vaistai.lt

Žmonijos gelbėtojai nuo bakterijų – antibiotikai išgyvena krizę. Vis labiau prisitaikantys prie aplinkos ligų sukėlėjai tampa atsparūs tradiciniams antibiotikams. Ieškodami būdų sukurti veiksmingesnius vaistus jų kūrėjai bei gydytojai trimituoja apie būtinybę vartoti antibiotikus tik kruopščiai ištyrus užkratą. Galima pasidžiaugti, jog Klaipėdos apskrityje vykdyti tyrimai parodė, kad antibiotikų skiriama vis mažiau.

Pacientams gresia net mirtis

Atsparumas antibiotikams ilgina ligos trukmę, tampa pacientų sveikatos būklės pablogėjimo priežastimi, kartais net gali lemti mirtį. Todėl svarbu nevartoti antibiotikų be reikalo ir, kartą pradėjus gerti, nenutraukti gydytojo nustatyto gydymo kurso, kitaip dalis sukėlėjų gali išlikti ir ateityje tapti atsparūs tam antibiotikui.

Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 proc. šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.

Duomenys konfidencialūs

Viena iš būtinų sėkmingos atsparumo antimikrobiniams vaistams prevencijos sąlygų yra efektyvi valdymo sistema.

Praėjusiais metais Higienos institutas, vadovaudamasis Švedijos patirtimi, vieno iš savo projektų įgyvendinimo laikotarpiui Klaipėdos apskrityje įkūrė antimikrobinio atsparumo valdymo ekspertų darbo grupę. Grupės veiklos tikslas yra dalyvauti antimikrobinio atsparumo bei antibiotikų suvartojimo stebėsenoje, pagal galimybes spręsti Klaipėdos regione iškilusias antimikrobinio atsparumo bei antibiotikų suvartojimo problemas, teikti siūlymus bei rekomendacijas.

Klaipėdos apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo ekspertų darbo grupės pirmininkė Ona Sokolova papasakojo, kad į grupės veiklą savanoriškais pagrindais įsitraukė savivaldybių bei šeimos gydytojai, epidemiologai ir ligoninių mikrobiologai, Klaipėdos universiteto, visuomenės sveikatos biurų bei teritorinės ligonių kasos atstovai.

Grupės surinkta statistika pateikiama gydymo įstaigoms laikantis konfidencialumo – kiekviena įstaiga gauna savo pačios duomenis, o kitų įstaigų pavadinimai būna įslaptinti, pažymint tik skaičius. Po poros mėnesių įstaigos sulauks trečiųjų tyrimo metų skaičių ir galės palyginti, kaip keičiasi šių vaistų skyrimo tendencijos.

Savigyda antibiotikais

Higienos instituto ir grupės specialistai atliko savigydos antibiotikais apklausą Klaipėdos mieste ir rajone.

Apklausos metu paaiškėjo, kad per metus kas ketvirtas apklaustas asmuo vartojo antibiotikus.

Apie 16 proc. apklaustųjų vartojo vaistus be gydytojo paskyrimo, tikėdamiesi išsigydyti nuo virusinių kvėpavimo takų, šlapimo takų ar lytiškai plintančių infekcijų.

Antibiotikus jie gavo iš giminių, draugų ir net pirko vaistinėse neturėdami gydytojo recepto.

Beveik trečdalis apklaustųjų žinojo, kad antibiotikai yra neveiksmingi prieš virusus ir negydo gripo bei kitų virusų sukeltų ligų, kad netinkamas antibiotikų vartojimas daro juos neefektyvius. Tačiau, nepaisant to, jie yra prašę gydytojo, kad išrašytų antibiotikų, arba bandė juos nusipirkti vaistinėje be recepto, o daugiau nei pusei norinčiųjų pavyko jų įsigyti.

Vaikams skiria plataus spektro peniciliną

Klaipėdos apskrities antimikrobinio atsparumo valdymo ekspertų darbo grupė pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktus duomenis visose 46 Klaipėdos apskrities pirminės sveikatos priežiūros įstaigose atliko vaikams (0-18 m.) išrašomų antibiotikų receptų ir tam išleidžiamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų analizę.

2012 metais, Klaipėdos apskrityje 1,5 karto (nuo 974 iki 655), palyginti su 2011 metais, sumažėjo išrašomų antibiotikų receptų skaičius tūkstančiui prisirašiusių vaikų ir 1,6 karto (nuo 14 052 iki 9 039 Lt) sumažėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiems antibiotikams įsigyti tūkstančiui prisirašiusių vaikų.

Klaipėdos apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, gydytojai vaikams dažniausiai išrašo plataus veikimo spektro penicilinų receptus.

Plataus veikimo spektro penicilinai veikia prieš daugelį skirtingų bakterijų, tame tarpe ir prieš žmogaus gerąsias bakterijas. Gydytojai šiuos antibiotikus skiria, kai nėra žinomas tikslus ligos sukėlėjas arba kai liga yra sukelta kelių skirtingų bakterijų.

Siauro veikimo spektro penicilinai sunaikina tik konkrečias bakterijas, kurios sukėlė ligą. Gydytojai šiuos antibiotikus turėtų skirti pacientams tik atlikę specialius tyrimus ir sužinoję tikslų ligos sukėlėją.

Palyginę rezultatus susimąsto

UAB „Mano šeimos gydytojas“ direktorė, Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros asistentė, šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė pasakojo, kad gydydami pacientus gydytojai remiasi moksliniais tyrimais paremtomis rekomendacijomis. Kai kurios jų leidžia labai tiksliai paskirti antibiotikus, o kai kurios kalba tik apie dažniausiai paplitusius tam tikrų ligų sukėlėjus.

„Manau, kad antibiotikų skyrimo tyrimo rezultatus labai svarbu aptarti kiekvienoje gydymo įstaigoje. Ypač svarbu palyginti šiuos rezultatus ir pasvarstyti, kodėl vienose jų išrašoma labai daug antibiotikų, o kitų rezultatai kur kas geresni. Ši analizė svarbi darbo kokybės pokyčiams. Galime daryti preliminarias prielaidas, jog vien pateikiant gydymo įstaigoms tuos skaičius, jau pastebima teigiama dinamika. Vien žinojimas ir lyginimas skatina mąstyti ir daryti išvadas, ar teisingai skiriami antibiotikai, – apie tyrimo prasmę kalbėjo gydytoja R. Radzevičienė-Jurgutė. – Antibiotikai tikrai nėra ta vaistų kategorija, kuri išnaudoja ligonių kasų biudžetą. Pagrindinis dalykas – mes turime būti labai atsakinga visuomenė: tiek pacientų, tiek medikų. Nes neracionaliai skiriant antibiotikus mūsų laukia katastrofa, kai nebegalėsime pagydyti plaučių uždegimo, negalėsime transplantuoti sąnarių, ką jau bekalbėti apie sudėtingas kitų organų operacijas. Taip galime atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip 1-ojo pasaulinio karo metu, kai žmonės mirdavo nuo paprasto įsipjovimo ar anginos“.

Gydytojai turi šviesti pacientus

R. Radzevičienė pasakojo, jog Danijoje naudojamos labai radikalios priemonės, siekiant pažaboti nepamatuotą antibiotikų vartojimą. Šioje šalyje yra labai susiaurintas kompensuojamųjų vaistų sąrašas, ten šeimos gydytojai tiesiog negali išrašyti plataus spektro antibiotikų. Dėl to Danijoje nėra didesnio mirtingumo dėl infekcinių ligų nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

„Stovėti kiekvienam gydytojui už nugaros ir bausti už kiekvieną paskirtą pacientui plataus spektro antibiotiką būtų neefektyvu ir nereikalinga. Labai džiaugiamės, kad pacientai tampa vis sąmoningesni ir kur kas daugiau jų tenka įkalbėti vartoti antibiotikus nei atkalbėti nuo jų. Visokių žmonių yra, bet Klaipėdos gydytojai aktyviai dalyvauja įvairiuose antibiotikų monitoringuose. Vienas auditų prašė registruoti visus skiriamus antibiotikus. Šiame tyrime buvo fiksuojama, ar pacientas jų pageidauja. Iš 2 tūkst. registracijų buvo vos 0,5 procento, kai pacientai pageidavo gydytis antibiotikais. Manau, tai priklauso ir nuo to, kaip gydytojas bendrauja su pacientu, ar paaiškina, jog virusinės infekcijos antibiotikais negydomos“, – teigė gydytoja R. Radzevičienė.

Būtina žinoti infekcijos sukėlėją

Antibiotikai – vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša.

Įprastiniai antibiotikai neveiksmingi prieš virusines bei kitas nebakterines infekcijas, o kiekvienos rūšies antibiotikas efektyviai kovoja tik su tam tikros rūšies bakterijomis.

Antibiotikai turi būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą arba numatant galimą sukėlėją bei jo jautrumą.

Esant tam tikroms situacijoms antibiotikai skiriami tam, kad būtų išvengta infekcijos, t.y. profilaktiškai, pvz., chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką ar po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu (meningokokine infekcija ar kt.).

Britų mokslininkas A. Flemingas prieš 85 metus pastebėjo ardantį pelėsinio grybo poveikį jo tyrinėjamai stafilokoko kultūrai. Šį pelėsinį grybą jis pavadino Penicillium notatum.

Praėjus 13 metų po šio atradimo penicilinas pirmą kartą buvo suleistas žmogui ir po to imtas plačiai naudoti gydymui.

Sėkmingas penicilino taikymas skatino naujų antibiotikų kūrimą. Nuo to laiko buvo sukurta daug naujų antibiotikų, kurie išgelbėjo milijonus ligonių gyvybių.

Deja, dauguma antibiotikų prarado savo veiksmingumą dėl bakterijų gebėjimo prisitaikyti prie antibiotikų kaip ir prie kitų nepalankių sąlygų bei įgyti dalinį ar net visišką atsparumą.

Daugelį metų paprasto auksinio stafilokoko (S. aureus) sukeltos infekcijos buvo gydomos antibiotiku meticilinu, todėl bakterijos mutavo ir tapo jam atsparios.

1946 m. 6 proc. išskirtų auksinio stafilokoko buvo atsparūs penicilinui, o iki 1960 m. atsparūs jam tapo daugiau nei 60 proc.

Kadangi ši bakterija atspari įprastai vartojamiems antibiotikams, dažnai gydymas uždelsiamas, yra sudėtingesnis, todėl liga gali sukelti sunkias komplikacijas.

Yra išskirta bakterijų, kurios atsparios visiems turimiems antibiotikams, o nauji antibiotikai rinkoje gali pasirodyti tik po 8-10 metų.