Prieš metus vilniečiui Algimantui Kartočiui nustatyta bazalinių ląstelių karcinoma ir padaryta operacija. Prieš mėnesį jam diagnozuota melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų. Dabar daromi tyrimai ir ruošiamasi antrai operacijai. O viskas prasidėjo nuo to, kad Algimantas, bandydamas išgydyti žvynelinę, pamėgo saulės procedūras.
Gydė saulės spinduliai
A. Kartočius pasakojo, jog sulaukus 18 m. jam prasidėjo psoriazė, arba žvynelinė.
„Pirmieji požymiai buvo labai paprasti – niežėjo galvą. Ligos forma buvo tokia lengva, kad net paėmė į armiją, – pasidalino Algimantas. – Pamažu pradėjo berti visą kūną, tad pradėjau vartoti gydytojų paskirtus vaistus. Netrukus pastebėjau, kad geriausiai šią ligą gydo saulės spinduliai“.
Algimantas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens mankštindavosi gamtoje, vilkėdamas tik trumpą sportinę aprangą, o sodyboje, dirbdamas lauko darbus, išsirengdavo ir saulėje prabūdavo nuo ryto iki vakaro.
„Taip dariau visą savo gyvenimą, nes pastebėjau, kad po mėnesio saulės vonių iki kito pavasario nebūdavo jokių bėrimų ir neturėjau bėdų dėl žvynelinės. Tiesa, jokios apsaugos nenaudojau, tik dėl savo ligos išsitepdavau kūną deguto tepalu“, – portalui sakė 65 m. A. Kartočius.
Negali visiškai pasislėpti
Vyras pasakoja, kad prieš metus dėl žvynelinės apsilankė pas savo gydytoją Joną Lauraitį, ir šis iškart davė siuntimą pas dermatovenerologę Nadeždą Jarušiną.
„Gydytoja apžiūrėjo ir pamatė, kad ant nugaros ir ant žasto esantys apgamai visai nesusiję su žvyneline. O aš net nepastebėjau. Matot, kaip yra: sergant žvyneline saulės spinduliai – geras dalykas, bet begydydamas ją įsigijau kitą ligą“, – teigė A. Kartočius.
Buvimas saulėje jau virto jo gyvenimo būdu, tad apgailestaudamas sakė: „Labai nenoriu atsisakyti saulės spindulių, bet esu priverstas. Deja, dabar stengiuosi kuo mažiau joje būti. Tačiau negaliu visiškai pasislėpti nuo jos“.
Saulė – stiprus kancerogenas
Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, VUL Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė, komentuodama Algimanto atvejį, sakė: „Yra kai kurių ligų, kurios gydomos UV spinduliais ir saulėje pagerėja. Tačiau ne Algimanto atveju. O deguto tepalas tik dar labiau skatina žalingą UV spindulių poveikį. Reikėtų prisiminti, kad mūsų oda nieko nepamiršta – žalingas saulės, UV spindulių poveikis sumuojasi ir po kokių dešimties ar daugiau metų gali išlįsti skaudžios pasekmės“.
Profesorė sakė, kad dar prieš du ar tris dešimtmečius nebuvo žinoma, kad saulė yra stiprus kancerogenas.
„Mes to nežinojome. Bet dabar jau yra patvirtinta moksliniais tyrimais, jog saulė yra visų odos vėžių, tarp jų ir melanomos, sukėlėja“, – teigė prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Saugo ir šešėlis
Pasak profesorės, „odos vėžį išgydyti paprasta, kai laiku diagnozuojama. Algimanto atveju laiku pastebėta, tad galėjome parinkti geriausią gydymo planą. Todėl visuomet raginu žmones būti sąmoningus, saugoti ir stebėti save, o pastebėjus pokyčius – apsilankyti pas gydytoją. Juk odos vėžys yra vienintelis, kurį mes patys galime pastebėti“.
Tačiau reikėtų įsisąmoninti, kad apsauga – ne tik kremas nuo saulės.
„Apsauga apima ne tik kremus. Dabar visose šalyse raginama būti šešėlyje – ypač darželiuose, kuriuose net planuojamos šešėlio vietos, statomos palapinės. Einant į saulę būtinas galvos apdangalas: skrybėlė, kepuraitė ar skarelė. Jei ketinate ilgai būti saulėje, turi būti ir atitinkami drabužiai – ilgomis rankovėmis ir uždengiantys kūną. Vaikams iki trejų metų draudžiama būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. O suaugusiems patartina jos vengti tada, kai ji būna kaitriausia, t. y. tarp 11–15, net 16 val.“, – patarė M. Bylaitė-Bučinskienė.
Taupumas nepadės
Neretai galima išgirsti nuomonę, esą kremai nuo saulės mažai ką padeda, maža to – jie net kenkia, ypač jei yra apgamų.
„Dažnai ir pacientai to klausia. Turiu pasakyti, kad tie kremai tam ir sukurti, kad apsaugotų. Europos dermatologai rekomenduoja kūnui naudoti tuos, kurių SPF yra 30, o veidui, dekoltė sričiai, plaštakoms – 50 ir daugiau. Ypač, jei važiuojame į šiltas šalis“, – mitą paneigė gydytoja.
Ji pridūrė, kad, naudodami apsauginius kremus, žmonės daro klaidų.
„Kad ir koks geras bebūtų kremas nuo saulės, jis veikia ne ilgiau kaip dvi valandas. Taigi būnant saulėje ilgiau, reikia pakartotinai išsitepti. Kitas momentas – svarbu tolygiai ištepti visą kūną, o ne bet kaip. Ir ne taupyti, o naudoti reikiamą apsauginio kremo kiekį, – sakė prof. M. Bylaitė-Bučinskienė ir perspėjo: – klaidinga manyti, jog kremas nuo saulės apsaugo šimtu procentų. Dalis spindulių vis tiek įsigeria į odą. Todėl svarbu saikingai būti saulėje. Ir nereikia manyti, kad tik paplūdimyje ji kenksminga. Ji lygiai taip pat veikia ir tada, kai mes pjauname žolę ar ravime daržą“.
Pasitikrinti nemokamai
1999 m. šeši belgų dermatologai pradėjo „Euromelanomos“ kampaniją, kuria siekia atkreipti visuomenės dėmesį į odos vėžį, skatina žmones stebėti savo odą ir laiku kreiptis į gydytojus. Prieš aštuonerius metus prie šios kampanijos prisijungė ir Lietuva. Šių metų šūkis: „Saulė šviečia ne tik paplūdimyje, ji lydi tave visur ir visada“.
Gegužės 13 d. Rotušės aikštėje, Vilniuje, bus organizuojama labdaringa „Euromelanomos“ akcija. Nuo 11 val. iki16 val.bus galima nemokamai pasitikrinti odą dėl vėžio ir melanomos.
Ilona Petrovė
Informacija iš:
Image: FreeDigitalPhotos.net
Gydymas
Skaityti daugiau
