Diabetas – sisteminė kompleksinė liga, kuomet pažeidžiamos įvairios organizmo dalys ir funkcijos. Pavyzdžiui, sutrinka medžiagų bei energijos apykaita, rūgščių bei šarmų pusiausvyra, pažeidžiamos kraujagyslės, prastėja rega ir inkstų funkcija, padidėja miokardo infarkto, smegenų insulto rizika. Nusilpus imunitetui ir sutrikus kraujotakai, pacientą dažnai kamuoja infekcinės ligos ir uždegimai. Išsivysčius sunkesnėms infekcijoms, būtinas medikamentinis gydymas antibiotikais. Antiinfekciniai preparatai paskiriami ir dėl sutrikusios galūnių kraujotakos atsiradus negyjančioms žaizdoms (trofinėms opoms). Vis dėlto nemaža dalis antibiotikų diabetikams gali sukelti stiprių šalutinių poveikių. Itin atidžiai antibiotikai turi būti skiriami ir širdies bei kraujagyslių problemų turintiems pacientams. Kodėl? Iliustruosime dviejų neseniai atliktų mokslinių tyrimų rezultatais.
Antibiotikai ir diabetas
Vieno tarptautinio medicininio tyrimo rezultatai privertė susimąstyti visus – mokslininkus, gydytojus, pacientus. Pastebėta, kad tam tikrus antibiotikus infekcijų gydymui vartoję diabetikai į gydymo įstaigas dėl prastos savijautos kreipėsi dažniau. Neigiamą organizmo reakciją sukeldavo staigus cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas (hipoglikemija) arba, priešingai, padidėjimas (hiperglikemija). Nors rizikos rodikliai nėra dideli ir dar galutinai neišsiaiškinta, ar vien tik antibiotikai sukėlė tokius pakitimus, raginama gydytojus atsižvelgti į šią informaciją ir paskirti pacientui galimą saugiausią antiinfekcinį vaistą.
Vienos Niujorko medicinos mokyklos profesorius Christopher Ochner pasakoja, jog, naujausiais duomenimis, fluorochinolonų klasei priklausantys antibiotikai (kaip ciprofloksacinas, levoflokasacinas ir kt.) veikiausiai turėtų rečiau būti paskiriami diabetu sergantiems pacientams. Ypač jei yra saugesnių alternatyvų. Florochinolonai dažniausiai skiriami moterų ir vyrų šlapimo takų ar kai kurioms sunkioms kvėpavimo takų infekcijoms (pvz., pneumonijai) gydyti.
Tokią rekomendaciją profesorius pateikė po Taivane organizuoto jungtinio medicininio – mokslinio tyrimo duomenų apibendrinimo.
Tyrime dalyvavo 78 tūkstančiai diabetu sergančių pacientų. Dėl pasireiškusių infekcinių susirgimų ir rimtų uždegiminių procesų šiems pacientams buvo skiriamas gydymas vienu iš trijų klasių antibiotikų. Tai minėti florochinolonai, taip pat naujos kartos cefalosporinai (cefuroksimas ir kt.) bei makrolidų grupės preparatai (klaritromicinas, azitromicinas). Iki šiol buvo manoma, kad visos trys klasės pasižymi panašiu naudos bei šalutinių poveikių santykiu diabetu sergantiesiems asmenims.
Tiriamieji ligoniai atidžiai stebėti gydymo metu ir dar 30 dienų po antibiotikų kurso suvartojimo. Buvo sekama infekcinės ligos eiga, sveikimas, įvairūs kraujo ir fiziologiniai parametrai. Pastebėta, kad per mėnesį kai kurie pacientai į gydytojus kreipėsi dažniau. Išklausius skundus ir atlikus tyrimus paaiškėjo, jog sveikata pablogėdavo dėl staigaus cukraus kiekio pakitimo – padidėjimo arba sumažėjimo. Taip sukeliamas pavojus paciento sveikatai. Kai kuriuos jų netgi prireikė hospitalizuoti. Atlikus tarptautinio tyrimo analizę, gauti tokie duomenys ir statistika. Dėl staigios hiperglikemijos sukeltų sveikatos sutrikimų į medikus kreipėsi 1,5 proc. žmonių, vartojusių fluorochinolonus, dėl hipoglikemijos – 2,7 proc. pacientų. Besigydantieji cefalosporinų klasės antiinfekciniais preparatais į gydymo įstaigas kreipėsi rečiau.
Dėl hiperglikemijos – 0,21 proc., dėl hipoglikemijos – 0,32 proc. Panašiai nutiko ir su makrolidų klasės vaistais – 0,16 proc. besikreipusiųjų nustatyta hipoglikemija ir 0,37 proc. hipoglikemija.
Nors tyrimo metu tiesioginis priežastinis ryšys tarp florochinolonų ir didesnių šalutinių poveikių diabetikams nebuvo įrodytas, projekto bendraautorius iš Taivano daktaras Mei-Shui Lai prašo medikų ir visuomenės dėmesio skiriant bei vartojant antibiotikus. Ypač pacientams, sergantiems kitomis lėtinėmis ligomis.
Tyrimo išvadas komentavę endokrinologai nebuvo linkę visiškai sutikti su iškelta hipoteze dėl florochinolonų grupės antibiotikų. Anot jų, kol kas per anksti daryti išvadas, kad minėta antibiotikų grupė yra mažiau saugi diabetikams nei kiti antiinfekciniai preparatai. Be to, visų sergančiųjų infekcinėmis ligomis organizmas sunkiau susidoroja su cukraus kiekio kraujyje reguliacija ir taip. Taip pat florochinolonai dažniausiai išrašomi esant lėtinėms inkstų, šlapimo takų infekcijoms, kuriomis sergant cukraus kiekis taip pat svyruoja dažniau. Ir galiausiai reiktų domėtis, kokius vaistus nuo diabeto vartoja pacientas. Pavyzdžiui, kai kurios antidiabetinius vaistų grupės (kaip sulfonilšlapalo dariniai ar insulinas) taip pat gali sukelti greitą hipoglikemiją. Tiesiog paskiriant antibiotikus, kaip ir bet kuriuos kitus vaistus, gydytojui būtina atsižvelgti į paciento ligos istoriją ir apsvarstyti gydymo saugumo klausimą.
Antibiotikai ir širdies bei kraujagyslių ligos
Kitas tyrimas JAV akcentavo naujesnės kartos makrolidų grupės antibiotiko šalutinį poveikį. Tas poveikis aktualus ne tik diabetu, bet ir širdies bei kraujagyslių sutrikimais sergantiems asmenims. Nustatyta, jog makrolidų grupės antibiotikas azitromicinas labai retais atvejais jiems gali sukelti mirtį. Nors mirtis ištiko santykinai mažą sergančiųjų grupę ir priežastis greičiausiai nėra vien antibiotikų vartojimas, verta atkreipti dėmesį ir pagalvoti apie saugesnius jų preparatus. Ypač pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, diabetu, po miokardo infarkto ar insulto, esant aritmijoms. Taip pat turint polinkį į visas minėtas ligas ar priklausant rizikos grupei (paveldimumas, rūkymas, gretutinės ligos). Tokiems asmenims vaistas gali sukelti mirtinus širdies ritmo sutrikimus. Tiesa, vis dar neišsiaiškintas tokio ritmo sutrikdymo mechanizmas.
Azitromicinas dažniausiai vartojamas gydyti bronchitui, pneumonijai, ausies uždegimui. Preparato geriama didesnėmis dozėmis kartą per dieną kelias dienas, t. y. trumpesnį laikotarpį nei vartojant kitus antibiotikus. Vien JAV išrašoma 55,3 mln. receptų šiam preparatui. Seniau buvo žinoma apie tos pačios grupės antibiotikų eritromicino ir klaritromicino santykinai mažesnį saugumą ir didesnę riziką. Dabar medikams patariama gerai apsvarstyti visos šios grupės antibiotikų galimą poveikį širdies, kraujagyslių ir endokrininėmis ligomis sergantiems pacientams.
„New England Journal of Medicine“ išspausdino publikaciją apie Tenesyje (JAV) atliktą tyrimą. Iš įvairių gydymo įstaigų buvo surinkta 540 tūkstančių medicininių įrašų. Analizuoti 30 – 74 metų pacientų ligų įrašai nuo 1996 iki 2004 metų. Dėmesys kreipiamas į lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą bei infekcijas, gydomas antibiotikais. Tarp pacientų, kurie mirė nuo sunkaus širdies ritmo sutrikimo ir ne per seniausiai vartojo antibiotikus nuo vienos ar kitos infekcinės ligos, daugiausia buvo besigydžiusių būtent azitromicinu. Panašus mirčių nuo aritmijos skaičius buvo ir tų, kurie gydėsi penicilino grupės antibiotiku amoksicilinu arba jau minėtos florochinolonų grupės antibiotikais.
Paskelbtą publikaciją nedelsiant aptarė įvairūs sveikatos apsaugos specialistai. Kai kurie kardiologai nė kiek nesistebėjo gautais rezultatais ir iš savo patirties patikino, kad „širdininkams“ verta ieškoti alternatyvių medikamentų, turinčių mažiau šalutinių poveikių. Azitromicinu ar kitais tos grupės antibiotikais gydomi pacientai medikams dažniau skundėsi aritmijomis.
Be to, ir atlikto tyrimo apimtis gana didelė, kad tai įrodytų.
Dalis bendrosios praktikos gydytojų paminėjo, kad publikacija gydytojus turi ir vėl priversti susimąstyti apie įvairių antibiotikų išrašymą apskritai. Juk šiuo metu jų išrašoma per daug, net ir neatlikus bakteriologinio tyrimo, nenustačius infekcijos. Dabar antibiotikai vartojami daugybei ligų – virusinėms infekcijoms, peršalimui – gydyti, tada, kai juos paskirti ir gerti visiškai neracionalu. Kai kurie gydytojai nuo seno įpratę išrašinėti antibiotikus. Dažnai to prašo ir pacientai: norėdami kuo stipresnio poveikio, greitesnio sveikimo ar negalėdami net trumpam palikti dėl ligos darbo. Taip išsivysto bakterijos, atsparios antibiotikams. Padedamas pamatas ateities infekcinėms ligoms, kurioms vaistų jau gali ir nebebūti.
Buvo ir priešingų nuomonių. Štai gydytoja kardiologė Lori Mosca tyrimą vertino atsargiai. Kardiologė teigė, kad azitromicinas paskiriamas ypatingais, sunkiais atvejais, jau įvertinus naudos ir galimos žalos santykį. Be to, tyrimo metu apžvelgti tik faktai medicininiuose įrašuose, kurie nesuteikė visos informacijos apie ligonį, ligos ir būklės aplinkybes, kokius vaistus jis galėjo vartoti prieš tai.
Taip pat yra infekcijų, kurių neveikia jokie kiti antibiotikai. Jei didelė tikimybė, kad infekcija progresuos ir žmogų gali ištikti mirtis neskyrus šio medikamento kuo skubiau, natūralu, kad gydytojas rūpinsis savo pacientu ir paskirs azitromiciną, net ir žinodamas, jog vienai tūkstantajai pacientų gali išsivystyti aritmija. Lori Mosca siūlo, kad tyrimai turėtų būti išsamesni, o jei pacientas serga kardiovaskulinės sistemos liga, diabetu ar kitomis panašiomis ligomis, būtina į tai atsižvelgti paskiriant bet kokį preparatą, net vaistą nuo skausmo ar uždegimo.
Antibiotikai iki šiol yra ir turbūt visada bus ta vaistų grupė, apie kurią daug diskutuojama. Tiek dėl galimų grėsmių sveikatai, tiek dėl gebėjimo išgydyti bakterijų sukeltas ligas, ko nepadaro simptominiai vaistai. Svarbiausia, racionalus jų skyrimas ir vartojimas, dargi atsižvelgiant į paciento ligos istoriją.
Audrė Bartaševičiūtė
Pagal:
http://www.newsmaxhealth.com/health-news/diabetes-blood-sugar-fluctuations-antibiotics-fluoroquinolones/2013/08/15/id/520603#ixzz2cv33T6m6
http://health.nytimes.com/health/guides/disease/type-1-diabetes/print.html
American Diabetes Association. Standards of medical care in diabetes — 2009. Diabetes Care. 2009 Jan;32 Suppl 1:S13-61.
http://www.nytimes.com/2012/05/17/health/research/popular-antibiotic-may-raise-risk-of-sudden-death.html?_r=0
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
