vaistai.lt

Susirgę sunkiomis kritinėmis ligomis lietuviai, net ir naudodamiesi valstybės lėšomis apmokamu gydymu, papildomai gali išleisti ir šimtus tūkstančių litų, – teigia tyrimą apie šių ligų atvejais pacientų patiriamas išlaidas pristačiusios draudimo bendrovės atstovai. Tie pinigai dažniausiai išleidžiami arba labai abejotiniems ir įrodymais pagrįstu požiūriu nepatvirtintiems gydymo metodams, arba tuomet, kai konkrečiu atveju geriausiai tinkančių medicinos priemonių valstybė tiesiog nekompensuoja. Vienu ar kitu atveju finansiniu požiūriu brangiausiai kainuojanti liga – vėžys. Tyrimo duomenimis, vėžio gydymui pacientai skiria nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkst. litų per mėnesį.

Visai pagrįstai labiausiai bijoma susirgti vėžiu

Anot draudimo bendrovės „Seesam Insurance“ vadovės Brigitos Blavaščiūnienės, nepaisant to, kad vėžio gydymas Lietuvoje valstybės turėtų būti kompensuojamas visu 100 proc., nė vienas onkologine liga sirgęs respondentas negalėjo pasidžiaugti nepatyręs didelių išlaidų. „Atskleistos sumos šokiravo – jos, bent jau pirmuosius gydymo mėnesius, vienam pacientui svyravo nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių litų per mėnesį“, – sakė B. Blavaščiūnienė.

B. Blavaščiūnienė siūlo atkreipti dėmesį, kad finansiniai nepritekliai onkologinėmis ligomis sergančius pacientus užklumpa ne tik dėl išlaidų gydymui, bet ir dėl sumažėjusių pajamų. Atlyginimai nėra kompensuojami visu 100 proc., o gydymas gali užtrukti ilgus mėnesius ir net metus.

„Kai mes paklausėme, kokia liga labiausiai bijoma susirgti, beveik 50 proc. respondentų nurodė, kad vėžiu. Tik maždaug 10 proc. minėjo infarktą ir insultą. Toks atsakymų pasiskirstymas, atrodo, turi tam tikrą netikėtą pagrindą – vėžys yra ne tik viena iš daugiausia gyvybių nusinešančių ligų, bet ir ta liga, kurios gydymas – brangiausias“, – pasakojo ji.

Kodėl kokybiškas gydymas kainuoja tūkstančius?

Pasak vėžiu sirgusį artimąjį prieš keletą metų palaidojusios „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovės (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), jos šeimos išlaidos artimojo gydymui siekdavo po keletą tūkst. litų per mėnesį.

„Mūsų atveju reikėjo pirkti keturis ar penkis vaistus, kurie arba tiesiog neturėjo valstybės kompensuojamų alternatyvų, arba buvo kur kas geresni variantai, lyginant su ženkliai didesnį žalingą poveikį sukeliančiais kompensuojamais vaistais. Pavyzdžiui, toks vaistas, kuris buvo reikalingas kokybiškam gydymui – „Zometa“ – nėra kompensuojamas, o viena ampulė kainuoja 1,3 tūkst. litų. Tiesa, vienos ampulės suleidimo pakanka keletui mėnesių. Vaistas skirtas apsaugoti nuo kaulų komplikacijų, ypač lūžių pasireiškimo suaugusiems pacientams, kuriems yra metastazių į kaulus. Kitas gydytojo nurodytas vaistas „Megace“ kainuodavo po 450 litų. „Megace“ vartojamas vėžio ar AIDS atveju pablogėjusiam apetitui gerinti, ir kad nekristų kūno svoris. Žinia, daugelis vėžiu sergančiųjų patiria apetito stoką ir svorio kritimą, bet valstybė, mano žiniomis, jokių efektyvių vaistų šiai problemai spręsti nekompensuoja. Žinau atvejį, kai bendrosios praktikos gydytoja vienam onkologine liga sergančiam, nieko nevalgančiam ir tiesiog akyse nykstančiam pacientui apetito gerinimui skyrė vitamino C…“, – pasakojo ji.

Abejotini gydymo metodai išlaidas užaugina dešimteriopai

Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo doc. dr. Romualdo Gurevičiaus, gydymo išlaidos ypatingai išauga, kai griebiamasi abejotino efektyvumo gydymo metodų.

„Nevienareikšmiškai, kritiškai vertintinas išlaidų šaltinis – „modernaus“ gydymo procedūros, kurioms pacientai skiria po keliasdešimt tūkst. litų. Vienas iš tokių būdų – dendritinių ląstelių vakcinacija. Ne paslaptis, kad vieną jų kursą gavo ir Vytautas Kernagis, tačiau tai jo neišgelbėjo. Nėra įrodymų, kad jos gali dramatiškai pakeisti situaciją, todėl valstybė šio gydymo nekompensuoja. Pagal tyrimus, pacientų išgyvenamumas taikant šį gydymą skiriasi nežymiai. Štai viena tyrimo respondentė atviravo, kad šiam metodui išleido 300 tūkst. Lt. Duok Dieve, kad ji patektų į tą mažumą, kuriems gydymas padėjo“, – teigė R. Gurevičius.

Anot jo, Lietuvoje populiarūs ir apgavikiški vėžio „gydymo“ metodai, kai žmonės griebiasi šiaudo patikėdami savo ligos gydymą įvairaus plauko šarlatanams. Jų „paslaugos“ dažnu atveju kainuoja ne vieną tūkst. litų.

Miokardo infarktas – ne toks brangus

Miokardo infarkto ištikti pacientai, tyrimo duomenimis, išleidžia ženkliai mažesnes pinigų sumas, bet visgi jos svyruoja tarp 2–7 tūkst. litų per metus. Tačiau, pasak doc. dr. Romualdo Gurevičiaus, vaistai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis turi būti vartojami visą gyvenimą, o daugelis žmonių dar vartoja brangiai kainuojančius maisto papildus, nors jų efektyvumas daugeliu atvejų labai abejotinas.

„Visi apklaustieji sakė suprantantys, kad joks socialinis draudimas negarantuos maisto papildų kompensavimo, kadangi jų efektyvumas nėra įrodytas moksliniais tyrimais. Visgi žmonės linkę vartoti maisto papildus, ir, mūsų tyrimo duomenimis, išlaidos jiems siekia daugiau kaip 100 litų per mėnesį. Per metus tyrimams papildomai išleidžiama 35–170 litų, reabilitacijai – 500–2500 litų, privačioms paslaugoms – 100–1700 litų. Šios lėšos išleidžiamos siekiant dažnesnių, geresnių, komfortiškesnių paslaugų, geresnių sąlygų reabilitacijoje“, – teigė R. Gurevičius.

Kompensuoja pernelyg vėlai

Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Ugnė Šakūnienės teigimu, Lietuvoje, kitaip negu daugumoje Europos Sąjungos šalių, iki šiol nebuvo kompensuojami fosforą surišantys vaistai, ženkliai pagerinantys inkstų nepakankamumu sergančių pacientų išgyvenamumo prognozę. „Jeigu dializių etape žmogus nieko nesiperka papildomai, jam mažai labai reikia primokėti, bet tą jis daro savo sveikatos ir gyvybės sąskaita. Pavyzdžiui, yra tokie vaistai, kurie suriša fosforą. Lietuvoje juos kompensuoja tik tuomet, kai tavo tyrimo rezultatai yra labai labai blogi. Tu juos turėtum gerti, bet kadangi jie yra brangūs, tu negeri. Tu nenumirsi šiandien, bet tai iki 100 kartų padidina šansus mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat reikalingos folinės rūgštys, B grupės vitaminai. Žmonės neperka tų vaistų, nes tiesiog neįperka“, – pasakojo U. Šakūnienė.

Pasak U. Šakūnienės, inkstų nepakankamumu Lietuvoje serga apie 18 tūkst. žmonių, pernai jis diagnozuotas beveik 1,5 tūkst. gyventojų. Šie pacientai vaistams per metus išleidžia nuo 60 iki 3600 litų, o tie, kurie iš savo kišenės perka fosforo surišiklius – dar apie vieną tūkst. litų.