vaistai.lt

Vykstant sveikatos priežiūros sistemos pokyčiams, modernėjant sveikatos priežiūros sistemai auga reikalavimai įstaigų lyderystei, valdysenai, mokslu grįstais įrodymais priimamų sprendimų priėmimui. Taip pat didėja skaitmenizavimo bei pačių sveikatos sistemos duomenų atvėrimo visuomenei poreikis. Kylantiems iššūkiams rugsėjo 17 d. aptarti sveikatos sistemos vadovus sukvietė keturios didžiosios sveikatos priežiūros įstaigos: VUL Santaros klinikos, Kauno klinikos, Nacionalinis vėžio institutas, Klaipėdos universiteto ligoninė kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.

Atidarydamas sveikatos sistemos vadovams skirtą konferenciją „Sveikatos priežiūros sistemos tobulinimas: valdymo, duomenų, finansavimo ir inovacijų integravimas geresniems rezultatams pasiekti“, sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas sakė, kad sveikatos apsaugos sistema kuo toliau, tuo labiau kompeksiškėja, tačiau tiek medikams, tiek pacientams norisi paprastų sprendimų, tad viena pagrindinių užduočių yra pasiūlyti ir įgyvendinti tokius sprendinius.

„Pažangos rezultatas yra sistemų kompleksiškumas, ir sveikatos apsaugos sistema čia yra ne išimtis. Mokslo pasiekimai vis greičiau perkeliami į medicinos praktiką, tyrimai plečiasi ir kompleksiškėja, sveikatos politikoje reikia atsižvelgti į vis daugiau kriterijų. Iš ten vis labiau biurokratėjanti sistema – medikams ji pasireiškia administracine našta, pacientams sudėtingesniu prieinamumu prie sveikatos paslaugų. Atsakas yra duomenų panaudojimas ir procesų bei sprendimų skaitmenizacija. Tam reikia suvienyti mokslininkų, medicinos praktikų, duomenų analitikų ir sprendimų priėmėjų pajėgas, kad sveikatos sistemos naudotojai gautų paprastus ir visiems suprantamus įrankius“, – teigia ministras.

Konferencijoje gerosiomis patirtimis dalinosi ekspertai iš Singapūro, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, bei Lietuvos institucijų – Valstybinės duomenų agentūros, Registrų centro, Inovacijų agentūros, „Investuok Lietuvoje“ ir kt. Konferencijos metu aptartos valdymo, finansavimo, sveikatos priežiūros ekonomikos temos. Taip pat diskutuota apie tvarų sveikatos duomenų naudojimą, skaitmeninimą bei inovacijas šioje srityje.

Pasinaudoti gerosiomis patirtimis

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sako, jog konferencija – puiki proga dalintis patirtimi su kitų šalių sveikatos priežiūros lyderiais. Įgytos žinios suteikia ne tik galimybę tobulinti savo šalies sveikatos priežiūros sistemą, bet ir aktyviai prisidėti prie globalių sveikatos priežiūros sprendimų kūrimo ir tobulinimo.

„Spartus technologijų vystymasis, augantys pacientų poreikiai ir iššūkiai, susiję su efektyviu resursų valdymu, reikalauja nuolatinės inovacijų ir geriausios praktikos paieškos. Tik integruodami duomenų analizę, pažangius valdymo modelius ir tvarų finansavimą galime užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos teiks dar kokybiškesnes paslaugas, o nuolatinis siekis geriausių rezultatų leidžia prisitaikyti prie globalių iššūkių ir užtikrinti pacientų gerovę“, – sako R. Jurkevičius.

Santaros klinikų generalinio direktoriaus prof. Tomo Jovaišos teigimu, didžiosios šalies sveikatos priežiūros įstaigos, o ir visa sveikatos priežiūros sistema, susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su bendra finansavimo sistema, darbuotojų pritraukimo klausimais bei augančiomis paslaugų laukiančių pacientų eilėmis.

„Matome, kad dabartinei sistemai reikalingi pokyčiai, o juos planuojant būtina atsižvelgti į gerąsias patirtis pasaulyje. Džiaugiuosi, kad tarptautinė konferencija suteiks galimybę išgirsti kolegų iš kitų šalių patirtį ir pasitarnaus diskusijai apie Lietuvos sveikatos sistemos modelį ateityje“, – sako. prof. Tomas Jovaiša.

Anot Klaipėdos universiteto ligoninės generalinio direktoriaus dr. Audriaus Šimaičio, pastaruoju metu Lietuvoje įvyko nemažai pokyčių sveikatos apsaugos sistemoje. Todėl svarbu diskutuoti ir peržvelgti, kaip jie atrodo platesniame kontekste: „Valdymo modeliai ir sveikatos apsaugos sistemos organizavimo principai visame pasaulyje keičiasi sparčiai prisitaikydami prie pacientų lūkesčių. Turint galvoje amžėjančią bendruomenę ir besivystančias IT technologijas, sveikatos apsaugos sistemos yra priverstos greitai adaptuotis, keistis ir tobulėti. Labai svarbu ir tai, kaip keitėsi pačių sveikatos apsaugos sistemos modelių finansavimas. Manau, kad šiuolaikinės Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos įkainių formavimas turi būti optimizuotas, kad visiškai atlieptų sparčius sveikatos apsaugos sistemos pokyčius. Būtina iš naujo įvertinti, ką šioje srityje šiandien galima ir reikia daryti kitaip“.

Konferencijos transliacijos įrašą galima peržiūrėti ČIA.