„Naujai diagnozavę priešinės liaukos vėžį, prieš pasirenkant gydymo taktiką ir gydymo metu gydytojas turėtų siųsti pacientą bei jo partnerę pas psichologinę pagalbą teikiančius specialistus“ – teigia 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Visuomenės sveikatos fakultete, Profilaktinės medicinos katedroje, daktaro disertaciją „Sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu gyvenimo kokybės ir ligos suvokimo vertinimas“ tema apgynusi Aušra Mickevičienė.
„Priešinės liaukos vėžys šiuo metu yra dažniausia vyrų onkologinė liga JAV, Vakarų Europoje ir Lietuvoje. Šios ligos atsiradimas ir gydymas veikia asmens nuotaiką, bendrąją savijautą, darbingumą, atsiliepia šeimos stabilumui. Lytinės organų sistemos ligos be fizinio skausmo bei diskomforto dažnai sąlygoja emocines ir dvasines problemas, psichikos sutrikimus, socialinius išgyvenimus“, – teigiama disertacijoje.
Gydant priešinės liaukos (prostatos) vėžį gali būti taikoma aktyvios stebėsenos taktika, chirurginis gydymas (sėklidžių pašalinimas), chemoterapija, spindulinis gydymas, hormonų terapija ar kažkurių gydymo metodų derinys – kompleksinis gydymas.
Pagal PSO gyvenimo kokybė – „tai individualus savo paskirties gyvenime įvertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati samprata, apimanti asmens fizinę sveikatą ir psichologinę būklę, nepriklausomybės laipsnį, socialines funkcijas.“ Viena iš autorės hipotezių pasitvirtino, kad priešinės liaukos vėžio stadija, ligos trukmė ir taikomas gydymo metodas turi įtakos sergančiųjų priešinės liaukos vėžiu gyvenimo kokybei.
Tyrimo metu nustatyta, jog gyvenimo kokybės vertinimui buvo svarbus taikomo gydymo metodas: chemoterapijos gydymo metodo grupėje pacientams buvo būdingas sudėtingesnis ligos pasekmių suvokimas, mažesnis tikėjimas gydymo veiksmingumu, labiau neigiamos emocijos bei mažesnis tikėjimas, kad liga nepasikartos, kas atskleidžia prastesnį ligos suvokimą bei blogesnę jų gyvenimo kokybę.
Pacientų grupėje, kurioje ligos trukmė buvo iki 5 metų, dažniausia nurodė šiuos veiksnius, neigiamai veikiančius jų gyvenimo kokybę: nemiga, finansiniai sunkumai bei lytinės funkcijos sutrikimai. Pacientų grupėje, kurioje ligos trukmė buvo ilgesnė nei 5 metai, nurodė šiuos simptomus, susijusius su prastesne gyvenimo kokybe: nemiga, šlapimo nelaikymas ir lytinės funkcijos sutrikimai. Mažiausiai simptomai vargino pacientus, esančius ligos trukmės grupėje, kurioje ligos trukmė buvo iki 1 metų, t.y. jų gyvenimo kokybės vertinimas buvo geresnis.
„Kol vėžys nedidelis ir neišplitęs, ypatingų sutrikimų ir nusiskundimų liga nesukelia, todėl šį laikotarpį ligoniai dažnai praleidžia, kuomet vėžį dar galima pagydyti. Vėlyvų stadijų vėžys, kaip ir visi kiti vėžiai, sukelia be galo daug sveikatos sutrikimų: šlapinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimus, apetito ir miego sutrikimus, emocinius ir hormoninius sutrikimus, kaulų skausmus, bendrą silpnumą, depresiją ir kt.“ – teigia tyrimo autorė dr. A. Mickevičienė. Nors visi šie simptomai neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę, autorė pastebi, kad vertinant jų gyvenimo kokybę psichologiniai veiksniai turi daugiau įtakos nei kiti šio tyrimo metu analizuojami veiksniai.
Išanalizavus tyrimo duomenis, pastebėta, kad labiau teigiamos emocijos buvo aktyvios stebėsenos gydymo metodo grupėje, lyginant su chirurginio, chemoterapijos, spindulinio ir kompleksinio gydymo metodų grupėmis. Autorė nustatė, kad “kuo tiriamųjų emocijos labiau teigiamos, kuo aiškesnės ligos sukeliamos pasekmės, kuo ankstyvesnė ligos stadija ir aktyvaus stebėjimo gydymo metodo grupėje mažiau buvo patiriama nuovargio simptomų, kas rodo geresnę šių pacientų gyvenimo kokybę”.
Dr. A. Mickevičienė rekomenduoja:
Svarbiausia – profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, o jau nustačius priešinės liaukos vėžį – prieš pradedant taikyti tam tikrą gydymo metodą ar jo pasirinkimo metu, pacientui kartu su partneriu rekomenduotina psichologo konsultacija, kuri galėtų būti teikiama toje pačioje gydymo įstaigoje ar skyriuje. Labai svarbu, kad konsultacijos metu būtų atsižvelgiama į paciento amžių, šeiminę padėtį, į tai, kaip jis suvokia ligą, kiek žino informacijos apie pačią ligą, ir jiems turėtų būti suteikiama visapusiška informacija apie taikomus gydymo metodus, jų šalutinius poveikius ir galimas ligos baigtis, kas padėtų aiškiau suvokti pačią ligą. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama partnerio neturintiems, žemesnį išsilavinimą bei mažesnes pajamas turintiems, sergantiems vėlyvesne ligos stadija pacientams.Ingrida Jaselskytė,
Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos tyrimų institutas (PSO bendradarbiaujantis centras)
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas
Image: FreeDigitalPhotos.net