vaistai.lt

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad šiais metais sausio 19–25 dienomis minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė. Ja siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į šią ligą, rizikos veiksnius ir prevencijos priemones.

Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš penkių dažniausių vėžio rūšių, kuriomis serga Lietuvos moterys. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 m. 100 tūkst. moterų teko 26,74 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, o iš viso šia liga sirgo 294,26 iš 100 tūkst. moterų. 12,6 iš 100 tūkst. moterų mirė nuo šio naviko. Europoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 60 tūkst. moterų, o nuo jo miršta apie 30 tūkst. moterų.

Amerikos vėžio draugija informuoja apie tokius gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnius:

Žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV), kuria užsikrėsti pavojus padidėja nenaudojant barjerinių kontraceptinių priemonių, anksti pradėjus lytinius santykius, dažnai keičiant lytinius partnerius. Susimastyti turėtų ir vyrai: dažnai keisdami lytines partneres, jie užsikrečia ŽPV infekcija ir perduoda ją savo gyvenimo partnerėms.
Chlamidijų infekcija. Ja užsikrečiama tuo pačiu keliu kaip ir ŽPV infekcija. Dažnai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios, nes ji nesukelia jokių simptomų.
Rūkymas taip pat yra rizikos veiksnys, nes tabakas veikia gimdos kaklelio gleivinę tiesiogiai, taip pat skatina vėžio atsiradimą užsikrėtus ŽPV.
Imunosupresija. Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo padidėja rizika užsikrėsti ŽPV infekcija. Esant imuninės sistemos disfunkcijai, ji negali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, todėl jos greičiau dauginasi ir plinta.
Netinkama mityba, ypač jei suvartojama nepakankamai daržovių bei vaisių.
Antsvoris padidina riziką išsivystyti gimdos kaklelio adenokarcinomai.
Oralinių kontraceptikų vartojimas, ypač ilgesnį laiką, skatina gimdos kaklelio vėžio atsiradimą moterims, užsikrėtusioms ŽPV.
3 ir daugiau gimdymų padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu dėl hormoninių pokyčių organizme.
Gimdos kaklelio vėžio atvejai šeimos istorijoje padidina riziką dėl galimai genetinio poveikio. Jei moters mama ar sesuo sirgo gimdos kaklelio vėžiu, rizika susirgti yra 2–3 kartus didesnė, palyginti su moterimis, kurių šeimos istorijoje gimdos kaklelio vėžio atvejų nebuvo.

Pirminė gimdos kaklelio vėžio prevencija yra sveika gyvensena, nerūkymas, nerekomenduojama naudoti hormoninių kontraceptinių preparatų. Efektyvi ŽPV infekcijos prevencija yra barjerinės kontraceptinės priemonės, jos taip pat efektyviai saugo ir nuo chlamidijų infekcijos. Skiepai nuo ŽPV apsaugo nuo 4 viruso tipų, iš kurių du sukelia 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Efektyviausia skiepyti paaugles mergaites, neturėjusias lytinių santykių, nes vyresnės moterys jau gali būti užsikrėtusios ir tokiu atveju skiepai nebus veiksmingi.

Efektyvi antrinės prevencijos priemonė yra ankstyva ligos diagnozė. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25–60 metų amžiaus moterys gali kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti PAP testu. Tai citologinis tyrimas, kurio metu paimamas ir ištiriamas gimdos kaklelio tepinėlis. Procedūra yra greita ir neskausminga, o šis tyrimas leidžia anksti diagnozuoti ligą ir laiku imtis gydymo priemonių. Moterims dėl tyrimo reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti biopsiją, kuri leidžia galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę.

Informaciją pagal užsienio ir lietuvos literatūrą parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė
Justina Račaitė

Literatūra: