vaistai.lt

Dėl koronaviruso pandemijos 2020–2021 m. paskelbtą ekstremalią situaciją Lietuvos kariškiai vertina kaip gerą mokomąją treniruotę. Šalį užpuolęs mažas nematomas priešas elgėsi pagal savo taisykles ir tai buvo netikėtas išbandymas ne tik gyventojams, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai bei įvairioms institucijoms. Dar vienas išbandymas – dirbtinai sukelta migrantų krizė.

Tokią įžvalgą Panevėžio teritorinės ligonių kasos metinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo gydymo įstaigų, savivaldybių, pacientų organizacijų atstovai, ligonių kasų darbuotojai, pateikė Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos majoras Vygintas Sereika. Jis skaitė pranešimą apie ekstremalių situacijų ir karinių konfliktų poveikį sveikatos priežiūros sistemai ir, remdamasis karo Ukrainoje pavyzdžiu, ragino gydymo įstaigas pergalvoti, ar visi namų darbai atlikti, ar pasimokyta iš pandemijos, migrantų krizės, pasiruošta kitiems galimiems pavojams.

Pasak majoro, ekstremali situacija, taip pat karas, yra nepatogaus gyvenimo formos, su kuriomis Lietuva daug metų buvo nesusidūrusi. Tačiau dabar, kai karas vyksta beveik pašonėje, svarbu žinoti, kaip kariniai veiksmai daro įtaką sveikatos priežiūros sistemai: kaip keičiasi pacientų srautai, logistika, ryšiai ir informacinės sistemos, kokių sričių medikų reikia daugiausiai ir pan. Šioje sistemoje, kaip ir visose kitose, svarbūs dėmenys yra valdymas, koordinavimas, kontrolė, finansavimas, procesai.

Kaip teigė kariuomenės atstovas, karas negali ateiti iš karto. Prieš jam ateinant, visada yra tam tikrų ženklų, veiksmų, kurie įspėja apie numatomą pavojų ir leidžia pasiruošti. Gydymo įstaigoms šis pasiruošimas – tai medicininio personalo numatymas, infrastruktūros parengimas, apsirūpinimas medicinine įranga ir priemonėmis, procesų sureguliavimas, logistikos planavimas, ryšių ir informacinių sistemų apsaugos užtikrinimas ir kt.

Koks gali būti karo poveikis pacientų srautų struktūrai, galima prognozuoti analizuojant Ukrainos ir Rusijos karinį konfliktą. Tai yra stebint, kokių sužalojimų yra daugiausia, kur ir kokiu transportu evakuojami sužeisti kariškiai, nukentėję gyventojai, medicinos personalas ir pan.

Mjr. V. Sereika informavo, kad kare Ukrainoje dominuoja lengvo ir vidutinio sunkumo sužalojimai (47 ir 46 proc.). Sunkūs sužalojimai sudaro 7 proc. Karo medicinos tarnybos duomenimis, tarp patiriamų nuostolių 39 proc. sudaro ligos, 34 proc. – koviniai sužalojimai, 20 proc. – nekoviniai sužalojimai, 7 proc. – psichogeniniai sutrikimai. Tarp sužalojimų didžioji dalis yra galvos ir kaklo (35 proc.), kojų (25 proc.), rankų (15 proc.) sužalojimai. Daugybiniai sužalojimai sudaro tik apie 8 proc.

Į šiuos rodiklius, majoro teigimu, turėtų atkreipti dėmesį Lietuvos gydymo įstaigos, kurioms reikėtų būti pasiruošusioms panašiems pacientų srautams ir neišvengiamam medicininio personalo trūkumui (neurochirurgijos, veido-žandikaulių chirurgijos, traumatologijos ir kt.). Dėl to iš anksto būtina apgalvoti medicinos gydytojų, rezidentų, gretutinių specialybių medicinos personalo panaudojimo, kitų šalių medicinos personalo pritraukimo, telemedicinos paslaugų teikimo galimybes, nes medikai kare – vienas iš pagrindinių priešo taikinių.

Karo medicinos tarnybos atstovas pastebėjo, kad ukrainiečiai 40 proc. medicininių evakuacijų vykdo automobiliais, kitą dalį – traukiniais, ko mūsų šalis neturėtų galimybės daryti. Lietuva, skirtingai nei Ukraina, taip pat neturi karo ligoninių, dėl to kyla klausimas, kaip būtų tvarkomasi su šiomis problemomis. Kariškis sveikatos priežiūros įstaigų vadovus ragino pasirūpinti bent dviem elektros generatoriais, šildymo, šaldymo įranga, tinkama iškvietimo schema, operaciniais pajėgumais, numatyti, kaip veiktų kraujo bankas, radiologinė diagnostinė laboratorija, lokalus ryšys, kaip būtų apsaugomos informacinės sistemos, nes šalyje per mažai dėmesio skiriama apsaugai nuo kibernetinių atakų.

Taip pat paminėta, kad karo mūšių karalienė yra artilerija, tad neišvengiamai būtų naikinama infrastruktūra, dėl ko reikėtų pagalvoti apie suplanuotus, bet ne chaotiškus pasitraukimo scenarijus, tam reikalingus kritinės įrangos ir priemonių, žmonių, kurie būtų atsakingi už evakuaciją, sąrašus. Svarbu numatyti ir bendradarbiavimą su kitomis gydymo įstaigomis, susinaudojančių priemonių papildymą, pacientų maitinimą, geriamojo vandens atsargas ir daugelį kitų dalykų.

Visus konferencijoje skaitytus pranešimus galima rasti čia.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija.

Ligonių kasos kviečia:

Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.