vaistai.lt

Aknė – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kai dėl padidėjusio sebumo išsiskyrimo ir užsikimšusių porų ant veido, nugaros ar krūtinės atsiranda spuogų bei kitų odos bėrimų. Savarankiškai gydant aknę lengva suklysti ir taip dar labiau pabloginti odos būklę. Ypač didesni iššūkiai kyla šiuo sezonu, kai oda patiria didelius temperatūrų skirtumus.

Temperatūrų skirtumų įtaka aknei

„Dideli temperatūrų skirtumai, ypač šaltas lauko oras ir sausas šildomų patalpų oras, gali iššaukti odos dehidrataciją bei taip paskatinti didesnį sebumo išsiskyrimą. Sebumas – tai riebalinių liaukų gaminamas aliejus, kuris natūraliai drėkina ir palaiko odos elastingumą. Kai jo pagaminama per daug, gali užsikimšti poros ir atsirasti daugiau spuogų", – pasakoja „Eurovaistinės" vaistininkė Evelina Mockė.

Anot vaistininkės, taip susidaro tarsi užburtas ratas – oda išsausėja, pradeda gaminti daugiau sebumo ir taip paskatina intensyvesnius aknės bėrimus.

Aknės simptomai – ne tik bėrimas

Vaistininkė pasakoja, kad dehidratuota, į aknę linkusi oda pasižymi keliais specifiniais požymiais, kurie gali skirtis nuo įprastų riebios odos aknės simptomų.

„Jautrumas ir tempimas – tai vieni pirmųjų simptomų, išduodančių apie dehidratuotą odą. Oda gali jaustis ne tik sausa, bet ir jaučiamas tempimas, ypač po prausimosi. Galite jausti „tempimą" aplink smakrą, nosį ar skuostus. Dėl tokio išsausėjimo oda pradeda gaminti daugiau sebumo. Perteklinis sebumo kiekis gali užkimšti poras ir sukelti bėrimus, tiek kamedogeninius, tiek papules ir pustules", – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Aplink atsiradusius spuogus gali išsausėti oda ir pasireikšti šerpetojimas. Pasak vaistininkės, tokios sausos dėmės rodo, kad odai trūksta drėgmės ir, kad jos natūralus barjeras yra pažeistas.

„Negana to, dehidratuota oda neretai praranda gyvybingą spalvą, atrodo blanki ir papilkėjusi. Lygiai taip pat sumažėjęs odos elastingumas gali būti ženklas, jog odoje trūksta drėgmės. Šiuos simptomus gali lydėti atsiradusios smulkios raukšlelės, ypač aplink akis ir burną. Dar vieni nemalonūs simptomai – perštėjimas ir niežulys aplink pažeistas vietas, kai naudojamos tam tikros priemonės su alkoholiu ar kvapiosiomis medžiagomis", – teigia E. Mockė.

Kokias klaidas darome dažniausiai?

Jau daugelis žino, kad savarankiškai spaudant spuogus, galima dar labiau padidinti odos uždegimus. Visgi, vaistininkė teigia, kad yra kur kas daugiau klaidų, kurias žmonės daro prižiūrėdami aknės nualintą odą.
„Kartais tenka išgirsti iš klientų, kad, jų manymu, dažnesnis veido prausimas gali padėti sumažinti sebumo perteklių. Visgi, tai ne tiesa. Prausdami veidą daugiau nei du kartus per dieną, galime dar labiau pažeisti odos barjerą. Tuo tarpu kiti žmonės netgi bijo papildomai drėkinti aknės odą, dėl to naudoja „per lengvas" priemones, kurios neleidžia odos barjerui atsistatyti", – pasakoja vaistininkė E. Mockė.

Vaistininkė pastebi, kad iki šiol nemažai klaidų padaroma naudojant rūgštines odos priežiūros priemones. Ji pabrėžia, kad esant pažeistam odos barjerui, toliau naudojamos agresyvios ir odą sausinančios rūgštinės priemonės tik dar labiau ją įjautrina. Todėl šių priemonių naudojimą reikėtų pristabdyti, kol bus atstatytas pažeistas odos barjeras.

Atskleidžia, kaip turi atrodyti odos priežiūros rutina

„Norint tinkamai pasirūpinti savo aknės oda, pirmiausia reikėtų užtikrinti teisingą bazinę rutiną. Kai oda yra įjautrinta, sumažinkite naudojamų priemonių kiekį, kad šis taptų labiau minimalistinis, o ingredientai – ne tokie agresyvūs. Venkite maitinamųjų kremų su aliejais, kurie gali dar labiau užkimšti odą. Vietoje to rinkitės odos barjerą atkuriančius kremus, kurių sudėtyje būtų keramidų, alantoino, glicerino, niacinamido", – pataria vaistininkė E. Mockė.

Jeigu aknės gydymui yra paskirti receptiniai vaistai, vaistininkė pataria, kaip šalia jų papildomai galima pasirūpinti odos barjero atstatymu:

„Jeigu naudojate gydytojo paskirtą receptinį vaistą aknės gydymui, jo vartojimo jokiu būdu nenutraukite. Visgi, norėdami atstatyti odos barjerą, pirmiausia ant pažeistos odos tepkite barjerinį kremą, tuomet – vaistą, o ant viršaus – vėl barjerinį kremą. Toks „sumuštinio" efektas leis užtikrinti, kad oda dar labiau nesujautrės, o vaistas veiks taip pat veiksmingai", – sako E. Mockė.

Nepamirškite prevencinių priemonių

Norint užkirsti kelią aknės paūmėjimui, svarbu skirti dėmesį odos drėkinimui bei naudoti prevencines priemones. Pirmiausia vaistininkė pataria išbandyti namų drėkintuvą, taip pat 2-3 kartus per savaitę naudoti intensyviai odą drėkinančias veido kaukes.

„Veido odą svarbu prižiūrėti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Todėl vertėtų subalansuoti savo mitybą ir ją papildyti keletu svarbiausių medžiagų – žuvų taukais, cinku, resveratroliu bei vitaminu D. Vartojant juos galima sumažinti odos uždegimus, taip pat papildomai drėkinti odą", – pataria vaistininkė E. Mockė.

Ir, visgi, jeigu susiduriate su iššūkiais stengiantis įsivertinti savo odos būklę, nepabijokite kreiptis į farmacijos specialistą, kuris padės sudėti jums tinkamą odos priežiūros rutiną. O jeigu jus kankina papulės ir pustulės – kreipkitės į dermatovenerologą.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.