vaistai.lt

Artėjanti vasara vilios įdegiu, tačiau specialistai primena, kad iš mados neišeinantis įdegusios odos kultas gali padaryti neatitaisomą žalą. Ypač tyrimams parodžius, kad dauguma moterų nuo saulės saugosi netinkamai. Vos 3 iš 10 Lietuvos moterų savo odą nuo saulės UV spindulių saugo tinkamai, tuo metu 16 proc. teigia visai nenaudojančios kremo nuo saulės.

BENU vaistinės Sveikos odos instituto tyrimas atskleidė ne tik šiuos specialistus neraminančius skaičius, bet ir vis dar paplitusius mitus apie apsaugą nuo saulės. Instituto ekspertė Kristina Lelevičienė ragina nepamiršti, kad saulės daroma žala odai – viena didžiausių.

Rodos, kalbėti apie odos apsaugą nuo kenksmingų saulės ultravioletinių (UV) spindulių niekada nebus gana. 4 iš 10 tyrime dalyvavusių moterų pripažino, kad apsaugines priemones nuo saulės naudoja tik kartais deginimosi metu, dešimtadalis moterų kremu nuo saulės pasitepa vieną kartą kai deginasi, o 16 proc. – visai nenaudoja apsauginio kremo. Iš tiesų taip, kaip rekomenduoja dermatovenerologai, elgiasi vos dešimtadalis apklaustų lietuvių – apsaugą nuo saulės jos naudoja kiekvieną dieną. Tačiau ir likę 20 proc. respondenčių elgiasi neblogai – deginimosi metu kremą nuo saulės naudoja kelis kartus.

„Kalbant apie odos apsaugą nuo saulės, negali būti jokių išimčių – ją saugoti reikia kiekvieną dieną. O jeigu visą dieną leidžiate paplūdimyje, tuomet kremu nuo saulės teptis reikėtų kas 2 val. Kaip matome iš tyrimo, dauguma moterų vis dar pro pirštus žiūri į saulės UV spindulių daromą žalą mūsų odai. Suprantama, kol esame jaunos, mus džiugina gražiai įdegusi ir net sveiką spindesį įgavusi oda, tačiau pamirštame, kad tuo metu odoje jau vyksta pažaida. Besaikio deginimosi rezultatus pamatysime ne iš karto, o kai jie išryškės, žala gali būti neatitaisoma arba labai brangiai kainuojanti“, - apie UV spindulių žalą kalba vaistininkė.

Yra netikinčių apsauginių priemonių veiksmingumu

Tyrimas atskleidė ir keletą vis dar populiarių mitų, susijusių su odos apsauga nuo saulės. Ketvirtadalis moterų, pripažinusių, kad apsauginio kremo su SPF visai nenaudoja, įsitikinusios, jog jis neapsaugo. Penktadalis teigia turinčios tamsesnio gymio odą, todėl neva joms saugotis saulės nėra būtina. Maždaug dešimtadalis respondenčių sako, kad apsaugos priemonės nuo saulės neleidžia įdegti. Vaistininkė skuba paneigti mitus.

„Apsauginės priemonės nuo saulės neapsaugos vieninteliu būdu – jei netinkamai jas naudosite, pvz., tepsite labai ploną sluoksnį, rinksitės priemones su mažu SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) skaičiumi, o saulėje leisite visą dieną, jeigu pamiršite pasitepti po maudynių“, - kremo nuo saulės naudojimo klaidas vardija K. Lelevičienė.

JI turi ką atsakyti ir manančioms, kad tamsesnis gymis apsaugo nuo saulės. Pasak specialistės, išskiriami 4 odos fototipai. Pirmasis yra pats jautriausias UV spinduliuotei. Šio odos tipo savininkai dažniausiai yra labai šviesios, net blyškios, kartais strazdanotos odos, turi žydras arba žalias akis, šviesius ar rusvus plaukus. Papratai jų oda itin greitai nudega saulėje, įgaudama raudoną spalvą. Pirmo fototipo žmonėms saulės apskritai reikėtų vengti, ypač apie vidurdienį, kai ji pati aktyviausia. Būnant lauke tiek veidui, tiek kūnui šiems žmonės reikėtų naudoti priemones su SPF50.

„Tarp lietuvių nemažai yra pirmojo fototipo žmonių, tačiau pats dažniausias – antrasis. Šį tipą atpažinsim iš žydrų, žalių ar pilkų akių, šviesiai ar tamsiai rudų plaukų, gana šviesios odos. Nors oda nėra tokia jautri saulei kaip pirmojo fototipo, ją taip pat reikėtų kasdien saugoti, kūnui naudojant priemones bent su SPF30, o veidui – su SPF50. Trečiojo ir ketvirtojo fototipo žmonių oda ir plaukai yra tamsesnio atspalvio, oda nudega retai, dažniausiai įdega iškart rudai. Tačiau specialistai ir šių tipų žmonėms rekomenduoja naudoti apsaugą nuo saulės bent su SPF30”, - paaiškina vaistininkė ir prideda, kad apsaugos priemonės netrukdo odai įdegti, tačiau apsaugo nuo nudegimų.

Pamirškite mažesnį SPF kaip 30

Dar vieną didelę odos apsaugos nuo saulės spragą atskleidė klausimas, kokio lygio apsaugą kūnui ir veidui renkasi lietuvės. Aukščiausią – SPF50 – apsaugą kūnui renkasi 14 proc., veidui – 19 proc. moterų ir merginų. SPF30 kūnui renkasi 42 proc., veidui – 33 proc. lietuvių. Tačiau likę 44 proc. kūną nuo saulės saugo mažesnį SPF turinčiomis priemonėmis arba apskritai nenaudoja jokių (16 proc.).

Veidą, kuris daugiausiai gauna saulės, SPF20 ar SPF15 turinčiomis priemonėmis saugo 29 proc., o dar 20 proc. veidui visai nenaudoja apsaugos nuo saulės. Ką apie tai mano specialistai?

„Skaičiai kelia nerimą. Dabar pasaulio dermatologai apskritai rekomenduoja bet kokio fototipo odą turintiems žmonėms rinktis priemones su ne mažesniu SPF kaip 30. Veidui, kuris praktiškai nuolat yra veikiamas ultravioletinės spinduliuotės, rekomenduočiau visada rinktis priemones su SPF50. Toms moterims, kurios veido visai nesaugo nuo UV spindulių, gerų naujienų neturiu. Ilgainiui ant odos gali ryškėti pigmentinės dėmės, gali anksčiau prasidėti odos senėjimo procesas, didėja rizika susirgti melanoma ar kitomis odos vėžio formomis”, - rizikas vardija BENU vaistininkė K. Lelevičienė.

Sveikos odos instituto inicijuotą Lietuvos moterų apklausą 2020 m. vasario mėn. atliko rinkos tyrimų kompanija RAIT. Apklausta 1081 moteris nuo 18 iki 65+ m.

Ką dar reikėtų žinoti apie saulės ir odos draugystę?

Yra trijų tipų UV spinduliai: UVA, UVB ir UVC. Pastarieji patys pavojingiausi, tačiau Žemės jie nepasiekia.
UVA spinduliai prasiskverbia giliai į odą, suteikia greitą įdegį, tačiau skatina odos senėjimą ir pigmentaciją, gali sukelti odos vėžį ir pažeisti akių tinklainę.
UVB veikia viršutinį odos sluoksnį, atsakingi už vitamino D gamybą, tačiau yra pavojingi sveikatai: gali sukelti vėžinius odos susirgimus, odos nudegimus.
Įdegis – apsauginė odos reakcija į žalingus UV spindulius. Pavasarį saulė pavojingiausia, nes oda dar neturi pasigaminusio pigmento melanino, kuris apgaubia odos ląstelių branduolius ir taip apsaugo juose esančią DNR nuo UV spindulių pažeidimo.
UV spinduliai skatina odos pigmentaciją, ypač vyresniame amžiuje, nėštumo ar menopauzės periodu, taip pat stabdo kolageno gamybą ir skatina per ankstyvą odos senėjimą, gali sukelti ūmius nudegimus, alergiją saulei, vėžinius odos susirgimus.
Tiesioginės saulės vasarą reikėtų vengti nuo 11 val. iki 16 val. – tada ji pati intensyviausia ir pavojingiausia.
Apsaugos nuo saulės priemones reikėtų naudoti ne tik saulėtą dieną paplūdimyje, bet ir debesuotą dieną, būnant mieste ar net namuose, kai pro langus veržiasi saulės spinduliai.
SVARBU! Dermatovenerologai vis garsiau kalba apie tai, kad įvairių elektroninių prietaisų ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa ilgainiui sukelia tokius pat odos pažeidimus, kaip ir ultravioletiniai spinduliai. Mėlynosios šviesos skvarba yra gilesnė nei kitų ultravioletinių spindulių, tad pirmiausia būtina riboti laiką, leidžiamą prie kompiuterio ir kitų ekranų ir, žinoma, naudoti bent jau minimalią SPF apsaugą.