Tarptautinė konferencija „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“

Akušerija yra ypatinga sritis. Ji tarsi visuomenės raidos atspindys, perteikiantis visus šešėlius ir šviesas. Ji apima mūsų mintis ir veiksmus, istoriją ir mokslą, atradimus ir klaidas... Ieškodami, kaip šiuolaikiniame pasaulyje įsivyravusią dominavimo kultūrą pakeisti meilės ir puoselėjimo kultūra, įvairių sričių specialistai žvelgia ir į gimimo momentą. Mąstant globaliai, agresyvus ir konkuruojantis, dėl teritorijų bei išteklių konkuruojantis homo sapiens sukūrė stebėtinai pažangios technikos įvairovę, tačiau atsidūrė ties žemės ir visos kūrinijos sunaikinimo bei pasaulinio karo riba. Išlikti tėra vienintelis kelias – reikia vystyti sugebėjimą mylėti, saugoti, gerbti.

Genetikai vis labiau domisi epigenetiniais faktoriais. Jie reguliuoja genų ekspresiją: įvairūs genai turi tam tikrus kritinius periodus, kai sprendžiasi jų aktyvumas (sakykime, šizofrenijos genui pasireikšti svarbiausias trečias nėštumo mėnuo). Kritinis periodas, kai sprendžiamas klausimas, ar žmogus sugebės mylėti, ar bus socialus, yra gimimo momentas bei perinatalinis laikotarpis. Tuo metu „užprogramuojama“ vaiko oksitocino sistema – mūsų smegenyse esančių neuromediatorių tinklas, biologinis meilės, pasitikėjimo pagrindas. Todėl visuomenei turi rūpėti tai, kas vyksta gimdymo metu ir iš karto po jo. Vienas didžiausių medicinos mokslo atradimų pastaraisiais dešimtmečiais yra odos prie odos kontaktas, jo svarba motinos ir naujagimio fizinei ir dvasinei sveikatai. Paprastai tariant, atradimas, kad „naujagimiui reikia jo mamos“. Idealiu atveju šis, tarp motinos ir vaiko užsimezgęs ryšys visam vaiko gyvenimui užtikrina: „aš saugus“, „aš esu meilės būtybė“, „čia prasideda mano didysis nuotykis“.Tai ekologiško, atsakingo, gebančio mylėti žmogaus genezė.

Šiame kontekste akušerės darbas ir vaidmuo įgyja ypatingą svorį. Savarankiška akušerinė praktika daugelyje Europos šalių tampa posūkiu į gimdymą be intervencijų, išsaugant ir puoselėjant motinos ir vaiko ryšį, gerbiant moters orumą ir autonomiją, neprarandant jos ir vaiko saugumo. Vis dėlto, nepaisant pokyčių mokslo srityje, nerimą kelia praktikoje vis dar labai dažnos akušerinės operacijos ir intervencijos, jų naudojimo pagrįstumas, optimalumas ir saugumas.

Šį rudenį Lietuvos akušerių ginekologų draugija kartu su nevyriausybinėmis šeimų organizacijomis kviečia gydytojus, akušeres, sveikatos politikus ir šeimas diskusijai apie galimus gimdymo modelius Lietuvoje ir pasualyje, jų pranašumus ir trūkumus, ieškant optimalių variantų kalbant ir apie didelės, ir apie mažos rizikos gimdyvių priežiūrą. Konferencijoje „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“ savo šalių ir tarptautine patirtimi dalysis Europos akušerių asociacijos prezidentė, Karališkosios akušerių kolegijos Jungtinėje Karalystėje lektorė Mervi Jokinen, Stokholmo Karolio instituto mokslininkė akušerė Helen Lidgren, kolegės iš Latvijos bei Lietuvos. Teisinius akušerio profesijos aspektus ir žmogaus teisių klausimus gimdymo srityje išsamiai aptars teisininkė iš Jungtinės Karalystės Elizabeth Prochaska ir akušerė ginekologė, Vilniaus universiteto lektorė Daiva Brogienė.

Ši konferencija – tai ir ypatinga galimybė susitikti su garsiu Europos chirurgu Michaeliu Starku iš Vokietijos, kurio iniciatyva 2004 m. buvo įkurta Naujoji Europos chirurgijos akademija (New European Surgical Academy). Ši institucija siekia įvertinti kiekvienos chirurginės procedūros mokslinį pagrįstumą bei būtinumą, kad šios procedūros taptų kuo palankesnės ir minimalesnės. Jo pradėta antiepiziotominė kampanija daugelį Europos ligoninių įgalino epiziotomijų kiekį sumažinti nuo 22–40 proc. iki 5–6 proc. Michaelis Starkas garsėja ne tik kaip puikus profesionalas, bet ir kaip humaniška asmenybė, skatinanti nuolatinį tobulėjimą, remiantis garsaus vokiečių mokslininko Rudolfo Virchovo mintimi, kad „didžiausia kliūtimi medicinos mokslo progresui visais laikais buvo autoritetai ir sistemos“.
Simboliška, kad konferencija „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“ gimė bendradarbiaujant medicinos profesionalams ir visuomenei. Tik šitaip gali būti prieinama prie visoms šalims tinkamiausio kelio: įsiklausant vieniems į kitus, įvertinant naujausius mokslo laimėjimus, gerąsias kitų šalių praktikas ir klaidas, atsigręžiant į tikrųjų „gimdymo sistemos užsakovų“ – motinos ir mažylio poreikius. Įvardijus visa tai, galima tikėtis, kad žmonijos raidos ratas dar šiek tiek pasisuks ir įgyvendinti bus geriausi sprendimai.

Banga Kulikauskaitė, gydytoja akušerė ginekologė

Pirmoji tarptautinė konferencija apie gimdymo modelių įvairovę

Lapkričio 8 d., penktadienį, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje vyks tarptautinė konferencija  „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis“. Šis renginys svarbus ne tik dėl aukščiausios kompetencijos dalyvių iš įvairių šalių. Tai pirmoji šios tematikos konferencija Lietuvoje, kurią organizuoja ir medicinos profesionalai – Lietuvos akušerių ginekologų draugija bei  Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika – ir visuomeninė organizacija VšĮ Tėvystės centras, atstovaujanti pilietinei iniciatyvai „Gimimas.LT“.

Be akušerijos specialistų iš Lietuvos, pranešimus  apie su gimdymu susijusias medicinines, teisines aktualijas, visuomenės poreikius skaitys ir svarbūs svečiai iš užsienio. Tarp jų – Europos akušerių asociacijos prezidentė iš Jungtinės Karalystės  Mervi Jokinen, kuri apžvelgs su gimdymu susijusią sveikatos politiką Europoje. Pranešimą nuotoliniu būdu skaitys akušerė dr. Helen Lindgren iš Švedijos, dariusi tyrimą apie su gimdymais namuose susijusią Šiaurės šalių patirtį. Medicinos profesionalų ypač laukiamas svečias – garsus chirurgas iš Vokietijos, Naujosios Europos chirurgijos akademijos įkvėpėjas prof. dr. Michael Stark, kurio pranešimai bus apie Cezario pjūvio ir epiziotomijos problematiką.  Jo pradėta antiepiziotominė kampanija daugelį Europos ligoninių įgalino epiziotomijų kiekį sumažinti nuo 22–40 proc. iki 5–6 proc.

Baigiantis konferencijai – penktadienį nuo 16.50 Mokslų akademijos Didžiojoje salėje vyks vieša diskusija „Gimdymo modeliai Lietuvoje: dabar ir ateityje“, po jos planuojama parengti rezoliuciją apie įvairių gimdymo modelių įgyvendinimą bei palankios motinoms ir naujagimiams gimdymo ir gimimo aplinkos kūrimą Lietuvoje ir įteikti ją  Lietuvos valdžios institucijoms. Viena iš aktualijų, į kurią bus reaguojama šioje diskusijoje, – 2013 m. spalio 4 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto paskelbta rekomendacija Lietuvai užtikrinti tinkamą pagalbą moterims, norinčioms gimdyti namuose.

9.30–9.50 val. Lietuvos mokslų akademijoje vyks speciali spaudos konferencija, kurioje  dalyvaus:

• Mervi Jokinen, Europos akušerių asociacijos (European Midwives Association) prezidentė, Karališkosios akušerių kolegijos (The Royal College of Midwives) Akušerijos valdybos patarėja (Jungtinė Karalystė),
• gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Daiva Vaitkienė (LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika),
• akušerė Bronislava Petrošienė (LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinika),
• teisininkė Ona Valainienė (VšĮ Tėvystės centras),
• gydytojas akušeris ginekologas Gerimantas Čerkauskas (Kauno kolegija).

Daugiau informacijos: www.lagd.lt, www.prieraisiojitevyste.lt

Susisiekite:
Ona Valainienė, ona.valainiene@gmail.com, 867035640, iniciatyvos „Gimimas LT“ teisininkė
Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, vitapilip@gmail.com, 868830494, VšĮ Tėvystės centras
Dalia Railaitė, 868685307, drailaite@yahoo.com, LSMU Kauno klinikos, gydytoja akušerė ginekologė
Banga Kulikauskaitė, 867035640, gydytoja akušerė ginekologė, Kauno krikščioniškieji gimdymo namai

PROGRAMA

2013 m. lapkričio 8 d.
Lietuvos mokslų akademija, Gedimino pr. 3, Vilnius

9.00–9.50 Registracija
9.30–9.50 Spaudos konferencija (Mažoji salė)
9.50–10.00 Sveikinimo žodis, LAGD viceprezidentė prof. dr. Rūta Nadišauskienė

Pirma sesija
10.00–10.30 „Gimdymo modeliai Europoje: kitų šalių patirtys, apžvalga“, Mervi Jokinen, Europos akušerių asociacijos  (European Midwives Association) prezidentė, Karališkosios akušerių kolegijos (The Royal College of Midwives) Akušerijos valdybos patarėja (Jungtinė Karalystė)
10.30–10.50 „Savarankiškas akušerių darbas skirtinguose regionuose: Lietuvos patirtis“, Bronislava Petrošienė, LSMU MA Akušerijos ir ginekologijos klinikos gimdymo skyriaus akušerė (Lietuva)

10.50–11.10 Kavos pertraukėlė

Antra sesija
11.10–11.40 „Mažos rizikos nėštumo ir gimdymo priežiūros galimybės“, Mervi Jokinen, Europos akušerių asociacijos  (European Midwives Association) prezidentė, Karališkosios akušerių kolegijos (The Royal College of Midwives) Akušerijos valdybos patarėja (Jungtinė Karalystė)
11.40–12.10 „Gimdymai ne ligoninėje: Šiaurės šalių patirtis“, dr. Helen Lindgren, Karolio instituto (Karolinska Institutet) Moterų ir vaikų sveikatos fakulteto lektorė, akušerė (Švedija). Pranešimas skaitomas nuotoliniu būdu.

12.10–13.10 Pietūs

Trečia sesija
13.10–14.30 „Cezario pjūvis: cezario pjūvio problematika, objektyvi inforacija, pros&cons, tendencijos, metodikos naujovės“, prof. dr. Michael Stark, Naujosios Europos chirurgijos akademijos prezidentas (New European Surgical Academy) (Vokietija)
14.30–15.00 „Epiziotomija: kirpti ar nekirpti“, prof. dr. Michael Stark, Naujosios Europos chirurgijos akademijos prezidentas (New European Surgical Academy) (Vokietija)

15.00–15.30 Kavos pertraukėlė

Ketvirta sesija
15.30–15.50 „Akušeris – laisvoji profesija ir ES bei vaiko teisė“, Ona Valainienė, teisininkė, Mykolo Romerio universiteto lektorė, konstitucinės teisės specialistė (Lietuva), ir Elizabeth Prochaska, teisininkė, žmogaus teisių gimdymo srityje specialistė (Matrix Chambers, Jungtinė Karalystė)
15.50–16.10 „Gimdymo modeliai ir Latvijos patirtis“, Baiba Stikute, akušerė, ir Līga Vasara, Namuose gimdžiusių tėvų asociacijos (Latvijas Mājdzemdību ģimeņu apvienība) prezidentė (Latvija)
16.10–16.30 „Kaip Lietuvoje gali būti realizuota moters teisė pasirinkti“, dr. Daiva Brogienė, VšĮ Vilniaus gimdymo namai gydytoja akušerė ginekologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektorė  (Lietuva)
16.30–16.40 Nevyriausybinių organizacijų žodis „Visuomenės lūkestis: gimdymas bei gimimas bendradarbiaujant“

16.40–16.50 Kavos pertraukėlė

16.50–17.50 Vieša diskusija „Gimdymo modeliai Lietuvoje: dabar ir ateityje“ bei rezoliucijos Lietuvos Respublikos institucijoms rengimas.
Diskusijoje dalyvauja gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Daiva Vaitkienė (LSMU KK),  gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Diana Ramašauskaitė (VUL SK), akušerė Ieva Girdvainienė (VšĮ Vilniaus gimdymo namai), LR Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos valdybos  Nėščiųjų sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Aušrutė Armonavičienė, teisininkė Agnė Širinskienė (M. Riomerio universitetas), LR Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Lietuvos šeimos centro direktorė Dalia Lukėnienė.

17.50–18.00 Konferencijos uždarymas

Organizatoriai
Lietuvos akušerių ginekologų draugija
Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinika
VšĮ Tėvystės centras

Partneriai
Lietuvos akušerių sąjunga
Lietuvos akušerių asociacija
Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Motinos ir vaiko komisija
VšĮ Šeimos institutas