Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje užregistruotas pirmasis legioneliozės atvejis šiais metais. Susirgęs asmuo per paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių atsiradimo nebuvo išvykęs į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis.
2012 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 9 šios ligos atvejai. Susirgimai legionelioze mūsų šalyje nėra dažni, per paskutinius aštuonerius metus (2006-2013 m.) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 22 šios ligos atvejai.
Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos požymiais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys, plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.
Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia Legionella pneumophila bakterijos. Žmogus Legionella bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra šių ligos sukėlėjų.
Legionella bakterijų randama natūralioje ir žmogaus sukurtoje aplinkoje: upių, ežerų, vandentiekio vandenyje ir kt. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas joms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20 - 45ºC, žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina. Dažniausiai Legionella bakterijų randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose ir kt. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai.
Legioneliozės profilaktika – tai ligos šaltinio paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės – tai teisingas vandens sistemų naudojimas:- karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC;
- šalto vandens temperatūra neturi siekti 20ºC;
- neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
- ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;
- valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;
- po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas ir kt.
karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC;
šalto vandens temperatūra neturi siekti 20ºC;
neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;
valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;
po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas ir kt.
Šia liga neužsikrečiama geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį. Taip pat neužsikrečiama ir nuo sergančio žmogaus.
Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė S. Žukauskaitė-Šarapajevienė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
