msd-gardasil-top-202603.gif

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad šiandien Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) patvirtintas pirmasis Lietuvoje beždžionių raupų atvejis asmeniui, priklausančiam 40–49 m. amžiaus grupei.

Susirgusiam asmeniui ir su juo sąlytį turėjusiems asmenims yra pateikta informacija apie profilaktikos priemones, šie asmenys stebimi.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios už Afrikos ribų pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, dauguma jų – Europoje. 2022 m. liepos 23 d. PSO pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites).

Beždžionių raupais užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, lytinių santykių metu, taip pat per virusu užkrėstą aplinką (patalynę, rūbus).

Žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams, žmogus tampa nebeužkrečiamu.

SAM ragina, jeigu jums atsirado išbėrimas su pūslelėmis, pakilo temperatūra, kreipkitės į gydymo įstaigą: konsultuokitės telefonu su šeimos gydytoju arba vykite į ligoninės, kurioje yra Infekcinių ligų skyrius, priėmimo skyrių.

Daugiau informacijos apie beždžionių raupus galima rasti čia.

SAM Spaudos tarnyba
Informacija iš:

www.sam.lt

Image: FreeDigitalPhotos.net

 

Farmacijos naujienos
Skaityti daugiau
masks
Valstybinė ligonių kasa: viešosioms gydymo įstaigoms sutartys augs, privačios gydymo įstaigos lieka sistemoje su viršsutartinių paslaugų apmokėjimo pokyčiais
masks
Stiprinama gripo, COVID-19 ligos ir kitų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) stebėsena Lietuvoje
masks
Nuo insulino pompų iki deguonies aparatų: ką kompensuoja ligonių kasa