Viena bėda nevaikšto – byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, kartais panašiai nutinka ir su ligomis. Štai ne per seniausiai įrodyta sąsaja tarp dantų, dantenų ir burnos ertmės ligų sukėlėjų bei aterosklerozės. Kaip gali būti susiję iš pažiūros nieko bendra neturintys dalykai? Ir kodėl dantų priežiūra gali būti svarbi mūsų sveikai širdžiai bei kraujagyslėms?
Klastingoji aterosklerozė
Aterosklerozė – lėtinė uždegiminė arterijų sienelių liga. Jos metu ant arterijų sienelių kaupiasi riebalai, kalcis, išsiskiria uždegimo mediatoriai. Arterijos standėja, kietėja, randėja ir susiaurėja, kinta arterijų sienelių laidumas, jos tampa labiau pažeidžiamos.
Gyvybiškai svarbios kraujagyslės, per kurias gabenamas deguonis ir maisto medžiagos į įvairius vidaus organus, nebegali tinkamai funkcionuoti. Dažniausiai nukenčia galvos smegenų, širdies, galūnių, inkstų, žarnyno kraujagyslės, pakinklio, miego, klubinės arterijos.
Aterosklerozės liga – be galo klastinga. Pirmieji pokyčiai, uždegiminiai procesai, plokštelių formavimosi pradžia gali trukti metų metus, ištisus dešimtmečius. Žmogus tuo metu jokių simptomų nė nepajus. Tačiau po ilgo laikotarpio, tiesiog per 15 minučių, gali susiformuoti trombas. Dėl to įmanomos tokios komplikacijos, kaip krūtinės angina ir miokardo infarktas, pilvo skausmai ir žarnų gangrena, galvos smegenų insultas ir paralyžius, kojų skausmai ar kojų gangrena, aortos išsiplėtimas ar plyšimas, padidėjęs kraujospūdis.
Ligos pradžią galime susieti su rizikos veiksnių (rūkymo, alkoholio, genetikos, cholesterolio, padidėjusio kraujospūdžio) poveikiu vidiniam kraujagyslių sienelių dangalui – endoteliui. Endotelis tampa pralaidžiu uždegimo mediatoriams, cholesteroliui, nebeatlieka savo funkcijų. Uždegimo mediatoriai, oksiduoti mažo tankio lipoproteinai (arba „blogasis cholesterolis“) kaupiasi subendoteliniame tarpe, aktyvėja trombocitų agregacija.
Iš cholesterolio kraujyje, jam perėjus per pažeistą arterijos sienelę, formuojasi ankstyvoji aterosklerotinė pažaida – riebalinė dėmė. Pažaida didėja, riebalinėje dėmėje kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, jungiamasis audinys, kalcis. Iš riebalinės dėmės formuojasi aterosklerotinė plokštelė, kuri ilgainiui didėja ir trukdo kraujui su deguonimi ir maisto medžiagomis tekėti arterijomis.
Aterosklerozė – viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių visame pasaulyje. Štai Europos šalyse širdies ir kraujagyslių ligos lemia daugiau kaip 4 milijonus mirčių kasmet. Kiekvienais metais pasaulyje nuo šių ligų miršta apie 16,7 mln. žmonių.
Medikamentinį gydymą, sergant ateroskleroze, paskiria gydytojas kardiologas. Nemedikamentinis gydymas apima gyvenimo būdo korekciją – reguliuojama mityba ir mažinamas riebalų bei cholesterolio kiekis kraujyje, saikingai vartojama arba išvis nevartojama alkoholio, nerūkoma. Būtinas ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Rastas ir dar vienas veiksmingas metodas, galintis padėti mums išvengti aterosklerozės ir su ja susijusių širdies bei kraujagyslių ligų. Ar bent jau prislopinti ligos progresą ligoms jau esant.
Burnos higienos ir dantų priežiūros svarba
2010 metais Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą paminėtas galimas ryšys tarp dantenų bakterijų ir kardiovaskulinių ligų, širdies smūgio. Daryta prielaida, jog tos pačios bakterijos, kurios sukelia dantų apnašų susidarymą, gali patekti į kraujotakos sistemą ir sukelti krešulių susidarymą.
Kolumbijos universitete (Niujorkas) dirbantys mokslininkai atliko panašaus pobūdžio tyrimą ir šiais metais paskelbė naujus rezultatus. Išvados teigia, jog burnos higiena ir dantų priežiūra yra be galo svarbi siekiant išvengti tokių ligų, kaip aterosklerozė. Pagerinus kasdienius dantų priežiūros įpročius, sulėtinamas procesas, kurio metu formuojasi plokštelės, užkemšančios kraujagysles.
Publikacija apie tyrimą paskelbta Journal of the American Heart Association. Įrodyta, jog kruopštus dantų, dantenų, liežuvio paviršiaus valymas yra priemonė, kuri padeda ženkliai sumažinti aterosklerozės progresą. Slopinami kraujagysių pakitimai, kuomet arterijos užkemšamos plokštelėmis ir padidėja širdies smūgio, insulto, infarkto, bei mirties rizika.
Tyrimo vadovas Moise Desvarieux teigia, kad gauti rezultatai yra svarbūs, nes aterosklerozė progresuoja kartu su periodonto ligomis ir bakterijų kiekio didėjimu ant dantenų ar dantų paviršiaus. Šis tyrimas pirmą kartą įrodo, jog sumažinus žalingų bakterijų kiekius, galima vienu metu apsisaugoti nuo dviejų ligų – odontologinių ir susijusių su ateroskleroze.
Tyrimo eiga
Tyrime, pavadinimu „Burnos infekcijos ir kraujagyslinės ligos, jų epidemiologija“, dalyvavo 420 suaugę pacientai nuo 60 iki 76 metų. Tyrimas truko trejus metus. Kiekvienam tyrimo dalyviui tiek tyrimo pradžioje, tiek pabaigoje atlikti dviejų rūšių testai. Pirmasis testas – nustatomos bakterijų rūšys ir kiekiai burnos ertmėje, įvairiose ertmės vietose. Iš viso 5000 apnašų pavyzdžių – nuo įvairių kiekvieno danties vietų, nuo pačių dantenų. Buvo ieškoma 11 bakterijų padermių, dažniausiai randamų burnos ertmėje ir dažniausiai sukeliančių dantenų ir dantų ligas. Palyginimui remiamasi septyniomis kontrolinėmis bakterijų padermėmis. Buvo paimti mėginiai ir iš skysčio aplink dantenas. Skystyje ieškota specifinės medžiagos Interleukino – 1 beta. Ši medžiaga rodo esant uždegimą. Antras testas – specialiu prietaisu matuojamas arterijų sienelių storis, nustatoma, kaip toli pažengusi aterosklerozė.
Aterosklerozės lygis, progresas arba apimtis buvo matuota miego arterijose, naudojant aukštos rezoliucijos ultragarso skenerius. Tam, kad būtų kuo tiksliau gautas arterijų sienelių storis, arba, konkrečiau, arterijos vidinio ir vidurinio sluoksnių storiai.
Atlikus pirminius testus, tyrimo dalyviai privalėjo daugiau dėmesio skirti savo burnos priežiūrai ir higienai: kruopštus dantų valymas 2-3 kartus per dieną, dantų skaliklio naudojimas, dantų siūlo ir tarpdančių šepetėlių naudojimas. Taip pat – reguliarūs vizitai pas odontologus, apžiūros, burnos higienos procedūros. Po trejų metų paaiškėjo, kad pagerinus burnos priežiūrą ir sumažinus tų bakterijų kiekį, kurios susijusios su dantenų ligomis, lėtėja aterosklerozės vystymasis.
Svarbu ir tai, kad šis rezultatas ženkliai nesikeitė pakeitus kitus įtakos galėjusius turėti faktorius, pavyzdžiui, pakitus kūno masės indeksui, cholesterolio ar cukraus kiekiui kraujyje.
Pamatavus arterijos vidinio ir vidurinio sluoksnių storius tyrimo gale gauti rezultatai mokslininkams leido padaryti išvadas, kad daugiau dėmesio burnos higienai skyrusių pacientų arterijų sienelės ne taip greitai siaurėjo, randėjo ir kietėjo. Gauti kliniškai reikšmingi rezultatai, o širdies smūgio ir insulto rizika sumažėjo daugiau nei du kartus.
Kontrolinei žmonių grupei, kurie nesistengė pagerinti savo burnos higienos įpročių per trejus metus, aterosklerozė progresavo ir širdies smūgio bei insulto rizika išaugo.
Studijas atlikusi komanda džiaugėsi, nes pagaliau kliniškai įrodyta, jog tai, kas vyksta mūsų burnoje, turi įtakos tam, kas vyksta ir mūsų kraujagyslėse. Tad dantų problemos ir ligos neturėtų būti nuvertinamos ir menkinamos, o jų gydymas atidėliojamas. O kruopšti ir atsakinga burnos priežiūra turėtų tapti kiekvienos dienos ritualu.
Nors Kolumbijos universiteto mokslininkų komanda galutinai neišsiaiškino, kaip burnos bakterijos gali sukelti aterosklerozės progresą, jie įvardoja vieną numanomą teoriją. T.y. patogeninės bakterijos sukelia uždegimo mediatorių, kurie skatina trombų susidarymą ir turi įtakos aterosklerozės eigai, išsiskyrimą. Šiuo metu planuojamas išsamesnis ir detalesnis tyrimas , siekiama sužinoti, ar sulėtėjęs aterosklerozės progresas bus ilgalaikis, ar bus išvengta širdies smūgio ir insulto, kaip rodo pradiniai duomenys.
Šaltiniai
Sacco RL, Frieden TR, Blakeman DE, Jauch EC, Mohl S. What the million hearts initiative means for stroke: a presidential advisory from the American Heart Association/American Stroke Association. Stroke2012;43:924-928.
http://www.healio.com/cardiology/chd-prevention/news/online/%7B9ffd443a-f7d3-4c64-9cb3-c7134959200a%7D/improved-periodontal-health-decreased-atherosclerosis-progression
http://www.medicalnewstoday.com/releases/268318.php
Audrė Bartaševičiūtė
Image: FreeDigitalPhotos.net