Sąnarių endoprotezavimas: kasmet tūkstančiams pacientų atkuriama judėjimo funkcija

Kas mėnesį Lietuvoje atliekama daugiau kaip tūkstantis endoprotezavimo operacijų, kai implantu pakeičiamas susidėvėjęs ar pažeistas sąnarys, ir žmogui palaipsniui grąžinama galimybė laisvai judėti. Tai palyginti dažna ir veiksminga operacija, kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Valstybinė ligonių kasa primena, kaip sklandžiai pasinaudoti šia paslauga.

Dirbtiniu implantu pakeičiamas sąnarys leidžia atkurti judėjimo funkciją ir po viso gydymo suteikia galimybę žmogui grįžti į įprastą gyvenimą, todėl šios operacijos poreikis didelis. Pernai atlikta arti 14 tūkst. sąnario keitimo operacijų, kurioms prireikė daugiau kaip 17 mln. eurų fondo lėšų. Didžiąją jų dalį – per 13 tūkst. – sudarė klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimas. Šiemet jau atlikta beveik 5 tūkst. endoprotezavimo operacijų.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš fondo lėšų centralizuotai perka kelio, klubo, peties, alkūnės, riešinio nykščio ir čiurnos sąnario endoprotezus bei jų priedus, kuriuos paskirsto ligoninėms. „Centralizuotai perkami endoprotezai atitinka aukštus kokybės ir saugumo reikalavimus, o prireikus tam tikrų ligų atvejais gali būti apmokami ir individualūs konkrečiam pacientui pritaikyti endoprotezai“, – pabrėžia VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus patarėja Lina Taminskienė.

Kelias iki operacijos prasideda nuo šeimos gydytojo. Jis, įtaręs sąnario pažeidimą, išrašo pacientui siuntimą pas gydytoją ortopedą traumatologą. Šis specialistas įvertina būklę, paaiškina gydymo galimybes. Jei operacija būtina, gydytojas registruoja paciento prašymą skirti jam kompensuojamąjį sąnario endoprotezą informacinėje sistemoje ir per ją pateikia ligonių kasai.

Pacientai gali laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje pageidauja operuotis, tik svarbu, kad dėl šios paslaugos ji turėtų sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu Lietuvoje yra 20 tokių įstaigų. „Gyventojai gali rinktis ligoninę, kurioje laukimo laikas trumpesnis ar patogesnė vieta“, – pataria VLK atstovė.

Be to, operaciją galima vieną kartą atidėti iki metų arba pakeisti gydymo įstaigą, išsaugant savo pirminę vietą eilėje. Vis dėlto būtina laikytis terminų: gavus pranešimą apie skirtą endoprotezą, per 30 dienų reikia susisiekti su gydymo įstaiga, o operacija turi būti atlikta per 120 dienų nuo endoprotezo skyrimo.

Informacija apie eilę ir operaciją pacientams siunčiama jų pasirinktu būdu – SMS, el. paštu ar laišku. Vietą eilėje galima pasitikrinti ir prisijungus prie savo paskyros Elektroninių valdžios vartų portale.

VLK taip pat primena, kad nuo gegužės 1 d. taikoma atnaujinta mokėjimo už brangesnius endoprotezus tvarka. Ligonių kasa 100 proc. kompensuoja tiek operaciją, tiek endoprotezą. Tačiau atsiradus poreikiui, galima rinktis ir kitokį implantą – pavyzdžiui, brangesnį ar turintį specifinių savybių. Tokiu atveju taikoma aiški taisyklė: pacientas moka tik kainos skirtumą.

„Labai svarbu, kad sprendimą dėl brangesnio endoprotezo žmogus priimtų informuotai. Gydymo įstaiga privalo ne tik suprantamai paaiškinti galimą papildomą medicininę naudą, bet ir priminti, kad apdraustas pacientas turi teisę gauti visiškai kompensuojamą variantą“, – pabrėžia L. Taminskienė.

Ne mažiau svarbi gydymo dalis – atsigavimas po operacijos. Po endoprotezavimo skiriama prioritetinė medicininė reabilitacija – šie pacientai į reabilitacijos įstaigas siunčiami pirmumo tvarka. Reabilitacijos laiką suderina siuntimą išdavusi gydymo įstaiga, todėl pacientams tuo rūpintis nereikia.

Pasak VLK atstovės, endoprotezavimas ir reabilitacija leidžia pacientams greičiau grįžti prie kasdienės veiklos ir išsaugoti gyvenimo kokybę.

Ligonių kasos kviečia: