių vaistų išrašoma Ignalinos, Rokiškio, Zarasų, Pasvalio rajonų, Panevėžio miesto pacientams.

„Benu" vaistinės Lietuvoje vadovė Rasa Marcinkevičienė kalbėjo apie vaistinių ir farmacijos specialistų skaičių Lietuvoje, pažymėjo, kad, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva turi daug vaistininkų ir mažai vaistinių. Vaistus išduoti vaistinėms padeda daugiau kaip 600 ambulatorijų. Pranešėja kėlė diskusiją, ar reikalinga mūsų šalyje farmacinė rūpyba, pristatė 2017 m. Kauno mieste atlikto tyrimo rezultatus, parodančius, kokių farmacinių paslaugų norėtų pacientai.

Tyrimas parodė: 82 proc. apklaustųjų norėtų vaistų ir kitų prekių pristatymo į namus, 80 proc. – asmeninio vaistininko (su galimybe pasikviesti konsultuotis į namus), 70 proc. – vaistų suderinamumo analizės, kiti – pratęsti gydytojo paskirtus vaistus trumpiausiam gydymo kursui, skiepų, ligų valdymo.

R. Marcinkevičienė pateikė ir kito tyrimo rezultatus, parodančius, kaip gyventojai renkasi vaistinius preparatus: nors 65 proc. jų džiaugiasi vaistininko rekomendacija įsigyti pigiausią vaistą, 91 proc. pacientų į vaistinę ateina jau apsisprendę, kokį vaistą pirks. 79 proc. apklaustųjų vartoja tuos pačius vaistus 1–10 metų, 65 proc. laikosi gydytojo rekomendacijų, 47 proc. renkasi originalų vaistą, 35 proc. tik kartais sutinka keisti anksčiau vartotą preparatą, kai pakeitimą siūlo vaistininkas, 23 proc. nekeistų „savo vaisto" net jei jis taptų nekompensuojamas ir tik 14 proc. renkasi pigiausią vaistą.

Šioje konferencijoje pranešėjams buvo užduota daug klausimų, vyko nemažai diskusijų.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija