Glaukoma: ar paprasta patekti pas gydytoją?

„Vakarų Lietuvos medicina“ gauna glaukoma sergančių skaitytojų laiškų, kuriuose skundžiamasi, kad sunku patekti pas specialistą. „Kas gali pasakyti, kur Kaune susirasti gydytoją, pas kurį nebūtų problema patekti? Pradedi gydymą ir gydytojas išeina atostogų, o po to prisiregistruoti neįmanoma, nes nuolat užimtas“, – rašo vienas kaunietis. Beieškodami atsakymo nustatėme, kad gydytojai problemos dėl to nemato, pacientai susiduria su kur kas daugiau iššūkių nei šis, o eilėje  pas akių ligų specialistą gali tekti laukti nuo vienos dienos iki maždaug dviejų mėnesių.

Pas okulistą po pusmečio – visiškai normalu
Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė profesorė Ingrida Janulevičienė įsitikinusi, kad ligoniai patekimo pas gydytoją problemą pernelyg užaštrina. „Mūsų sąmonėje užfiksuota, kad pas kirpėją, siuvėją reikia užsirašyti iš anksto, ir kuo ilgesnė eilė, tuo, vadinasi, geresnis kirpėjas. O pas gydytoją dėl bet kokios priežasties „reikia“ patekti tą pačią dieną, –  dėsto savo požiūrį profesorė. – Glaukoma yra lėtinė liga, ja sergama visą gyvenimą ir tikrai galima suderinti laiką planinei konsultacijai.

Jeigu glaukomos eiga yra stabili, t.y. pacientas nusiskundimų neturi, o akių gydytojas atlikęs tyrimus nenustato ligos progresavimo požymių, kitas akių patikrinimas gali būti po  pusmečio. Vaistus trims  mėnesiams išrašo šeimos gydytojas, jis ir siunčia pacientą kitam vizitui pas akių gydytoją.  Kartą per pusę metų patekti pas akių gydytoją  tikrai įmanoma“.

Kaip patekti pas specialistą anksčiau?
Prof. I. Janulevičienė patikino, kad yra atvejų, kai pas glaukomos specialistą siunčiama ir anksčiau: „Aišku, skirtinga taktika glaukomos priepuolio metu, toli pažengusios glaukomos, akių skausmo atvejais. Tokiems pacientams eilės nesudaromos. Jei pacientas skundžiasi akių skausmu, išsivystė alergija ar netolerancija vaistams, pablogėjo rega ir pan. – jis siunčiamas konsultacijai skubos tvarka.

Jeigu akių gydytojas randa  nekompensuotos glaukomos požymių, pavyzdžiui, nustato didelį akispūdį,  pablogėjusį akiplotį ar paryškėjusius regos nervo pakitimus dėl glaukomos, koreguodamas gydymą, gydytojas pats registruoja pacientą ir paskiria laiką pakartotinei konsultacijai. Tokia yra tvarka“.

Situaciją sunkina ne visai suprantamos šeimos gydytojo funkcijos
Nacionalinės glaukomos sąjungos vadovas Vytautas Gurauskas su sergančiųjų skundais dėl galimybės patekti pas specialistą susiduria gana dažnai. Jo manymu, viena pagrindinių priežasčių – tai, kad gydymo įstaigos nelabai supranta šeimos gydytojo funkcijas. „Be šeimos gydytojo siuntimo neleidžiama kreiptis į jokį specialistą. Išeina, kad laukiu pas šeimos gydytoją dvi savaites, šis nusiunčia pas okulistą, ten pakliūnu po mėnesio. O jei akispūdis kyla, žmogus turi greitai gauti specializuotą pagalbą.

Šeimos gydytojo funkcijos turėtų būti peržiūrėtos ir keistis, jam negalima užkrauti visų specialybių gydytojų dispečerio pareigų. Taip jam nebelieka laiko dirbti gydytojo darbą“, – įsitikinęs V. Gurauskas, beje, pats gydytojas.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad sergančiųjų glaukoma problemų yra kur kas daugiau, nei eilės pas gydytojus. Pirmiausia – dėl naujausių vaistų, kurių, jo manymu, neužperkama pakankamai.

Kitas nerimą keliantis reiškinys – pačių ligonių abejingumas savo sveikatai. „Gaila, bet mums dar nepavyko visuose rajonuose įkurti glaukomos pacientų klubų, – problemomis dalijasi Glaukomos sąjungos, vienijančios sergančiuosius šia liga, vadovas. – Reikia, deja, pripažinti, kad mūsų ligoniai yra nelabai supratingi ir nesirūpina savo sveikata. Kreipiasi į okulistą tada, kai pradeda visai nebematyti. O juk pagalba yra prieinama, okulistų yra visur. Kai žmogus ateina visai apakęs, nervas sunaikintas akispūdžio, tai gydytojas ir su geriausiais vaistais padaryt nieko nebegali“.

Kur nukrypo mūsų okulistai?
„Jie užsiima dažniausiai lęšiukų persodinimu, tokių įstaigų pasidarė labai daug, ant kiekvieno kampo, tiek Vilniuje, tiek Kaune, ir kitos ligos nustumiamos į antrą planą. Ne paslaptis, kad lęšiukų įdėjimas – ir biznio reikalas“, – savo pastebėjimais dalijasi gydytojas V. Gurauskas. –  Turėtų būti didesnis profilaktinis darbas, kažkokia programa, kuri apimtų savalaikį akių ligų, tarp jų ir glaukomos, nustatymą. Gydytojas tokio darbo dėl laiko stokos negali atlikti.

Deja, žmonės kreipiasi esant labai apleistoms glaukomos formoms vien todėl, kad labai silpnas aiškinamasis švietėjiškas medikų darbas, per mažai kalbama žiniasklaidoje“.

Aukščiausio lygio paslaugų reikia ne visiems
„Daugumai pacientų būtiniausius tyrimus gali atlikti antrinio lygio poliklinikose („pagal gyvenamą vietą“), – sako Lietuvos glaukomos draugijos prezidentė profesorė I. Janulevičienė. –  Pagal dabartinius Lietuvos Respublikos įstatymus pacientas, turintis  šeimos gydytojo siuntimą ištirti dėl glaukomos, gydymo įstaigą ir gydytoją  gali pasirinkti. Tačiau glaukomos atveju dažnai keisti gydytoją nepatartina, nes ligos dinamikai įvertinti svarbūs ankstesniųjų tyrimų duomenys.

Kaune yra poliklinikų, pvz., Šančių, Šilainių, Dainavos, Kalniečių ir kt., taip pat šeimos medicinos klinikų, kuriose dirbantys  gydytojai oftalmologai gali puikiai sekti glaukomos eigą, o jei reikia,  siųsti pacientus tretinio lygio konsultacijai“.

Pacientams atstovaujančios Glaukomos sąjungos vadovo V. Gurausko nuomonė šiuo klausimu kiek kitokia: „Patarčiau kreiptis į gydytojus, kurie turi ryšį su stacionaru, nes esant padidėjusiam akispūdžiui dažnai reikia iš karto iš poliklinikos guldyti į ligoninę ir operuoti. Sėkmingiausios operacijos būna ten, kur operuojama daugiausia – tai Vilniuje ir Kaune. Čia dirba labai geri specialistai“.

Profesorė I. Janulevičienė sakė, kad  Kauno klinikų Akių ligų klinikoje per metus apsilanko apie 70 tūkstančių pacientų, iš kurių trečdalis būtent dėl glaukomos. „Nepaisant tokio ligonių srauto, stengiamės sudaryti  sąlygas pradinei pacientų apžiūrai dėl glaukomos patekti  per 10 dienų. Kartais  pavyksta patekti ir tą pačią dieną, o kartais tenka laukti eilėje kelis mėnesius. Pradinę apžiūrą atliks nebūtinai glaukomos specialistas. Pirminę apžiūrą atlikęs gydytojas  pagreitina procesą: sudaro  reikiamų  tyrimų planą ir pas specialistą konsultantą pacientas patenka jau su tyrimų rezultatais“, – klinikos patirtį dėstė specialistė.

Mažas „Vakarų Lietuvos medicinos“ eksperimentas
Norėdami sužinoti, kada realiai galima užsiregistruoti pas okulistus, patikrinome tokią galimybę sistemoje sergu.lt

Artimiausi galimi vizitai pas akių gydytojus kai kuriose atsitiktinai pasirinktose gydymo įstaigose:

• Kauno Šilainių poliklinikoje pas vieną gydytoją buvo galimybė užsiregistruoti jau kitai dienai.
• Kauno Dainavos poliklinikoje – kitai savaitei.
• Kauno klinikų Akių ligų klinikoje – paskutinei rugsėjo dienai, t.y. maždaug po mėnesio.
• Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – maždaug po mėnesio (rugsėjo pabaigai).
• Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – rugsėjo pabaigai (kiek mažiau nei po mėnesio).
• Santariškių klinikų Akių ligų centre – paskutinei spalio dienai.

Trumpai apie glaukomą
Kadangi mūsų pašnekovai įsitikinę, kad informacijos visuomenėje apie glaukomą yra per mažai, trumpai priminsime svarbiausius dalykus apie šią ligą. Naudojomės informacija, pateikta Lietuvos glaukomos draugijos puslapyje www.glaukoma.lt.

Glaukoma yra grupė ligų, kurios gali pažeisti regos nervą ir  sukelti regos sutrikimus, vėliau pasibaigiančius aklumu.

Ligos pradžioje simptomų nėra, liga nesukelia skausmo. Negydant siaurėja akiplotis (matymas šonuose) ir todėl ligai toli pažengus  jaučiama, kad vaizdas matomas siaurai, kaip per tunelį.

Susirgti gali bet kas, bet rizika didesnė (10–15 kartų palyginus su tais, kurių giminės neserga), jei yra pirmos ar antros eilės giminaičių, sergančių glaukoma ir  po 60 metų amžiaus.

Jei gydytojas nustatę padidėjusį akispūdį, tai nebūtinai reiškia, kad yra ar bus glaukoma. Tai rodo, kad yra jos rizika.

Galima susirgti glaukoma ir jei akispūdis atitinka normą. Tai retesnė glaukomos forma – žemo arba normalaus akispūdžio glaukoma.

Jei gydytojas sako, kad yra „glaukomos įtarimas“, vadinasi, kad yra požymių, dėl kurių padidėjusi rizika glaukomai išsivystyti, dažniausiai tai  padidėjęs akispūdis (akių hipertenzija), įtartini dėl glaukomos regos nervas, akiplotis ar  tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio tyrimai.

Esant glaukomos įtarimui, reikia tikrintis pas akių gydytoją ne rečiau kaip kas pusmetį.

Kaip apsisaugoti nuo glaukomos, kol kas nėra žinoma. Šiuo metu geriausias būdas kontroliuoti ligą  ir išsaugoti regos funkcijas – ankstyva diagnostika ir gydymas.

Deja, glaukomos negalima išgydyti taip, kad ligos nebūtų. Tačiau glaukomą būtina gydyti – visą gyvenimą, kad liga neprogresuotų ir žmogus neprarastų regėjimo. Kitaip sakant, gydymas padeda išsaugoti likusias regos funkcijas, bet negali grąžinti prarastų.

Glaukoma gydoma vaistais (lašais į akis), chirurgine operacija įprastu būdu ar lazeriu. Ilgainiui prireikia šių priemonių derinio.

Nors tikslių duomenų nėra, manoma, kad Lietuvoje yra apie 32 tūkst. sergančiųjų glaukoma.

Glaukoma sergančiųjų žmonių asociacijos
Reikia manyti, kad jos yra sukaupusios sergantiesiems reikalingos informacijos. Galite kreiptis, jei turite klausimų.

Nacionalinė glaukomos sąjunga
Pirmininkas V.Gurauskas
Tel. 8 5 27 77 522; mob. 8 684 48 867

Vilniaus miesto glaukoma sergančių žmonių klubas
Pirmininkė J. Pipiraitė
Tel. 8 5 27 67 560

Kauno miesto glaukoma sergančių žmonių bendrija „Rega“
Pirmininkė B. Kazlaukienė
Tel. 8 37 74 52 481

Klaipėdos miesto glaukoma segančių žmonių klubas
Pirmininkė R. Jusaitienė
Tel. 8 46 38 50 54

Šiaulių miesto glaukoma sergančių žmonių klubas
Pirmininkas R.Butkus
Tel. 8 41 43 15 80

Pasvalio rajono glaukoma sergančiųjų bendrija „Šviesa“
Pirmininkė S. Tamutienė
8 451 51 356, mob. 8 686 39 708

Dalia Urbonienė

Informacija iš:

Image: FreeDigitalPhotos.net