Ligonių kasos analizė: reguliari diabeto priežiūra atsiperka

Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms Lietuvoje vis dažniau atliekami svarbūs ligos kontrolės tyrimai, tačiau daliai pacientų priežiūros vis dar nepakanka. Tai rodo Valstybinės ligonių kasos (VLK) atlikta diabetu sergančių pacientų priežiūros analizė. Tyrimo duomenys atskleidžia, kad geresnė ligos kontrolė ir nuoseklus gydymas yra susiję su mažesne tikimybe atsidurti ligoninėje. 

Diabetas yra lėtinė liga, galinti sukelti sunkių komplikacijų: širdies ir kraujagyslių ligas, inkstų pažeidimus, regėjimo sutrikimus ar pėdų problemas. Todėl sergantiesiems svarbu reguliariai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistus, atlikti reikalingus tyrimus ir nuosekliai vartoti paskirtus vaistus. 

Analizė parodė, kad pastaraisiais metais vis daugiau 2 tipo diabetu sergančių žmonių atliekamas glikuoto hemoglobino tyrimas. Jis padeda įvertinti, kaip ilgesnį laiką pacientui sekasi kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Pacientų, kuriems per metus nebuvo atliktas nė vienas toks tyrimas, dalis sumažėjo nuo 16,1 proc. 2022 metais iki 10,4 proc. 2025 metais. Kitaip tariant, nė vieno glikuoto hemoglobino tyrimo prieš kelis metus neatliko kas šeštas, o pernai – jau kas dešimtas 2 tipo diabetu sergantis pacientas. 

Vis dėlto nors sergantiesiems diabetu svarbu reguliariai stebėti ligos eigą, daugeliui pacientų glikuoto hemoglobino tyrimai vis dar atliekami rečiau, nei rekomenduojama. Diabeto gydymo tvarka numato šį tyrimą atlikti bent keturis kartus per metus, tačiau 2025 m. 2 tipo diabetu sergantiems pacientams jis vidutiniškai buvo atliekamas perpus rečiau – maždaug du kartus per metus. 

„Pasaulinės diabeto dienos proga galime pasidžiaugti, kad kai kurie diabeto priežiūros rodikliai Lietuvoje gerėja, tačiau išlieka nemažai galimybių stiprinti reguliarią pacientų stebėseną. Nustatėme galimą sąsają, kad 2 tipo diabetu sergančių pacientų, kurių visų per metus atliktų glikuoto hemoglobino tyrimų rezultatai buvo geri, tikimybė kitais metais atsidurti ligoninėje dėl diabeto buvo maždaug penkis kartus mažesnė nei pacientų, kurių tyrimų rezultatai buvo blogi “, – sako VLK Duomenų ir analizės skyriaus patarėja Barbora Di Grandi. 

Šeimos gydytojų komandoms tenka svarbus uždavinys užtikrinti, kad diabetu sergantys pacientai reguliariai atliktų reikalingus tyrimus, nenutrauktų paskirto gydymo ir gautų tęstinę priežiūrą.

Diabetu sergantiems pacientams svarbi ne tik gydytojo, bet ir slaugytojo diabetologo pagalba. Šie specialistai tarp apsilankymų pas gydytoją gali padėti valdyti ligą ir prižiūrėti pėdas, kad komplikacijos būtų pastebėtos kuo anksčiau. Tačiau VLK apmokėjimo duomenyse slaugytojų diabetologų paslaugos matomos retai: pernai beveik 9 iš 10 diabetu sergančių pacientų duomenyse nebuvo nė vienos apmokėti pateiktos slaugytojo diabetologo konsultacijos.

Tyrimas atskleidė, kad dauguma 2 tipo diabetu sergančių pacientų metforminą įsigyja reguliariai, tačiau gydymo pertraukos vis dar gana dažnos – beveik kas antras gydymą tęsęs pacientas per 2022–2025 m. bent kartą ilgiau nei 3 mėnesius neįsigijo šio vaisto. 

Nepaisant kai kurių teigiamų pokyčių, hospitalizacijų ir diabeto komplikacijų lygis per pastaruosius metus iš esmės nepasikeitė. 2023 m. hospitalizacijų dėl diabeto dažnis Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių, kurių duomenis skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Tai rodo, kad ankstyvajai komplikacijų prevencijai ir nuosekliai pacientų priežiūrai vis dar reikia skirti daug dėmesio. 

Visą VLK analitinę ataskaitą „Cukriniu diabetu sergančiųjų priežiūra Lietuvoje 2022–2025 m.“ galite rasti ČIA.

Ligonių kasos kviečia: