Vaistų prieinamumo stebėsena naujų vaistų įtraukimą į kompensavimo sistemą padarys skaidresnį

Tarptautinis vaistų prieinamumo tyrimas atskleidė, kad nauji vaistai į kompensavimo sistemą Lietuvoje įtraukiami lėčiau, nei daugelyje kitų Europos šalių. Tačiau gilesnė analizė rodo, kad dėl dviejų trečdalių vaistų, įtrauktų į tyrimą, nebuvo pateiktos paraiškos dėl vaistų kompensavimo Lietuvoje.

Tai rodo šiemet pasirodę naujų vaistų prieinamumo Europos šalyse W.A.I.T. tyrimo rezultatai. Šį tyrimą, kuris rodo, kiek tam tikrų kategorijų vaistų valstybėse yra kompensuojama ir kiek laiko užtrunka sprendimai dėl jų kompensavimo, kasmet skelbia Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA).

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) išanalizavus šiemet paskelbtus W.A.I.T. tyrimo duomenis (EFPIA Patients W.A.I.T. Indicator 2023 Survey) paaiškėjo, kad dėl 70,5 proc. vaistų, kurie buvo įtraukti į tyrimą, paraiškos juos kompensuoti Lietuvoje nebuvo pateiktos. Kitaip tariant, šių vaistų kompensavimo galimybės net negalėjo būti vertintos, nes paraiška kompensuoti vaistą yra pirma ir pagrindinė sąlyga, be kurios negali prasidėti vaisto vertinimo bei sprendimo priėmimo procesas.

Iš likusių 29,5 proc. vaistų, kurie buvo įtraukti į W.A.I.T. tyrimą ir dėl kurių buvo pateiktos paraiškos juos kompensuoti Lietuvoje, daugiau kaip pusė (59,4 proc.) yra kompensuojami ir prieinami Lietuvos gyventojams.

„Vaistų prieinamumo tyrimo rezultatų analizė, kurią atliko ministerija, padėjo aiškiau suprasti priežastis, kodėl Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų Europos šalių. W.A.I.T. tyrimo pagrindu buvo sukurtas stebėsenos įrankis, kuris naujų vaistų įtraukimą į kompensavimo sistemą padarys skaidresnį, leis stebėti dinamiką ir mūsų pastangų spartinti šį procesą efektyvumą“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Edgaras Narkevičius.

Šių metų W.A.I.T. tyrimo rezultatus galite rasti ČIA, o vaistų prieinamumo Lietuvoje vertinimo įrankį – ČIA.

Kad nauji kompensuojamieji vaistai greičiau pasiektų Lietuvos pacientus, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pastaraisiais metais paspartino paraiškų kompensuoti vaistus vertinimą, dėl to išnyko ankstesniais metais susidariusios paraiškų vertinimo eilės. Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, paraiškas kompensuoti vaistus gali teikti ne tik vaistų registruotojai ar jų atstovai, bet ir gydytojų draugijos, pacientams atstovaujančios organizacijos ar visi išvardyti asmenys kartu.

VVKT gavus paraišką kompensuoti atitinkamą vaistą Lietuvoje, gali būti pradėtas vaistų įtraukimo į kompensavimo sąrašus procesas, skirtas užtikrinti, kad pacientus pasiektų tik saugūs ir veiksmingi vaistai, kad vaistams skiriamos valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai ir atneštų kuo didesnę naudą pacientų sveikatai.

Priėmus paraišką, atliekamas sveikatos technologijos, susijusios su vaistinių preparatu, vertinimas (STV). Tai sudėtingas procesas, apimantis ir klinikinės, ir ekonominės vaisto naudos nustatymą. Kartu įvertinamos ir būsimos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos, reikalingos naujam vaistui kompensuoti. Šią informaciją teikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK).

STV vertinimas baigiamas, surašant išvadas ir rekomendaciją, ar tikslinga naują vaistą kompensuoti. Ši rekomendacija pateikiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytai Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai, kurią sudaro valstybės institucijos (SAM, VLK), universitetinių ligoninių, gydytojų specialistų ir pacientų organizacijų atstovai. Komisija, įvertinusi pateiktą rekomendaciją, o taip pat pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų organizacijų nuomones dėl siūlomo kompensuoti vaisto, prognozuojamas vaisto kompensavimo iš PSDF biudžeto išlaidas ir jų valdymo būdus, ligos, kuriai siūloma kompensuoti vaistą, gydymo prieinamumą, ligos pobūdį ir kitus svarbius veiksnius, priima sprendimą kompensuoti ar nekompensuoti vaistą.

Informacija iš:

SAM komunikacijos skyrius

Nuotrauka: www.freepik.com