Pirma Baltijos šalyse: Vilniuje įkurta specializuota menopauzės klinika

„Turėjau pasirinkti – gyventi su labai didele rizika susirgti vėžiu arba ryžtis kiaušidžių šalinimo operacijai. Po jos menopauzė prasideda praktiškai iškart. Tie pokyčiai, kurie kitoms nutinka per dešimtmetį, mane užgriuvo per dieną. Kalbu apie tai tik todėl, kad šioje srityje reikia didelio proveržio, o jį pasiekti įmanoma tik apie tai kalbant garsiai ir atvirai“, – savo asmenine patirtimi dalijasi Laura.

Tūkstančiai – neveiksmingai pagalbai

Nors perimenopauzė ir menopauzė yra natūrali ir neišvengiama kiekvienos moters gyvenimo dalis, advokatė R. Derkintytė-Kaupienė pastebi, kad apie ją vis dar vengiama kalbėti net artimiausiuose moterų ratuose. Anot jos, reta kuri žino, kad perimenopauzė – laikotarpis iki menopauzės – gali trukti net dešimt metų ir norint jį gyventi kokybiškai reikia nemažai žinių, pastangų ir disciplinos.

„Kai pirmą kartą pabandžiau šia tema pasikalbėti su draugėmis per vakarienę, supratau, kad, nors dauguma mūsų jau artėjame prie penkiasdešimtmečio, apie tai kalbėti niekam nepatogu. Viena pasakojo apie staigius karščio pliūpsnius, kita – apie nerimą ir miego sutrikimus, trečia – kad per pusmetį priaugo dešimt kilogramų. Tačiau nė viena nematė jokio ryšio su perimenopauze. Visus simptomus moterys mieliau norėjo priskirti „madingesnėms ligoms“ – stresui, persidirbimui, net kovidui“, – prisimena Regina.

Jos kelias ieškant atsakymų nebuvo lengvas. Visą gyvenimą aktyviai sportavusi ir sveikai gyvenusi, ji bandė nerimą, nemigą ir irzlumą – būdingus perimenopauzės simptomus – malšinti natūraliomis priemonėmis ir maisto papildais, tačiau tai ilgą laiką nedavė jokio rezultato.

„Savaitėmis naršiau internete, lyginau papildų sudėtį, siunčiausi papildus iš Amerikos, vežiausi iš Tailando. Išleidau krūvas pinigų ir tik vėliau, kai pavyko rasti specialistę, išmanančią biocheminę papildų sudėtį ir jų suderinamumą, supratau, kad didžioji jų dalis buvo neveiksmingi arba vartojau netinkamomis dozėmis“, – prisimena moteris.

Ieškodama atsakymų, kaip sau padėti, ji suprato, kad tai, kas veikia vienoms, nebūtinai suveiks kitoms moterims.

„Metus klaidžiojau visiškai viena, kaip tas ežiukas rūke. Gerai pamenu savo kelionę iš Klaipėdos į Vilnių – vykau į vieną verslo susitikimą. Jaučiausi visiškai nusivylusi, vieniša ir nesuprasta. Paskambinau Laurai, savo bendražygei ir partnerei, aptarti dienos darbų ir išdrįsau prabilti kita tema – kad esu visiškoje emocinėje krizėje. Ir koks buvo palengvėjimas, kai žmogus kitame telefono gale sako: „Žinok, man tas pats“, – prisimena R. Derkintytė-Kaupienė.

Menopauzę išprovokavo operacija

Laura pripažįsta, kad jos kelias ieškant atsakymų buvo dar sunkesnis. Būdama vos 38-erių, ji išgirdo žinią, kad turi daugiau nei dešimt kartų didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu. Atradę jai BRCA 2 geną, onkologai primygtinai rekomendavo profilaktinę kiaušidžių šalinimo operaciją – tai buvo sprendimas, galintis išgelbėti gyvybę.

„Kai nuo vėžio mirė vos keleriais metais už mane vyresnė giminaitė, pagaliau ryžausi operacijai, kurią kelerius metus vis atidėliojau. Pašalinus kiaušides menopauzė ištinka akimirksniu. Ieškojau informacijos, kas manęs laukia pabudus po operacijos, tačiau gydytojai daugiausia kalbėjo tik apie sumažėjusią vėžio riziką. O dėl medicininės menopauzės – tik gūžčiojo pečiais ir sakė: „Pažiūrėsime, kas bus, tada galvosime“, – prisimena L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.

Moteris juokais guodėsi, kad po operacijos turės bent vieną bendrą bruožą su žinoma aktore Angelina Jolie, nors iš tiesų ryžtis tokiam žingsniui reikėjo didžiulės drąsos.

„Viena vertus, turime džiaugtis, kad Lietuvoje operacinis gydymas yra prieinamas, tačiau tai, kas laukia moters po jo, – jos savijauta, gyvenimo kokybė – dažnai lieka paraštėse ir tampa tik pačios moters rūpesčiu“, – dalijasi Laura.

Menopauzė gali „apsimesti“ ir perdegimu

L. Čereškaitė-Kinčiuvienė šypteli prisiminusi, kad pirmą kartą apie menopauzę plačiau išgirdo visai ne medicinos kabinete, o skaitydama žiniasklaidoje teisininkų bendruomenėje garsiai nuvilnijusį skandalą, kilusį po to, kai vienas advokatas, pralaimėjęs bylą, teisėją pavadino „klimaksine“.

„Tai buvo lyg reiškinys, kuris nutinka kada nors arba toms kitoms keistoms moterims. Niekada nesusimąsčiau, kada ir kaip tai palies mane. Bet kuo daugiau skaičiau, klausiausi, domėjausi – tuo aiškiau pradėjau suprasti, kas vyksta su mano kūnu ir emocijomis“, – prisimena Laura.

Moteris teigia, kad pati profilaktinė kiaušidžių šalinimo operacija nėra sudėtinga, tačiau labai greitai ji ėmė pastebėti pokyčius – didesnį irzlumą, energijos trūkumą, apatiją, kas jai iki tol nebuvo būdinga.

„Kurį laiką dar nesupratau, kas su manimi vyksta. Mintys buvo sunkios, viskas erzino, buvo kilę minčių mesti darbus, tiesiog išvažiuoti iš šalies ir dingti. Šių simptomų aš nepriskyriau menopauzei, nes mes žinome tik apie karščio bangas, o mano pradžia buvo visai kitokia. Aplankiau daugiau kaip dešimt gydytojų – nuo ginekologų ir psichologų iki endokrinologų ir gastroenterologų. Visi kartojo tą patį: „Jums perdegimas.“ Bet viduje jaučiau, kad man visai ne tai“, – pasakoja advokatė L. Čereškaitė-Kinčiuvienė.

Atsakymų, kaip sušvelninti medicininės menopauzės sukeltus pokyčius, ji ieškojo gana ilgai. Tik šeštoji aplankyta ginekologė apsiėmė ją gydyti, įsigilino į jos klinikinį atvejį ir sudėliojo gydymo planą.

Idėja – suvienyti menopauzės gydytojus

Daugiau kaip metus Regina ir Laura ieškojo atsakymų. Jos intuityviai nepriėmė patarimo „pakentėti, kol praeis“, atkakliai ieškojo sprendimų, gydytojų, kurie domisi šia nišine tema. Po ilgų ieškojimų moterys teigia atradusios sprendimus, kurie gerokai pagerino jų gyvenimo kokybę ir leido su nauja energija ir nauju požiūriu grįžti prie joms įprasto gyvenimo tempo.

„Nusprendėme, kad turime pasidalyti savo atradimais su kitomis moterimis, pakovoti už visų moterų teisę į kokybiškesnį gyvenimą. Tikrai ne kiekviena skirs tiek laiko, pastangų ir pinigų eksperimentams, kaip mes. Mudviem pasisekė, kad išsikalbėjome tinkamu laiku, palaikėme viena kitą. Tad surėmėme pečius ir nutarėme drauge su profesionalų komanda įkurti Menopauzės kliniką. Čia turbūt susijungė ir mūsų profesinės savybės – esame kovotojos, turime ambicijų ir drąsos kelti nepatogią temą, norime laužyti stereotipus“, – teigia Laura.

Viena pagrindinių klinikos misijų – švietimas ir visuomenės požiūrio keitimas. „Dauguma moterų nežino, kad perimenopauzė prasideda 5–7 metus iki paskutinių mėnesinių. Pokyčiai vyksta tyliai ir daugelis moterų tuo sunkiausiu laikotarpiu dažnai lieka vienos. Mūsų tikslas – kad moterys suprastų, kas vyksta jų kūne, kaip atpažinti simptomus ir kokia galima pagalba“, – pabrėžia R. Derkintytė-Kaupienė.

Regina pastebi, kad menopauzė „jaunėja“ – simptomai atsiranda vis anksčiau, o moterys susiduria su iššūkiais, apie kuriuos niekas nekalba. „Vis garsiau diskutuojama, kad švietimą apie menopauzę reikia pradėti jau nuo 30 metų, o su dukromis atvirai kalbėtis apie tai dar paauglystėje, kad vėliau nebūtų tokio šoko ir informacijos vakuumo, kokį patyrėme mes“, – sako ji.

Klinikos komandą sudarys apie dešimt savo srities profesionalų – ginekologai, krūtų echoskopuotojai, endokrinologai, psichoterapeutai, psichologai, psichiatrai, dietologai ir šeimos gydytojai. Klinikoje bus atliekami visi reikalingi kraujo, radiologiniai, patologiniai tyrimai, taikomas holistinis ir medikamentinis gydymas. Taip pat bus pristatytas naujas požiūris į moters sveikatą – klinikoje, be gydytojų, konsultuos ir sertifikuota menopauzės mentorė bei pirmosios lietuviškos knygos apie menopauzę autorė Rūta Paulauskienė.

„Mums svarbiausia – vieno langelio principas. Tikslas, kad moterys vienoje vietoje gautų tiek medicininę pagalbą, tiek psichologinį palaikymą, tiek rekomendacijas, kaip koreguoti gyvenimo būdą: mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, kad menopauzės simptomai būtų suvaldyti“, – sako Regina.

Menopauzės klinikai vadovaus ilgametės patirties turinti gydytoja Ramona Urbonienė. Sostinės centre įsikūrusi klinika pirmas pacientes priims jau gruodžio mėnesį.