Vyrų sveikatos mėnuo: pasirūpinti savo sveikata – taip pat vyriška
Lapkritis visame pasaulyje siejamas su didesniu dėmesiu vyrų sveikatai. Todėl Valstybinės ligonių kasos specialistai dar kartą nori paraginti vyrus nelaukti pirmųjų ligos požymių ir aktyviai dalyvauti ligų prevencijos programose. Pagal šias programas atliekami prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevenciniai tyrimai, apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
„Kai jaučiamės gerai, dažnai atrodo, kad tikrintis sveikatos nėra reikalo. Tačiau prevencinės patikros padeda pastebėti ligas dar nejaučiant simptomų ir prireikus laiku pradėti gydymą. Kviečiame vyrus savo sveikatos priežiūros įstaigoje pasidomėti, pagal kurią prevencinę programą galėtų pasitikrinti“, – ragina Jurgita Grigarienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų skyriaus patarėja.
Labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika – septyniems iš dešimties patikrintų vyrų
Širdies ir kraujagyslių ligos gali vystytis nepastebimai ir ilgą laiką nesukelti jokių simptomų, todėl 40–60 (imtinai) metų vyrams verta pasinaudoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa. VLK duomenys rodo, kad iš 150 tūkst. pagal šią programą pernai įvertintų vyrų 27 proc. nustatyta didelė, o net 70 proc. – labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tarp programoje įvertintų 141 tūkst. moterų labai didelė rizika nustatyta apie 45 proc. moterų. Moterys dažniau patenka į didelės, vidutinės ar mažos rizikos grupes.
Atvykus pasitikrinti šeimos gydytojas atlieka įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustato gliukozės ir kreatinino koncentraciją kraujyje ir kt. Pagal tyrimų rezultatus įvertinama paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Nustačius labai didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, sudaromas individualus prevencijos priemonių planas ir pacientas siunčiamas gydytojo kardiologo konsultacijai gauti. Jos metu atliekamas išsamesnis ištyrimas.
Kada reikės pasitikrinti kitą kartą, priklauso nuo nustatytos rizikos: esant labai didelei rizikai – po metų, didelei – po dvejų, o mažai ar vidutinei – po ketverių metų.
Gydytojo urologo konsultacijos prireikia kas šeštam
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Patikra prasideda nuo kraujo tyrimo, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją.
Padidėjęs PSA rodiklis savaime dar nereiškia vėžio diagnozės – jo priežastį nustato gydytojas urologas, atlikęs reikiamus tyrimus. Jei PSA koncentracija yra didesnė nei 3 ng/ml, pacientas siunčiamas konsultuotis su gydytoju urologu. Prireikus atliekama priešinės liaukos biopsija.
Pagal programą PSA tyrimas atliekamas ne dažniau kaip kartą per dvejus metus (yra ir išimčių). VLK duomenimis, praeitais metais pagal priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pasitikrino beveik 87 tūkst. vyrų. Maždaug kas šeštam – apie 14 tūkst. vyrų – nustatyta padidėjusi PSA koncentracija, todėl jiems prireikė gydytojo urologo konsultacijos.
Po išsamesnio ištyrimo biopsija atlikta apie 9 proc. vyrų, kuriems nustatyta padidėjusi PSA koncentracija. Šis tyrimas prostatos vėžį patvirtina 2 iš 3 pacientų, kuriems buvo atliekama biopsija.
Dažniau kelia nerimą vyrų patikros rezultatai
Pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų kas dvejus metus siūloma atlikti slaptojo kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Teigiamas testo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu, tačiau rodo, kad būtina atlikti papildomus tyrimus, pirmiausia kolonoskopiją, siekiant išsiaiškinti kraujavimo priežastį.
Pernai pagal šią programą ištirta apie 280 tūkst. žmonių: per 162 tūkst. moterų ir beveik 117 tūkst. vyrų. Teigiamas testo rezultatas nustatytas 15,7 proc. ištirtų vyrų ir 10,5 proc. moterų – vyrams maždaug pusantro karto dažniau.
Gavus teigiamą rezultatą, pacientams siunčiamas pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir atlikti kolonoskopiją. Per šį tyrimą lanksčiu endoskopu apžiūrima storosios žarnos gleivinė, prireikus pašalinami polipai ar paimami audinių mėginiai. Didesniam komfortui gali būti taikoma sedacija arba nejautra – tuomet pacientas nejaučia skausmo arba tyrimo beveik neprisimena.
2025 m. po kolonoskopijos ištirta, ar nėra pakitusių ar vėžinių ląstelių beveik 7 tūkst. mėginių. Dažniausiai nustatyti ikivėžiniai storosios žarnos pakitimai, o storosios žarnos vėžys – 3,1 proc. atvejų. Tai rodo, kad patikros padeda aptikti ir pašalinti ikivėžinius pakitimus dar iki išsivystant vėžiui, todėl taip svarbu vyrams aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje.
Daugiau informacijos apie širdies ir kraujagyslių ligų, prostatos ir storosios žarnos vėžio prevencijos programas rasite ligonių kasos interneto svetainėje.
Ligonių kasos kviečia:
Skaityti svarbiausias naujienas Facebook: https://goo.gl/ML8SqJ
Pamatyti naujausias nuotraukas ;) Instagram: https://goo.gl/tXvpXr
Žiūrėti išsamius ir linksmus vaizdo įrašus Youtube: https://goo.gl/BPBep2
Sekti išskirtinius infografikus ir ne tik Flickr: https://goo.gl/bGtZg2
Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.
Informacija iš:

Nuotrauka: www.freepik.com



