Hormonų receptoriams teigiamo krūties vėžio gydymo pagrindas yra hormonų terapija. Tam pomenopauzėje skiriama nemažai senų ir naujų preparatų: tamoksifenas, letrozolis, anastrozolis. Tačiau ne visos ligonės atsako į gydymą, kai kurioms pacientėms išsivysto gydymui atspari liga. Jau seniai ieškoma būdų, kaip sumažinti atsparumo hormonų terapijai išsivystymo dažnį. Neseniai paskelbti BOLERO-2 tyrimo rezultatai parodė naują kelią šio tikslo link.
Ištyrė 724 moteris
Tyrime dalyvavo moterys, sergančios pažengusiu hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, kuris buvo atsparus gydymui letrozoliu ir anastrozoliu. Trečios fazės randomizuotame tyrime moterims buvo skirtas gydymas egzemestanu ir everolimusu.
Studijoje dalyvavo 724 moterys iš 184 tyrimo centrų. Visų moterų navikai buvo HER2 receptoriams neigiami. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 62 metai. Visos pacientės buvo gavusios gydymą anastrozoliu arba letrozoliu, ir šio gydymo fone progresavo. Nemažai taip pat buvo gydytos tamoksifenu, chemoterapija, fulvestrantu.
Tyrimo dalyvės randomizuotos į 2 grupes, viena grupė gydyta everolimuso ir egzemestano deriniu, kitai skirtas placebas ir egzemestanas. Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo laikas iki ligos progresavimo. Tyrimo rezultatai parodė, jog kombinuoto gydymo atveju moterims liga progresavo po 6,9 mėn. Placebo ir egzemestano grupėje ligos progresija stebėta jau po 2,8 mėn. Dėl tokių akivaizdžių rezultatų tyrimas buvo nutrauktas anksčiau laiko. Per 12,5 mėn. stebėjimo placebo grupėje mirė 22,7 proc. moterų, kombinuoto gydymo grupėje mirusiųjų buvo 17,2 proc.
Everolimusas lietuvėms dar nekompensuojamas
Gydytoja chemoterapeutė Edita Juodžbalienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasakojo apie krūties vėžio gydymą Lietuvoje: „Taikomas kompleksinis gydymas. Įvairia tvarka gali būti taikomi įvairūs gydymo metodai: operacija, spindulinė terapija, chemoterapija, hormonoterapija, taikinių terapija. Ekzemestanas yra vienas iš hormonoterapijos vaistų, priklausantis steroidinių aromatazės slopintojų grupei ir skiriamas tik moterims po menopauzės, sergančioms hormonams jautriu krūties vėžiu. Hormonai būna veiksmingi ne vienerius metus“.
Gydytoja aiškino, kad ligai progresuojant ir įtariant, kad vaistas tampa neefektyvus, galimi keli gydymo variantai: hormoninius vaistas pakeičiant kitais, dažnai skirtingo mechanizmo arba derinant su kito poveikio mechanizmo vaistu. „Toks derinys kartais pasirodo efektyvesnis, nei abu vaistai, skirti atskirai, – tvirtino portalo pašnekovė. – Šiuo metu į mūsų praktiką ateina ekzemestano ir everolimuso derinys. Tai hormoninio vaisto ir taikinių terapijos derinys. Nustatyta, kad toks derinys padidina hormonų efektyvumą, nes sumažina rezistentiškumo galimybę. Ši indikacija labai šviežia mūsų padangėje. Kadangi everolimusas dar nekompensuojamas, patirties neturime, bet, aišku, tikimės artimiausiu laiku jį pritaikyti mūsų pacientams. Kažkada ir ekzemestanas buvo naujiena, šiandien jis kompensuojamas ir visoms moterims, kurioms jis tinkamas, yra prieinamas. Viena iš jo indikacijų – skiriamas po nesteroidinių hormonų (anastrazolio, letrozolio) moterims, kurios serga išplitusiu hormonams jautriu krūties vėžiu. Moterims, kurios dar turi HER2 mutaciją, kartu su hormonais dar buvo galima skirti trastuzumabą, lapatinibą, bet neturinčioms navikuose HER2 raiškos iki šios studijos rezultatų paskelbimo, skyrėme hormonus be taikinių terapijos“.
E. Juodžbalienė pabrėžė, kad onkologijos mokslas žengia į priekį, nes vis daugiau sužinoma apie piktybinės ląstelės biologines savybes, ir kiekvienai pacientei galima taikliau parinkti gydymą.
Šaltinis
Baselga J et al. Everolimsu in postmenopausal hormone receptor positive advanced breast cancer. N Engl. J med. 2012, 366, 520-9
Image: FreeDigitalPhotos.net