vaistai.lt

Antidepresantai, kaip sako ir pats pavadinimas, yra vaistai, skirti gydyti depresiją. Pačią depresiją apibūdinti nėra paprasta. Tai – liga ir būklė, kuomet žmogus nuolat jaučiasi apatiškas, liūdnas, prislėgtas, pavargęs. Kinta miego režimas, susiaurėja interesų ratas, gali atsirasti valgymo sutrikimų, apima stiprus beviltiškumo jausmas, sunku susikoncentruoti, susikaupti. Vengiama žmonių sambūrio, socialinio kontakto. Kai kuriuos aplanko ir savižudiškos mintys.

Kaip gydoma depresija

Kaip ir kitų su psichika susijusių ligų, depresijos kilmė nėra galutinai išsiaiškinta. Manoma, kad ligai atsirasti įtakos turi pakitusios cheminės reakcijos smegenyse, genetika, nuolat patiriamas stresas.

Depresija gydoma įvairiais metodais: medikamentine terapija ir psichoterapija, atsipalaidavimo ir streso valdymo technikomis, meno terapija ir taip toliau. Visgi populiariausias psichiatro paskiriamas gydymas yra gydymas antidepresantais.

Apie antidepresantų istoriją pasakojome pirmojoje dalyje. Sužinojome ne tik tai, kaip atsirado pirmieji preparatai, bet ir tai, kad antidepresantai būna kelių rūšių: tricikliai, MAO (arba monoaminooksidazės) inhibitoriai, SSRI (serotonino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai). Dar yra ir dvi kitos grupės – serotonino ir noradrenalino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai bei atipiniai antidepresantai. Visos vaistų grupės koreguoja cheminius procesus smegenyse. Keičiama biogeninių aminų ir kitų cheminių medžiagų koncentracija, padedama palaikyti nuotaiką, suvaldyti stresą. Skiriasi kiekvienos vaistų grupės vaistų veikimo mechanizmas. Skiriasi ir šalutiniai poveikiai.

Nepaisant pavadinimo „antidepresantai“, vaistai skiriami ir kitoms būklėms. Pavyzdžiui, esant obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, potrauminio streso sindromui, socialinėms fobijoms, generalizuoto nerimo sutrikimui. Taip pat – valgymo sutrikimams, chroniškai dilgėlinei, fibromialgijai, migrenai, neuropatiniam skausmui, nemigai, netgi nuo knarkimo.

Moksliniuose leidiniuose apie antidepresantus užsimenama gana dažnai. Aktualiausios ir visus itin jaudinančios temos yra susijusios su antidepresantų efektyvumu, saugumu, šalutiniais poveikiais, nepageidaujamomis reakcijomis.

Antidepresantų saugumas, šalutiniai poveikiai

Įvairios antidepresantų grupės, besiskiriančios veikimo mechanizmu, chemine sudėtimi, gali sukelti ir šiek tiek skirtingus šalutinius poveikius. Bendrus, dažniausiai pasitaikančius antidepresantų šalutinius poveikius apibrėžė FDA (Food and Drug Administration, JAV). Tai pykinimas ir vėmimas, svorio prieaugis, viduriavimas, nemiga, seksualinės problemos. Rečiau pasireiškia galvos svaigimas, elektrolitų balanso sutrikimas, neigiamas poveikis kepenims, širdies veiklos sutrikimai, serotonino sindromas, tremoras, prakaitavimas, burnos džiūvimas.

Jei kalbėtume apie individualias grupes, MAO inhibitoriai sąveikauja su daugeliu kitų vaistų, netgi su maistu, be to, gali sukelti staigius kraujospūdžio pokyčius, aritmiją, edemą. Dažniausiai ši antidepresantų grupė paskiriama, kai ligoniui naujosios kartos antidepresantai nepadeda.

Atipiniams antidepresantams būdinga didesnė sukeltų alerginių reakcijų tikimybė, kraujyje gali sumažėti leukocitų.

SSRI grupės preparatai gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, slopina seksualines funkcijas.

Tricikliai antidepresantai gali sukelti aritmijas, padidinti akispūdį. Jie, kaip ir MAO inhibitoriai, dėl stipresnių šalutinių poveikių nėra pirmo pasirinkimo vaistai nuo depresijos.

Kodėl tiek daug šalutinių poveikių? Iš esmės todėl, kad vaistai veikia neurotransmiterius – biogeninius aminus (serotoniną, noradrenaliną ir kitus), kurie reguliuoja ne tik nuotaiką, savijautą, bet ir su virškinimu, skausmu, miegu susijusius procesus. Čia galioja ir senas pasakymas: „Viena gydo, kitam – kenkia“.

Tiesa, daugelis šalutinių poveikių praeina per porą savaičių. Didžiausioje rizikos grupėje atsidūrusiems pacientams šalutiniai poveikiai gali trukti ilgiau. Tai vyresni nei 65 metų pacientai, nėščiosiosios ir žindyvės, paaugliai bei bipoliniu afektiniu sutrikimu sergantys asmenys.

Vienas iš paskutiniųjų nustatytų šalutinių poveikių yra galimos mintys apie savižudybę pradėjus vartoti vaistą. Ypač pirmąsias dvi savaites. Nustatyta, jog tokių minčių padaugėja jaunesnio amžiaus pacientams, todėl labai svarbi tampa gydytojo priežiūra, paciento stebėjimas vaisto vartojimo laikotarpiu.

Dar viena antidepresantams būdinga savybė – vaisto nutraukimo reakcijos. Vartojant bet kurį antidepresantą, dėl jo vartojimo nutraukimo, dozės keitimo ar kitų norimų pakeitimų privalu tartis su savo gydytoju. Staigiai nutraukus vaistų vartojimą, gali pasireikšti galvos skausmas, svaigimas, staigus nuotaikų svyravimas, dirglumas, agresija, pykčio priepuoliai, virškinamojo trakto sutrikimai. Netgi paūmėti depresijos simptomai.

Kokie smegenų procesai skatina depresiją?

Kaip būtų galima sukurti saugesnius, mažiau šalutinių poveikių turinčius antidepresantus? Pirma, galutinai išsiaiškinti depresijos kilmę, smegenyse vykstančius sudėtingus procesus. Šiandien vis dar manoma, bet neįrodyta, kad depresija atsiranda dėl sutrikusios smegenų chemijos: sumažėja serotonino, noradrenalino, kitų neurotransmiterių koncentracija. Iki šiol neatrasta ir kaip išmatuoti tą koncentraciją, koks koncentracijos sumažėjimas gali sukelti depresiją. Neįmanoma išmatuoti, kaip antidepresantai padidina neurotransmiterių koncentraciją.

Kita vertus, galbūt yra ir daugiau cheminių medžiagų, turinčių įtakos mūsų smegenyse vykstantiems procesams, depresijos išsivystymui. Štai Oregono sveikatos mokslų universitete (JAV) atrastas dar nepažintas būdas, kaip nervų ląstelės sąveikauja viena su kita. Čia dėmesys skiriamas kitam neurotransmiteriui – dopaminui ir jo koncentracijos pokyčių sukeliamoms būklėms: Parkinsono ligai, šizofrenijai, depresijai.

Naujas požiūrio taškas gali padėti mokslininkams labiau suprasti, kaip veikia antidepresantai, kokius pokyčius jie sukelia žmogaus smegenyse. Tokiu būdu bus galima sukurti bei išvystyti naujus antidepresantus, turinčius mažiau šalutinių poveikių arba išvis jų neturinčių.

Be to, naujesni tyrinėjimai akcentuoja ir kitus procesus, vykstančius organizme, sergant depresija. Pavyzdžiui, uždegimą, streso hormonų koncentracijos didėjimą, imuninės sistemos silpnėjimą, nenormalų kai kurių centrinės nervų sistemos dalių aktyvumą. Gal mokslininkams, chemikams, farmakologams verta atkreipti dėmesį ir į šiuos pokyčius?

Efektyvumas

Vis dar „ant bangos“ antidepresantų efektyvumo tyrimai. Diskusijos, ginčai ir vienas kitam prieštaraujantys straipsniai, publikacijos.

Štai, pavyzdžiui, Hull universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų komanda apžvelgė 47 klinikinių tyrimų duomenis ir apibendrinę juos pateikė savo išvadas.

Jų manymu, kliniškai reikšmingi teigiami antidepresantų poveikiai yra gerokai pervertinami. Iš esmės, vaistai efektyvūs tik esant sunkiai depresijai. Rezultatai glumina, mat didžioji dalis antidepresantus vartojančių pacientų serga tik lengva arba vidutinio sunkumo depresijos forma. Tyrimo komanda teigia, kad būtent šiai pacientų daliai, kurių simptomai lengvi, tiek antidepresantai, tiek placebas suveikia vienodai.

Hull universiteto inicijuotas tyrimas ir jo išvados sukėlė nemenką grandininę reakciją. 3600 Jungtinės Karalystės psichiatrijos specialistų supažindinti su nauja programa, skatinančia paskirti pacientams ne tik medikamentinį gydymą, bet ir psichoterapiją, grupines terapijas ar kitas ne mažiau veiksmingas priemones. Be to, raginama atidžiau parinkti preparatą, įvertinti rizikos ir naudos santykį, suteikti pacientui visą galimą informaciją apie medikamentus.

Reaguodamos į šią ir panašias publikacijas, atitinkamos britų vaistų kontrolės institucijos pareiškė, jog išvados negali būti priimtos vienareikšmiškai. Vien todėl, kad antidepresantų licencijavimu visame pasaulyje užsiima pačios įvairiausios kontrolės ar farmacijos priežiūros tarnybos. Jos nagrinėja daugybę klinikinių tyrimų rezultatų, įvertina juos bei jų efektyvumą ir tik tuomet leidžia vaistą gaminti, platinti, atlikti kitus su vaistais susijusius veiksmus.

Panašūs tyrimai atlikti ir JAV. Štai vieno Vyriausybės užsakyto tyrimo metu paaiškėjo, jog antidepresantai padėjo mažiau nei pusei juos išbandžiusių pacientų. Nepaisant to, jog pacientai kruopščiai laikėsi gydymo režimo ar net su gydytojo priežiūra išbandė kelias antidepresantų rūšis. Dar daugiau, dalies pacientų būklė tapdavo tokia pat kaip anksčiau ar net prastesnė. Prieita prie tos pačios išvados, kad esant švelniems depresijos simptomams vaistus derėtų derinti su nemedikamentine terapija ar apskritai apsvarstyti tik nemedikamentinės terapijos galimybę.

Vieningai nenutariama ir dėl antidepresantų vartojimo trukmės. Štai Karališkojo psichiatrijos koledžo (Jungtinė Karalystė) atstovai teigia: geriausia su gydytojo priežiūra vartoti antidepresantus tol, kol būklė pagerėja, ir dar papildomai šešis mėnesius.

O štai Bolonijos universiteto mokslininkai šiemet prasitarė, kad ilgas antidepresantų vartojimas gali visiškai išderinti smegenyse vykstančias chemines reakcijas. Taip pacientas tampa pažeidžiamesnis besikartojantiems depresijos epizodams.

Visgi nemažai studijų byloja ir apie antidepresantų efektyvumą. Štai psichiatrijos žurnale „Archives of General Psychiatry“ publikuotas Jeilio medicinos universiteto (JAV) straipsnis. Universiteto mokslininkų kolektyvas nustatė, jog populiariausieji ir dažniausiai išrašomi antidepresantai iš SSRI grupės padeda įveikti depresiją daugiau nei trims ketvirtadaliams pacientų. Tačiau likusiam vienam ketvirtadaliui antidepresantai savijautą pablogino.

JAV atliktos išsamios studijos iš 248 tyrimų nuo 1980 iki 2011 metų apie antrosios kartos antidepresantus. Padarytos pagrindinės dvi išvados. Pirmoji teigia, kad visi antrosios kartos antidepresantai veikia gana panašiai. Ir visi daugiau mažiau vienodai sušvelnina depresijos simptomus bei pagerina žmogaus gyvenimo kokybę.

Antra, visi antrosios kartos antidepresantai panašiai apsaugo nuo ligos atkryčio. Antrosios kartos antidepresantais vadinami naujesnieji antidepresantai: SSRI, noradrenalino ir serotonino atbulinės rezorbcijos inhibitoriai.

Susigaudyti tarp saugumo ir efektyvumo tampa sunku ne tik pacientui, bet ir sveikatos apsaugos specialistams. Tad kas dar svarbu?

Būtini ne tik vaistai

Tam, kad vaistas veiktų kuo efektyviau, svarbu laikytis jo vartojimo režimo. Psichiatrui būtina bendradarbiauti su pacientu ir atvirkščiai. Tam, kad būtų įvertinami galimi šalutiniai poveikiai, koreguojamos dozės ar paskiriamas kitas preparatas. Svarbu pasverti preparato naudos ir rizikos santykį konkrečiam pacientui.

Daugelis psichiatrų pripažįsta, kad vien tik medikamentinis gydymas nėra išeitis. Svarbu keisti gyvenimo būdą, imtis papildomų nemedikamentinių gydymo priemonių. Tam reikalingos ir kito pobūdžio terapijos, pavyzdžiui, grupinės terapijos ar kognityvinė elgesio terapija, taip pat psichologo konsultacijos. Be to, būtina reguliari mankšta, subalansuota mityba. Gelbsti ir atsipalaidavimo technikos, meditacija.

Šaltiniai
http://healthland.time.com/2012/01/18/new-research-on-the-antidepressant-versus-placebo-debate/
http://www.theguardian.com/science/head-quarters/2013/aug/15/antidepressants-depression
Cruikshank G, MacGillivray S, Bruce D, Mather A, Matthews K, Williams B. Cross-sectional survey of patients in receipt of long-term repeat prescriptions for antidepressant drugs in primary care. Ment Health Fam Med 2008;5:105-9.
Leydon GM, Rodgers L, Kendrick T. A qualitative study of patient views on discontinuing long-term selective serotonin reuptake inhibitors. Fam Pract 2007;24:570-5
Opal MD, Klenotich S, Morais M, et al. Serotonin 2C Receptor Antagonists Induce Fast-Onset Antidepressant Effects. Molecular Psychiatry. 2013.