Prieširdžių virpėjimas – pats dažniausias širdies ritmo sutrikimas, ir kuo vyresnė populiacija, tuo šis sutrikimas dažnesnis. Didžiausia problema yra ta, kad pacientai, sergantys prieširdžių virpėjimu, daug dažniau suserga galvos smegenų insultu.
Gydoma antikoaguliantais
„Nustatyta, kad sutrikus ritmui, kairiajame prieširdyje dažnai susidaro kraujo krešuliai, galintys atitrūkti ir su kraujo tėkme nukeliauti į galvos smegenų kraujagysles ir jas užkimšti – tuomet kažkuri smegenų zona netenka kraujotakos ir žūsta, žmogui sutrinka tam tikra funkcija, kurią reguliavo ta smegenų dalis, ir tai vadinama insultu“, – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2-ojo kardiologijos skyriaus vedėjas, echokardiografijos laboratorijos vyr. ordinatorius, intervencinis kardiologas dr. Arūnas Maksvytis.
Iki šiol efektyviausias šios problemos sprendimo būdas buvo gydymas kraujo krešėjimą mažinančiais vaistais – antikoaguliantais. Šis gydymas, – pasakojo A. Maksvytis, – turi neigiamų pusių – vaisto vartojimas turi būti labai tvarkingas, jo dozė kiekvienam pacientui skirtinga, todėl reikalingas reguliarus kraujo tyrimas, sunku išvengti vaistų sąveikos su maistu ir kitais vaistais, yra pavojus perdozuoti (tuomet galimas kraujavimas). Pastebėta, kad kuo vyresnis pacientas, tuo sunkiau tinkamai jį gydyti antikoaguliantais.
Alternatyva – kairiojo prieširdžio implantai
„Žinoma, kad krešuliai prieširdžių virpėjimo metu beveik visada susidaro vadinamojoje kairiojo prieširdžio ausytėje – tam tikroje siauroje kišenėje, kur kraujo tėkmė santykinai yra lėtesnė, sūkuriuojanti. Remiantis tuo, buvo sukurta prielaida, kad uždarius kairiojo prieširdžio ausytę implantu sumažės tikimybė susidaryti krešuliams ir sumažės rizika susirgti insultu“, – pasakojo intervencinis kardiologas.
Kairiojo prieširdžio implantas – per periferinę veną į kairiojo prieširdžio ausytę įleidžiamas ir ten savaime išsiplečiantis bei ją uždarantis įtaisas, pagamintas iš metalinio tinklelio, padengtas tankiu sintetiniu audiniu. Toks implantuos, – pasakojo gydytojas kardiologas, - per kelis mėnesius žmogaus organizme pasidengia epitelio ląstelėmis, ir tada galima nutraukti gydymą antikoaguliantais, taip apsaugant pacientą nuo antikoaguliantų vartojimo keliamų pavojų. Taigi implanto funkcija – atitverti nuo kraujotakos kairiojo prieširdžio ausytę, tuo būdu apsaugant nuo galimo krešulių susidarymo ir insulto.
Naujo metodo patikimumą patikrino tyrimu
PROTECT AF tyrimas buvo pirmasis randomizuotas prospektyvinis tyrimas, analizuojantis kairiojo prieširdžio implantų efektyvumą prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams. Jame patvirtintas Watchman metodo efektyvumas nenusileido įprastam gydymui kraujo krešumą slopinančiais medikamentais.
Abiejose ligonių grupėse tikimybė patirti galvos smegenų insultą buvo vienoda. Į tyrimą buvo įtraukti ligoniai, sergantys prieširdžių virpėjimu ir turintys aiškių kontraindikacijų antikoaguliaciniam gydymui. Tai gali būti padidėjusi kraujavimo rizika, sunkiai pasiekiami optimalūs kraujo krešumo rodikliai gydant vitamino K antagonistais, pacientų nenoras vartoti kraujo krešumą slopinančius preparatus.
Neseniai paskelbto tyrimo rezultatai parodė, jog šio metodo patikimumas ir intervencijos sėkmė priklauso nuo procedūrą atliekančio gydytojo patirties, pacientų priešoperacinio ištyrimo ir paruošimo procedūrai.
Kandidatai gydyti šiais implantais – vyresnio amžiaus pacientai, turintys prieširdžių virpėjimą, bet negalintys adekvačiai gydytis antikoaguliantais ir tinkamai kontroliuoti antikoaguliantų dozavimo, arba jau turėję komplikacijų, susijusių su šių vaistų perdozavimu.
Ruošiami ir Lietuvos specialistai
„Ribojantys šį gydymo metodą veiksniai Lietuvoje – gana aukšta implanto kaina ir specialistų, mokančių implantuoti, stoka. Tačiau jei suskaičiuotume, kiek kainuoja gydymas antikoaguliantais ir jo kontrolė, taip pat komplikacijų ir insultų gydymas, ši kaina neatrodo didelė, – pasakojo dr. A. Maksvytis. - Kita vertus, nėra įvertinta, kiek tokia procedūra turėtų kainuoti, ir jos apmokėjimo tvarka, ir kol to nėra, specialistų ruošimas tebėra pradinėje stadijoje.“
Šiandien Lietuvoje šis gydymo metodas dar nebuvo pritaikytas, tačiau specialistai imti ruošti, keletas jų stebėjo implantavimo procedūras bei gavo sertifikatus. Tad šio gydymo metodo startas Lietuvoje – netolimoje ateityje.
Šaltiniai
Lancet 2009, 374, 534-42
Circulation 2011, 123, 417-2
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
